biologija Flashcards

1
Q

Mitybos grandine

A

tai nuoseklus organizmų išdėstymas nuo gamintojų iki aukščiausių vartotojų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Mitybos tinklu

A

tai keletas tarpusavyje susijusių mitybos grandinių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Ekologine piramide

A

skaičių, biomasės ir energijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Mitybos lygmuo

A

tai organizmo padėtis mitybos grandinėje. (Pirmas lygmuo arba gamintojai; Antras lygmuo – pirminis vartotojas ir t.t.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Pradinis ekosistemų energijos šaltinis yra

A

saulės energija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

ekosistema

A

tai yra visi gyvieji organizmai(biotinė dalis) sąveikaujantys tarpusavyje, ir juos supanti negyvoji aplinka.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Skaidymo grandinės prasideda

A

nuokritomis (negyvomis organinėmis dalelėmis – nukritę lapai, obuoliai, žuvę organizmai).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Įprastinės mitybos grandinės prasideda

A

gamintojais (augalai, dumbliai) ir baigiasi aukščiausio lygio vartotojais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Į aukštenį mitybos lygmenį perduodama

A

tik 10 proc. prieš tai buvusios energijos (pvz: jei gavote 100 proc. energijos, tai Jūsų organizmas savyje sukaups tik 10 proc.). Likę 90 proc. yra energijos nuostoliai – išmatos ir šlapimas; šiluminė energija; virškinimo ir kiti procesai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Efektyviausios yra

A

trumpos mitybos grandinės, 2-3 lygmenys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

efektyvumas labai mažas

A

Jei grandinė yra ilgesnė negu 5 lygmenys

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Energijos desnis

A

energija is niekur neatsiranda ir neisnyksta ji virsta kitos rusies energija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Dirvožemis

A

tai purusis Žemės plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Skaidytojai

A

tai organizmai, kurie nuokritas (negyvas organines daleles) suskaido iki mineralinių medžiagų. Pagrindiniai skaidytojai: 1) bakterijos; 2) grybai; 3) bestuburiai (kirmėles-sliekas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Bedrijų kaita arba sukcesija

A

tai nuoseklus, negrįžtamas ekologinės bendrijos kitimas, kai vienas organizmų rūšis pakeičia kitos organizmų rūšys:

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Pirminė bendrijų kaita

A

vyksta ten, kur nėra dirvožemio, jį organizmai turi susijurti patys – dirvodara. (kopos, uolienos, sustingusi lava, asflatuota aikštelė);

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Bendrijų kaita vyksta

A

dėl aplinkos pokyčių – biotinių ir abiotinių veiksnių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Antrinė bendrijų kaita

A

vyksta ten, kur jau yra dirvožemis (gaisravietė, apleistas dirbamas laukas)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Brandžios arba klimaksinės bendrijos

A

– tai kai nusistovi organizmų rūšinė įvairovė ir ji beveik nekinta (sengirė).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Ciklas

A

tai visuma kokių reiškinių, procesų, sudarančių uždarą ratą.

18
Q

Dirvožemis susidarė

A

dūlėjant uolienoms. Ant dūlėjančių uolienų įsikūrė kerpės ir susidarė šiek tiek organinių dalelių. Joms virtus puvenomis galėjo įsitvirtinti augalai.

19
Q

Dirvožemio sudėtis

A

mineralinės dalelės, organinės dalelės,arba humusas, vanduo, oras, organizmai

20
Q

Dirvožemio mineralinių dalelių reikšmė

A

lemia dirvožemio struktūrą, tarp dalelių yra porų, pro kurias į dirvožemį skverbiasi oras, sunkiaisi kritulių vanduo
dėl molekulių sąveikos poromis kyla gruntinis vanduo
teikia mineralinių medžiagų

21
Q

Molio dirvožemis

A

Molio mineralinės dalelės smulkios, glaudžiai susispaudusios, plyšiai tarp jų arba poros yra mažos dėl to molio dirvožemiai greitai įmirksta ir ilgai išlaiko drėgmę.

22
Q

Iš ko susidarė durpės?

