biologija Flashcards
Mitybos grandine
tai nuoseklus organizmų išdėstymas nuo gamintojų iki aukščiausių vartotojų.
Mitybos tinklu
tai keletas tarpusavyje susijusių mitybos grandinių
Ekologine piramide
skaičių, biomasės ir energijos
Mitybos lygmuo
tai organizmo padėtis mitybos grandinėje. (Pirmas lygmuo arba gamintojai; Antras lygmuo – pirminis vartotojas ir t.t.)
Pradinis ekosistemų energijos šaltinis yra
saulės energija
ekosistema
tai yra visi gyvieji organizmai(biotinė dalis) sąveikaujantys tarpusavyje, ir juos supanti negyvoji aplinka.
Skaidymo grandinės prasideda
nuokritomis (negyvomis organinėmis dalelėmis – nukritę lapai, obuoliai, žuvę organizmai).
Įprastinės mitybos grandinės prasideda
gamintojais (augalai, dumbliai) ir baigiasi aukščiausio lygio vartotojais.
Į aukštenį mitybos lygmenį perduodama
tik 10 proc. prieš tai buvusios energijos (pvz: jei gavote 100 proc. energijos, tai Jūsų organizmas savyje sukaups tik 10 proc.). Likę 90 proc. yra energijos nuostoliai – išmatos ir šlapimas; šiluminė energija; virškinimo ir kiti procesai.
Efektyviausios yra
trumpos mitybos grandinės, 2-3 lygmenys.
efektyvumas labai mažas
Jei grandinė yra ilgesnė negu 5 lygmenys
Energijos desnis
energija is niekur neatsiranda ir neisnyksta ji virsta kitos rusies energija
Dirvožemis
tai purusis Žemės plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai.
Skaidytojai
tai organizmai, kurie nuokritas (negyvas organines daleles) suskaido iki mineralinių medžiagų. Pagrindiniai skaidytojai: 1) bakterijos; 2) grybai; 3) bestuburiai (kirmėles-sliekas).
Bedrijų kaita arba sukcesija
tai nuoseklus, negrįžtamas ekologinės bendrijos kitimas, kai vienas organizmų rūšis pakeičia kitos organizmų rūšys:
Pirminė bendrijų kaita
vyksta ten, kur nėra dirvožemio, jį organizmai turi susijurti patys – dirvodara. (kopos, uolienos, sustingusi lava, asflatuota aikštelė);
Bendrijų kaita vyksta
dėl aplinkos pokyčių – biotinių ir abiotinių veiksnių.
Antrinė bendrijų kaita
vyksta ten, kur jau yra dirvožemis (gaisravietė, apleistas dirbamas laukas)
Brandžios arba klimaksinės bendrijos
– tai kai nusistovi organizmų rūšinė įvairovė ir ji beveik nekinta (sengirė).
Ciklas
tai visuma kokių reiškinių, procesų, sudarančių uždarą ratą.
Dirvožemis susidarė
dūlėjant uolienoms. Ant dūlėjančių uolienų įsikūrė kerpės ir susidarė šiek tiek organinių dalelių. Joms virtus puvenomis galėjo įsitvirtinti augalai.
Dirvožemio sudėtis
mineralinės dalelės, organinės dalelės,arba humusas, vanduo, oras, organizmai
Dirvožemio mineralinių dalelių reikšmė
lemia dirvožemio struktūrą, tarp dalelių yra porų, pro kurias į dirvožemį skverbiasi oras, sunkiaisi kritulių vanduo
dėl molekulių sąveikos poromis kyla gruntinis vanduo
teikia mineralinių medžiagų
Molio dirvožemis
Molio mineralinės dalelės smulkios, glaudžiai susispaudusios, plyšiai tarp jų arba poros yra mažos dėl to molio dirvožemiai greitai įmirksta ir ilgai išlaiko drėgmę.
Iš ko susidarė durpės?
Organinėms medžiagos irti būtinas oras, nes dauguma skaidytojų kvėpuoja deguonimi. Įmirkusiame dirvožemyje trūksta oro, todėl augalinės atliekos nesuyra visiškai ir virsta durpėmis.
Nuo ko priklauso dirvožemio struktūra?
Nuo grumztų išsidėstymo.
Kuo svarbios dirvožemio poros?
Greitai sugeria vandenį, ilgiau išlaiko drėgmę, lengvai prasiskverbia oras.
Norint atstatyti dirvožemio pH iš rūgštingo
į dirvožemį reikia berti kalkių.
Smėlio dirvožemis
Mineralinės dalelės stambesnės ne taip glaudžiai susispaudusios dėl to poros smėlyje yra didelės ir neišlaiko vandens. Todėl smėlio dirvožemiai gerai sugeria drėgmę, tačiau greitai išdžiūsta. Į jį lengvai prasiskverbia oras.
Priemolio dirvožemis
Geriausias kultūriniams augalams auginti trečdalis molios du trečdaliai smėlio. Gerai sugeria drėgmę, neįmirksta, gana lengva įdirbti.
Humuso reikšmė
sugeria vandenį ir taip padidina atsargas dirvožemyje,
išlaiko drėgmę dėl to dirvožemis ne taip greit išdžiūsta,
sugeria šilumą dėl to dirvožemis greičiau sušyla,
teikia maisto smulkiems dirvožemio organizmams, mineralinių medžiagų-augalams,
padeda palaikyti dirvožemio struktūrą
Anglies ciklas (arba anglies ir deguonies ciklas)
) yra priklausomas nuo fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo (degimas, oksidacija).
Svarbiausi cheminiai elementai
chnops
c h o – organinių medžiagų sintezė;
n baltymų aminorūgščių sintezė
p s nukleorūgščių sintezė
Azoto ciklas
tai azoto paėmimo ir gražinimo srautų vienodumų palaikymas. Azoto cikle labai svarbų vaidmenį atlieka mikroorganizmai (bakterijos);
rodyklės mitybos grandinėje parodo
kuria linkme keliauja maisto medžiagos ir sukaupta energija
lydekos mitybos grandinė
dumbliai buozgalviai dusios
paukstavanagio
azuolas viksrai zyle
Nitrifikuojančios bakterijos
amonio druskas paverčia nitratais, kuriuos augalai gali panaudoti sintetinti aminorūgštims.
Denitrifikuojančios bakterijos
skaido nitratus į molekulinį azotą.
Įvairūs mikroorganizmai skaido
baltymus, šlapimą iki amonio druskų.
Ankštinių ir pupinių augalų šaknyse yra azotą fiksuojančių bakterijų
azotobakterių, jos molekulinį azotą paverčia nitratais. Bakterijos augalui teikia azotą, o augalas maisto medžiagas. Toks abipusiai naudingas ryšys vadinamas mutualizmu.
Vandens ciklas arba vandens apytakos ratas
susideda ir garavimo, kondensacijos ir kritulių.
Vykstant fotosintezei
iš aplinkos paimamas anglies dioksidas ir įjungiamas į angliavandenių sudėtį ir išskiriamas deguonis.
Vykstant fotosintezei priešingam procesui
kvėpavimui, iš aplinkos paimamas deguonis su maisto medžiagom (gliukozė) ir išskiriamas anglies dioksidas. Taip pat kvėpavimo metu organizmai gauna energijos.
fotosinteze
6CO2 + 6H2O –> C6H12O6 + 6O2
kvepavimas
C6H12O6 + 6O2 —> 6CO2 + 6H2O + energija
Sezoninė kaita
Pasikeitimai vykstantys gamtoje per metus
Mutualizmas
Abipusiai naudingas ryšys
