bio zmogus ir aplinka Flashcards
Antropogeniniai veiksniai
tai su žmogaus veikla susiję veiksniai.
Šiltnamio efektas arba pasaulinis atšilimas
tai globalus, procesas, kurio kyla vidutinė metinė temperatūra. Šį procesą sukelia šiltnamio dujos.
Šiltnamio dujos
tai dujos, anglies dioksidas ir metanas (garai ir kita), kurios sugeria šilumą (infraraudonuosius spindulius) ir ją sulaiko Žemės atmosferoje.
Pasaulinio atšilimo padariniai
- Ledynų tirpimas ir pasaulinio vandens lygio kilimas. Tačiau tuo pačiu, dėl aukštesnės temperatūros plečiasi ir dykumos;
- Klimato pokyčiai ir ekstremalūs klimato reiškiniai;
- Poveikis gyvajai gamtai (nyksta rūšys).
Kaip pristabdyti pasaulinį atšilimą
- Mažinti anglies dioksido (vidaus degimo varikliai ir kiti procesai) ir metano (galvijų išmetamosios dujos) patekimą į atmosferą;
- Plėsti ar bent išsaugoti gamintojus, kurie vykdydami fotosintezę sunaudojo anglies dioksidą;
Ozonas
tai deguonies alotropinė forma (O3), nuodinga medžiaga, kuri 20 -30 km. (stratosfera) aukštyje nuo Žemės sugeria UV spindulius. Ozonas susidaro elektros išlydžio metu (žaibuojant), tačiau Žemės paviršiuje greitai suskyla iki deguonies. Todėl oras būna „gaivus“.
Ozono sluoksnį ardo
CFC – chlofluoranglevandeniliai -tai sintetinės dujos, kurios naudojamos šaldymui ir purškalų užpildymui. Pakilę į stratosferą ir veikiami UV skyla ir susidarę chloro atomai reaguoja su ozonu ir jis plonėja, susidaro ozono skylės.
Ozono sluoksnio plonėjimo pagrindinis padarinys yra
vienas – prasiskverbia daugiau UV spindulių
UV spinduliuotes padariniai
- Didesnė rizika susirgti odos vėžiu - melanoma;
- Didesnė rizika susirgti katarakta – akies lęšiukas tampa drumstas, neskaidrus;
- Pakeičiamos ekosistemos – dėl paidėjusios UV spinduliuotės nyksta vandens mikroorganizmai, fitoplanktonas, todėl sutrinka mitybos grandinės
Kaip pristabdyti ozono sluoksnio plonėjimą:
- Uždrausta naudoti CFC;
- Šaldymo įrenginiai užpildomi mažiau ozonui kenksmingomis medžiagomis.
Rūgštieji krituliai
tai krituliai, kurių pH mažesnis negu 5 (5,6). Rūgštus lietus susidaro, kai iš pramonės gamyklų, degimo reakcijų į orą patekę sieros (SO2) ir azoto oksidai (NO2,NO) susijungia su vandens lašais. Susidaro sieros (H2SO4) ir azoto (HNO3) rūgštys (ore visados susidaro anglies rūgštis (H2CO3), todėl lietaus vanduo yra silpnai rūgštus (ph=6)).
Rūgščiųjų kritulių padariniai
- Rūgštingėja dirvožemis (reikia kalkinti) ir tuo pačiu žūva mikroorganizmai, prasčiau susidaro humusas;
- Iš dirvožemio išplaunamos mineralinės medžiagos;
- Pažeidžiama mikorizė;
- Pažeidžiamas lapų epidermis, sutrinka žiotelių varstymasis, sulėtėja fotosintezė. Galiausiai medžiai nudžiūsta, žūva;
- Žūva vandens mikroorganizmai, mailius, bestuburiai, sutrinka ekosistemos;
- Gali nudeginti odą;
- Ardomi žmogaus statiniai, skulptūros.
Smogas
tai oro teršalų (dulkių, suodžių, įvairių oksidų ir kt.) susikaupimas Žemės paviršiuje.
Kaip pristabdyti rūgščiuosius kritulius:
- Iš kuro pašalinama siera;
- Naudojamos gamtinės dujos vietoj mazuto, anglių;
- Mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro;
- Išmetamųjų dujų sistemose įrengiami katalizatoriai, kurie nukenksmina sieros ir azoto oksidus;
- Griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai, didinamos baudos už jų nesilaikymą.
