bendrijos ir ekosistemos

Question 1

Ekosistema?

Answer 1

biotinės ir abiotinės aplinkos santykis. Pvz ežeras, upė, miškas, pieva.

Question 2

Bendrija?

Answer 2

skirtingų rūšių individų gyvenenčių toje pačioje vietoje visuma

Question 3

Mitybos grandine?

Answer 3

rysiai tarp edamuju ir edanciuju

Question 4

Mitybos tinklas?

Answer 4

sudėtingais mitybos ryšiais susipynusios ir išsišakojusios kelios mitybos grandinės

Question 5

Svarbiausias ekosistemos požymis?

Answer 5

funkcinės karalijos: gamintojai, gyvėdžiai ir skaidytojai

Question 6

Gamintojai (autotrofai)?

Answer 6

patys pasigamina organines madžiagas iš neorganinių junginių ir
jomis aprūpina kitus organizmus. PVZ:žalieji augalai, dumbliai, melsvabakterės.

Question 7

Vartotojai (heterotrofai)?

Answer 7

organizmai, kurie patys nesugeba pasigaminti organinių maisto
medžiagų, todėl minta kitų organizmų pagamintomis. Skirstomi į gyvėdžius ir skaidytojus:

Question 8

Gyvėdžiai?

Answer 8

organizmai, kurie minta kitais gyvaisiais organizmais. Jiems priklauso
augalėdžiai, plėšrūnai, visaėdžiai ir parazitai.

Question 9

Skaidytojai?

Answer 9

organizmai, kurie negyvas ir yrančias organines medžiagas suskaido iki
neorganinių junginių, kuriuos sunaudoja gamintojai. PVZ: bakterijos, mikroskopiniai grybai

Question 10

Detritas?

Answer 10

negyvos organinės medžiagos, augalų nuokritos, gyvūnų išmatos, negyvi kūnai.

Question 11

Detritaėdžiai?

Answer 11

smulkesni gyvūnai, kurie minta detritu. Jie suskaido detritą į smulkesnes daleles,
kuriomis minta skaidytojai. PVZ: sliekas, šimtakojis, moliuskas.

Question 12

Bendrijos gali būti:

Answer 12

gamtinės, pvz pieva, miškas, ežeras

ir sukurta žmogaus, pvz bulvių laukas,
sodas, gėlynas.

Question 13

Daugiametė bendrijų kaita (ekologinė suksecija)?

Answer 13

reiškinys, kai viena ekosistema per tam tikrą laiką ir tam tikru nuoseklumu pakeičia kitą.

Question 14

ekologines suksecijos tipai

Answer 14

Pirminė-bendrijos vystymasis ten, kur nėra dirvožemio. Pvz kopose, ant sustingusios lavos
Antrinė-bendrijos vystymasis, kur anksčiau gyveno tam tikra bedrija pvz: kirtavietė,
gaisravietė

Question 15

Kitas kaitos pavyzdys-pamažu užželiantis ežeras?

Answer 15

Iš pradžių upeliai atplukdo orgainių ir mineralinių
medžiagų , čia įsikuria vandens augalų, dugne ima kauptis dumblas. Ežero pakrantėse ima augti
nendrės, švendrai, kol visą vandens paviršių užtraukia augalų sluoksnis. Kai susijungia dumblo ir
augalų sluoksnis, ežeras virsta pelke, o ši po dar kelių šimtų metų-mišku. Kaita baigiasi.

Question 16

Medžiagų ir energijos perdavimas

Answer 16

Maisto medžiagos ekosistemoje juda uždaru ratu.
Kiekvienos ekosistemos pirminis energijos šaltinis yra Saulės šviesa. Gamintojai, vykdydami
fotosintezę, Saulės energiją paverčia organinių medžiagų chemine energija. Dalį pagamintos
energijos augalai sunaudoja augimui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui. Likusi, neišnaudota augalo
energija tampa pirmine produkcija. Augalais mintantys gyvėdžiai gauna daliį, 10% Saulės šviesos
energijos. Augalo organinių junnginiu energija lygi 100%,o pirmosios eilės vartotojo, sunaudojusio
šią produkciją, kūne susikaupia tik 10% cheminės energijos. Jos nuostoliai sudaro 90%, nes yra
pašalinama iš organizmo su išmatomis, kvėpuojant, judant, augant ir išspinduliuojama į aplinką
šilumos pavidalu. Antrinis vartotojas gauna taip pat tik 10% energijos. Energija ekosistemoje
necirkuliuoja ratu, nes keliaudama mitybos grandinėmis ji virsta šiluma.

