Baltieji kraujo kūneliai ir natūrali organizmo gynyba

Question 1

imunitetas

Answer 1

Kūno sugebėjimas apsisaugoti nuo infekcinių veiksnių, svetimų ląstelių ir netgi nuo pakitusių savų ląstelių (pvz.: vėžinių ląstelių).

Question 2

patogenai

Answer 2

Mikroorganizmai sukeliantys ligas.

Question 3

antigenas

Answer 3

Svetima medžiaga (pvz., virusai, bakterijos ar kiti ligų sukėlėjai), kuri, patekusi į organizmą, skatina antikūnų susidarymą (antikūnai kovoja su antigenais).

Question 4

antikūniai

Answer 4

Sudėtiniai baltymai, kurie susidaro gyvūnų ar žmogaus organizme. Antikūnai yra sintetinami organizme, kai į jį patenka antigenų. Antikūnai nulemia humoralinį imunitetą.

Question 5

Kaip skirstomi patogenai

Answer 5

bakterijos, virusai, grybai ar parazitai

Question 6

kaip gydomos pstogenų sukeliamos ligos?

Answer 6

Bakterijos:

Antibiotikai: Bakterinėms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai, kurie veikia bakterijas ir slopina jų augimą arba naikina jas.
Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pasirenkami tam tikri antibiotikai.
Virusai:

Antivirusiniai vaistai: Virusinėms infekcijoms gydyti naudojami antivirusiniai vaistai, kurie slopina virusų dauginimąsi.
Gydytojai dažnai skiria vaistus, kurie palengvina simptomus, nes antivirusiniai vaistai dažnai neveikia taip efektyviai kaip antibiotikai.
Grybai:

Antigrybeliniai vaistai: Grybelinėms infekcijoms, pvz., kandidozei ar dermatofitams, gydyti naudojami antigrybeliniai vaistai.
Vietiniai arba sisteminiai vaistai gali būti skiriami, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir vietos.
Parazitai:

Antiparazitiniai vaistai: Parazitinėms infekcijoms, tokios kaip kirminai arba amebų infekcijos, gydytojai gali skirti vaistus, kurie naikina parazitus arba jų lervas.
Skirtingi vaistai yra skirti skirtingiems parazitams.
Kita:

Imunoterapija: Kai kurioms infekcijoms, ypač virusinėms, gali būti naudojama imunoterapija, skirta sustiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su infekcija.

Question 7

Bakterinės ligos gydymas

Answer 7

Bakterinės ligos dažnai gydomos antibiotikais, kurie slopina bakterijų augimą arba jas nužudo.

Question 8

Virusinės ligos gydymas

Answer 8

Virusinės ligos gydomos skiepais, kurie stiprina imuninę sistemą, ir antivirusiniais vaistais, kurie mažina virusų aktyvumą.

Question 9

Grybelinės ligos gydymas

Answer 9

Grybelinės ligos gydomos antigrybeliniais vaistais, kurie slopina grybelio augimą arba jį sunaikina.

Question 10

Pirmuoninės ligos gydymas

Answer 10

Pirmuoninės ligos gydomos vaistais, kurie skirti palengvinti simptomus ir gydyti ligos priežastį.

Question 11

Parazitinės ligos gydymas

Answer 11

Parazitinės ligos gydomos vaistais, kurie naikina ar slopina parazitus organizme.

Question 12

Fizinė gynyba

Answer 12

Odos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo epitelis sudaro fizikinį barjerą tarp organizmo vidinės terpės ir patogenų gausiai turinčios išorinės aplinkos.

Question 13

Mechaninė gynyba

Answer 13

Mikrobams patekti neleidžia oda, kvėpavimo, virškinimo ir šlapimo takus išklojančios gleivinės membranos.

Question 14

Cheminė gynyba

Answer 14

Rūgštus skrandžio pH, skrandžio bei viršutinės žarnyno dalies virškinamieji fermentai sudaro cheminį barjerą; organizmas gamina medžiagas, kurios žudo ar slopina mikroorganizmus.

Question 15

Biologinė gynyba

Answer 15

Odos paviršiuje esančios nekenksmingos bakterijos slopina daugumos patogenų ir mikroorganizmų dauginimąsi, prisidedant prie biologinės gynybos.

Question 16

Epidermio barjeras

Answer 16

Odos viršutinis sluoksnis, epidermis, yra stiprus fizinis barjeras su specialiomis jungtimis, neleidžiančiomis lengvai prasiskverbti mikroorganizmams.

Question 17

Rūgštinė aplinka

Answer 17

Oda turi rūgštą pH, kuris nepalankus daugeliui bakterijų ir grybelių, padedant kontroliuoti mikroorganizmų augimą.

Question 18

Natūralūs antimikrobiniai veiksniai

Answer 18

Oda gamina natūralius antimikrobinius veiksnius, tokius kaip riebalai ir peptidai, kurie padeda apsaugoti nuo bakterijų ir kitų mikroorganizmų.

Question 19

Imuninė sistema

Answer 19

Oda turi vietinę imuninę sistemą, įskaitant specialias Langerhans ląsteles, kurios gali atpažinti ir sunaikinti svetimus mikroorganizmus.

Question 20

Natūralus pleiskanojimas

Answer 20

Oda nuolat atsinaujina ir atsikrauna senas ląsteles, pašalindama prisigėrusius mikroorganizmus.

Question 21

gerųjų bakterijų reikšmė organizmui

Answer 21

Žarnyno sveikata - Gerosios bakterijos sudaro žarnyno mikroflorą, svarbią virškinimo sistemos sveikatai.
Jos konkuruoja su kenksmingomis bakterijomis, kontroliuoja uždegiminius procesus ir stiprina virškinimo funkciją.
Probiozės padeda išlaikyti stabilų žarnyno mikrofloros balansą ir prevenciniu būdu mažina vidurių užkietėjimą arba viduriavimą.
Imuninė sistema - Geri mikroorganizmai žarnyne prisideda prie imuninės sistemos veikimo.
Stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, atpažįsta ir sunaikina patogenus, bei prisideda prie uždegimų mažinimo.
Vitaminų sintezė - Kai kurios gerosios bakterijos sintetina tam tikrus vitaminus, pvz., vitaminą K ir B-vitaminus, svarbius organizmu
Apsauga nuo patogenų - Gerosios bakterijos užima erdves organizme, veikdamos kaip natūrali apsauga nuo patogenų.
Burnos ir odos sveikata - Geri mikroorganizmai prisideda prie burnos gleivinės ir odos sveikatos, kovodami su kenksmingomis bakterijomis ir grybeliais.
Vitaminų ir maistinių medžiagų absorbcija - Gerosios bakterijos prisideda prie maistinių medžiagų ir mineralų absorbcijos žarnyne, padedant organizmui gauti reikiamas medžiagas.
Nuo alergijų apsauga - Tinkamas probiotikų vartojimas gali prisidėti prie alerginių reakcijų mažinimo ir prevencijos.
Nuotaikos reguliavimas - Gerosios bakterijos gali turėti įtakos “žarnyno-smegenų ašies” sąsajai ir prisidėti prie psichinės sveikatos