Smogas lengvai susidaro miestuose
- Kur yra didelė oro tarša;
- Miestas yra Žemės dauboje;
- Mieste nėra oro cirkuliacijos ar daug ir tankiai didelių pastatų;
- Temperatūros apgrąža – žemiau yra šaltesnis oras negu šiltesnis.
Smogas būna
- Žiemos – sutrinka oro cirkuliacija ir sudeginama daugiau kuro šildymui;
- Vasaros arba fotocheminis – Saulės šviesoje įvairūs teršalai tarpusavyje jungiasi, susidaro ozonas ir kiti junginiai, kurie sudaro melsvą miglą.
Kaip pristabdyti smogo susidarymą
– mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti oro cirkuliaciją, kad oras „nestovėtų“ vienoje vietoje. Esant smogui laikytis uždarų patalpų, naudoti respiratorius, išvykti į užmiestį.
Vandenų tarša
tai į vandenį patekimas nevalytų buitinių ir pramonės nuotekų, naftos produktų, gyvulininkystės ir žemdirbystės atliekų, chemikalų.
Savaiminis apsivalymas
organizmai sunaudoja į vandenį patekusias medžiagas (dažniausiai organines bei mineralines) ir laipsniškai išvalo vandenį.
Bioakumuliacija
tai (dažniausiai) sunkiųjų metalų kaupimasis organizme. Kuo ilgesnė mitybos grandinė (aukštesnis mitybos lygmuo), tuo organizmas savyje sukaupia daugiau nuodingos medžiagos.
Eutrofikacija (eutrofizacija)
tai vandens telkinio užpelkėjimas
Eutrofikacijos eiga
- Į vandens telkinį patenka daugiau mineralinių medžiagų (trąšos nuotekos);
- Suveši augalai ir dumbliai, daugėja nuokritų;
- Skaidytojai skaidydami atliekas sunaudoja deguonį, taip pat dėl dumblių sluoksnis užstoją šviesą dugno augalams – lėčiau vykdo fotosintezę. Mažėja deguonies koncentracija;
- Sumažėjus deguonies koncentracijai žūva vandens organizmai. Dar labiau kaupiasi nuokritos. Išsiskiria metanas ir vandenilio sulfidai – vandens telkinys žūva;
- Susikaupia tiek nuokritų, kad telkinys užpelkėja
Kaip pristabdyti eutrofikaciją:
- Valyti nuotekas: a) mechaninis filtravimas – atskiriami kieti kūnai; b) biologinis – mikroorganizmai suskaido vandenyje esančias daleles, iškrenta nuosėdos (todėl vanduo maišomas, kad prisotinti deguonies); c) cheminis – nekenksmingais, savaime suyrančiais chemikalais sunaikinami mikroorganizmai;
- Riboti fosfatų kiekį plovikliuose;
- Griežtinti gyvulininkystės atliekų tvarkymą ir trąšų naudojimą;
- Valyti vandens telkinius nuo nuokritų;
- Nepažeisti vandens ekosistemų.
Dirvos erozija
tai viršutinio derlingojo dirvos sluoksnio irimas, nykimas. Tai sukelia stiprus vėjas ir vandens srovės, intensyvus ūkininkavimas. Padarinys – sumažėja derlingumas.
Kaip pristabdyti dirvos erozija
- Suartus laukus kuo greičiau apželdinti, tarp didelių laukų įrengti medžių juostas, kad vėjas nenupūsto viršutinio sluoksnio;
- Kalvas ar nuokalnes suarti horizontaliai (priešingai negu į nuokalnę), kad būtų sustabdytas vandens tekėjimas;
- Skatinti sėjomainą ir natūrinius ūkius, kad dirvožemis galėtų „atsistatyti“;
- Riboti chemikalų, trąšų ir rūgščių patekimą į dirvožemį, nes sunaikinami mikroorganizmai, kurie būtini humuso susidarymui.
Švinas
sunkusis metalas, kurio buvo dedama į benziną. Vaikams pažeidžia smegenis, nervų sistemą.
Šiluminė tarša
dėl jos organizmams pakinta aplinkos sąlygos ir jie negali prisitaikyti. Pvz: pakilus vandens temperatūrai, vandenyje ištirpsta mažiau deguonies ir gaišta žuvys.
Miškų kirtimas
mažėja deguonies išskyrimas ir oro išvalymas nuo teršalų. Taip pat išnaikinamos organizmų rūšys. Miškai yra natūralios vandens saugyklos – išnaikinus miškus sutrinka vandens ciklas.
Jonizuojančioji spinduliuotė
nenatūraliai jos gauname apie 20 proc. Gali sukelti mutacijas, genetinius pakitimus, išsigimimus, vėžines ligas.