Question 17

mitybos grandines tipai?

Answer 17

gyvėdžių ir detritaėdžių.

Question 18

kuo prasideda Gyvėdžių grandine?

Answer 18

gamintojais-fotosintetinančiais augalais.

Question 19

energija ir maisto medziagos?

Answer 19

augalais. Rodyklės rodo, kur mitybos
grandine keliauja energija ir maisto medžiagos. Kuo ji ilgesnė, tuo didesni energijos nuostoliai.
Todėl jos būna gana trumpos. PVZ: Viksva—drugelis—voras—zylė

Question 20

mitybos tinklas?

Answer 20

tarpusavyje susijusios mitybos grandines

Question 21

mitybos lygmenys?

Answer 21

organizmo vieta mitybos grandinėje, rodanti kas kuo minta.

Question 22

mitybos lygmenu issidestymas?

Answer 22

Pirmas mitybos lygmuo-gamintojai
Antras mitybos lygmuo-pirminiai vartotojai (augalėdžiai)
Trečias mitybos lygmuo-antriniai vartotojai (plėšrūnai)

Question 23

kas neitraukiami i mitybos lygmenis?

Answer 23

parazitai ir skaidytojai

Question 24

Ekologinės piramidės?

Answer 24

rodo ryšius tarp organizmų, priklausančių skirtingiems mitybos lygmenims.
Gamintojai visada yra mitybos pagrindas. Jos būna: skaičių, energijos, biomasės.

Question 25

du anglies ciklo procesai?

Answer 25

fotosintezė ir kvėpavimas

Question 26

Fotosinteze?

Answer 26

augalai paima anglį, kuri vėliau tampa gliukozės dalimi. Vykstant skaidymo ir
puvimo procesams ji grįžta atgal į atmosferą.

Question 27

kvepavimas?

Answer 27

Gyvieji organizmai kvėpuodami į atmosferą vėl išskiria CO2.

Question 28

kaip issiskiria anglis?

Answer 28

Anglis, esanti žemės gelmių kure išsiskiria į atmosferą deginant kurą.

Question 29

kodel azotas svarbus gyviems organizmams?

Answer 29

nes įeina į baltymų ir nukleorūgščių sudėtį.

Question 30

azoto fiksacija?

Answer 30

toks procesas, kai iš oro paimamos azoto dujos ir įjungiamos į organinius
juginius.

Question 31

Atmosferinė fiksacija?

Answer 31

vyksta žaibuojant, krintant meteoritams. Taip azoto junginiai
patenka ant žemės ir juos asimiliuoja augalai.

Question 32

Pramoninė fiksacija-

Answer 32

vykdoma azotinių trašų gamyklose-azotas jose perdirbamas į azoto
trašas, kurias žmogus išberia į dirvožemį.

Question 33

Biologinė fiksacija-

Answer 33

kai melsvabakterės, gumbelinės bakterijos fiksuoja atmosferoje
esančias azoto dujas

Question 34

Amonifikacija-

Answer 34

procesas, kai nuokritas, išmatas negyvus organizmus skaido bakterijos ir
išskiria azotą amonio jonų pavidalu

Question 35

Nitrifikacija

Answer 35

-procesas, kuriam vykstant nitrifikuojančios bakterijos, azobakterės oksiduoja
amonio jonus į nitratus ir nitritus.

Question 36

Denitrifikacija

Answer 36

-kai denitrifikuojančios bakterijos nitratus ir amonio jonus paverčia azoto
dujomis, kuros vėl patenka į atmosferos orą.

Question 37

Kaip azotoapytaką gali pakeisti žmogaus veikla?

Answer 37

Tręšiant laukus dirvožemyje pagausėja azoto, kuris
yra išplaunamas ir su nuotėkiu užteršia vandenį bei sukelia eutrofikaciją. Vykstant degimui iš
automobilių ir fabrikų į atmosferą patenka oksidai, kurie sukelia rūgščiuosius lietus.