A

Organinėms medžiagos irti būtinas oras, nes dauguma skaidytojų kvėpuoja deguonimi. Įmirkusiame dirvožemyje trūksta oro, todėl augalinės atliekos nesuyra visiškai ir virsta durpėmis.

23
Q

Nuo ko priklauso dirvožemio struktūra?

A

Nuo grumztų išsidėstymo.

24
Q

Kuo svarbios dirvožemio poros?

A

Greitai sugeria vandenį, ilgiau išlaiko drėgmę, lengvai prasiskverbia oras.

25
Q

Norint atstatyti dirvožemio pH iš rūgštingo

A

į dirvožemį reikia berti kalkių.

26
Q

Smėlio dirvožemis

A

Mineralinės dalelės stambesnės ne taip glaudžiai susispaudusios dėl to poros smėlyje yra didelės ir neišlaiko vandens. Todėl smėlio dirvožemiai gerai sugeria drėgmę, tačiau greitai išdžiūsta. Į jį lengvai prasiskverbia oras.

27
Q

Priemolio dirvožemis

A

Geriausias kultūriniams augalams auginti trečdalis molios du trečdaliai smėlio. Gerai sugeria drėgmę, neįmirksta, gana lengva įdirbti.

28
Q

Humuso reikšmė

A

sugeria vandenį ir taip padidina atsargas dirvožemyje,
išlaiko drėgmę dėl to dirvožemis ne taip greit išdžiūsta,
sugeria šilumą dėl to dirvožemis greičiau sušyla,
teikia maisto smulkiems dirvožemio organizmams, mineralinių medžiagų-augalams,
padeda palaikyti dirvožemio struktūrą

29
Q

Anglies ciklas (arba anglies ir deguonies ciklas)

A

) yra priklausomas nuo fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo (degimas, oksidacija).

30
Q

Svarbiausi cheminiai elementai

A

chnops
c h o – organinių medžiagų sintezė;
n baltymų aminorūgščių sintezė
p s nukleorūgščių sintezė

31
Q

Azoto ciklas

A

tai azoto paėmimo ir gražinimo srautų vienodumų palaikymas. Azoto cikle labai svarbų vaidmenį atlieka mikroorganizmai (bakterijos);

32
Q

rodyklės mitybos grandinėje parodo

A

kuria linkme keliauja maisto medžiagos ir sukaupta energija

33
Q

lydekos mitybos grandinė

A

dumbliai buozgalviai dusios

34
Q

paukstavanagio

A

azuolas viksrai zyle

35
Q

Nitrifikuojančios bakterijos

A

amonio druskas paverčia nitratais, kuriuos augalai gali panaudoti sintetinti aminorūgštims.

36
Q

Denitrifikuojančios bakterijos

A

skaido nitratus į molekulinį azotą.

37
Q

Įvairūs mikroorganizmai skaido

A

baltymus, šlapimą iki amonio druskų.

38
Q

Ankštinių ir pupinių augalų šaknyse yra azotą fiksuojančių bakterijų

A

azotobakterių, jos molekulinį azotą paverčia nitratais. Bakterijos augalui teikia azotą, o augalas maisto medžiagas. Toks abipusiai naudingas ryšys vadinamas mutualizmu.

39
Q

Vandens ciklas arba vandens apytakos ratas

A

susideda ir garavimo, kondensacijos ir kritulių.

40
Q

Vykstant fotosintezei

A

iš aplinkos paimamas anglies dioksidas ir įjungiamas į angliavandenių sudėtį ir išskiriamas deguonis.

41
Q

Vykstant fotosintezei priešingam procesui

A

kvėpavimui, iš aplinkos paimamas deguonis su maisto medžiagom (gliukozė) ir išskiriamas anglies dioksidas. Taip pat kvėpavimo metu organizmai gauna energijos.

42
Q

fotosinteze

A

6CO2 + 6H2O –> C6H12O6 + 6O2

43
Q

kvepavimas

A

C6H12O6 + 6O2 —> 6CO2 + 6H2O + energija

44
Q

Sezoninė kaita

A

Pasikeitimai vykstantys gamtoje per metus

45
Q

Mutualizmas

A

Abipusiai naudingas ryšys