dirvozemiai ir organinis pasaulis Flashcards
is ko susidaro dirvozemis
dirvodariniu uolienu ir humuso
kas yra dirvodarine uoliena
pavirsinis uolienu sluoksnis, is kurio susidaro dirvozemis (ledyno nuogulos: smelis, molis)
humusas
puvenos
dirvodaros veiksniai
klimatas; dirvodarine uoliena; reljefas
organizmai; laikas
kur daugiausia smelio
aukstumose
kur daugiausia molio
zemumose
dirvodariniai procesai
jaurejimas; velenejimas
jaurejimas -
humuso isplovimas i gylesnius sluoksnius. intensyviai vyksta, kai yra smelis arba priesmelis. derlingumas mazeja
velenejimas -
humuso sulaikymas pavirsiuje. intensyviai vyksta kai yra molis arba priemolis. derlingumas dideja
dirvozemio pavadinimai kildinami is
dirvodarinio proc., dirvodarines uolienos, spalvos
nederlingi dirvozemiai
jaurinis, smelzemis, sviesusis
derlingi dirvozemiai
veleninis, molzemis, juodzemis
dirvozemio derlinguma lemia
humuso kiekis, grudetumas, rugstingumas, erozijos
vid. dirvozemio storis
1 m
per metus dirvozemio storis padideja
0,1 mm
kuo sviesesnis dirvozemis …
tuo nederlingesnis, mazai humuso puvenu
eroziju rusys
vejo, vandens , mechanine
kas sukelia erozijas
vejo: vejas nupusto dirvozemi, vandens: vanduo nuplauna dirvozemi, mechanine: zemes dirbimo padargai nustumia dirvozemi
mazinimo priemones
uzsodinti ir paversti i ganykla, daugiau sodinti misko, laukus skaidyti i mazesnius plotus, irengti terasas ir t.t.
augalu bendrijos
pievu; pelkiu; pajurio ir smelynu; kulturinio krastovaizdzio; vandens telkiniu; misko
pievos:
naturalios ir kulturines (sėtinės)
naturalios pievos
budinga ypac didele zoliniu augalu ivairove, lietuvoje daugiausia naturaliuju sausummos pievu. prie paupiu plyti uzliejamos pievos (lankos)
kulturines (setines) pievos
dabartinis lietuvos miskingumas
33 proc.
miskingiausia salis
suomija (70 proc.)
misku verte parodo
medziu rusis ir ju branda
medziu rusys
spygliuociai; lapuociai
spygliuociai
pusys; kadagiai; egles; maumedis ir t.t.
lapuociai gali buti
siauralapiai (minkstieji) ir placialapiai (kietieji)
siauralapiai (minkstieji) taip vadinami, nes … ir pvz.
subresta greiciau (~40 m.). berzai; juodalksniai; baltalksniai; gluosniai
placialapiai (kietieji) brandos laikas ir pvz.
daugiau nei 80 m. uosiai, klevai, azuolai, kastonai, skroblas
miskai skirstomi i:
brandus, jaunuolynai (ju lietuvoje daugiausia)
gyvunai:
isnyke, aklimatiuoti, reaklimatizuoti, gyvena, nors nebudingi
isnyke gyvunai
taurai; rudieji lokiai; taurieji elniai; sabalai; erniai
aklimatizuoti paaiskinti ir pvz
prisitaike gyventi. pvz.: usūriniai sunys, kolorado vabalai, ondatros, kanadiniai audiniai, danieliai
reaklimatizuoti paaiskinti ir pvz
isnykusiu gyvunu grazinimas i anksciau gyventa teritorija. pvz.: taurieji elniai, stumbrai, bebrai
gyvena, nors nebudingi gyvunai
balinia vezliai, medvarles, juodkaklis naras
rezervatai (paaiskinti, tikslas, pvz)
s.t., kurioje bet kokia zmogaus ukine veikla yra uzdrausta. Tikslas: mokslinis, tyriamasis. pvz.: zuvinto biosferos, viesviles, kamanu, cepkeliu, kernaves kulturinis, vilniaus piliu
zuvinto biosferos rezervatas
seniausias ir didziausias rezervatas ikurtas 1937m. TADO IVANAUSKO
nacionaliniai parkai (paaiskinti, tikslas, kur daugiausia)
s.t., kurioje apribojama zmogaus ukine veikla. tikslas: pazintinis. Daugiausia: dzukijoje, zemaitijoje
regioniniai parkai
s.t., kurioje isskirtinai to reg. gamtos objektai
draustiniai
vienos rusies saugomi objektai (apie 400 ju)
augalai
botaninis
gyvunu
zoologinis
pauksciai
ornitologinis
ropliai
herpetologinis
zuvys
ihteologinis
pelkes
telmologinis
vandens telk.
hidrologinis
uolienos (zemes gelmese vykstantys procesai)
geologinis
pavirsiaus formos
geomorfologinis
dirvozemis
pedologinis