Baltieji kraujo kūneliai ir natūrali organizmo gynyba Flashcards
imunitetas
Kūno sugebėjimas apsisaugoti nuo infekcinių veiksnių, svetimų ląstelių ir netgi nuo pakitusių savų ląstelių (pvz.: vėžinių ląstelių).
patogenai
Mikroorganizmai sukeliantys ligas.
antigenas
Svetima medžiaga (pvz., virusai, bakterijos ar kiti ligų sukėlėjai), kuri, patekusi į organizmą, skatina antikūnų susidarymą (antikūnai kovoja su antigenais).
antikūniai
Sudėtiniai baltymai, kurie susidaro gyvūnų ar žmogaus organizme. Antikūnai yra sintetinami organizme, kai į jį patenka antigenų. Antikūnai nulemia humoralinį imunitetą.
Kaip skirstomi patogenai
bakterijos, virusai, grybai ar parazitai
kaip gydomos pstogenų sukeliamos ligos?
Bakterijos:
Antibiotikai: Bakterinėms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai, kurie veikia bakterijas ir slopina jų augimą arba naikina jas.
Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pasirenkami tam tikri antibiotikai.
Virusai:
Antivirusiniai vaistai: Virusinėms infekcijoms gydyti naudojami antivirusiniai vaistai, kurie slopina virusų dauginimąsi.
Gydytojai dažnai skiria vaistus, kurie palengvina simptomus, nes antivirusiniai vaistai dažnai neveikia taip efektyviai kaip antibiotikai.
Grybai:
Antigrybeliniai vaistai: Grybelinėms infekcijoms, pvz., kandidozei ar dermatofitams, gydyti naudojami antigrybeliniai vaistai.
Vietiniai arba sisteminiai vaistai gali būti skiriami, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir vietos.
Parazitai:
Antiparazitiniai vaistai: Parazitinėms infekcijoms, tokios kaip kirminai arba amebų infekcijos, gydytojai gali skirti vaistus, kurie naikina parazitus arba jų lervas.
Skirtingi vaistai yra skirti skirtingiems parazitams.
Kita:
Imunoterapija: Kai kurioms infekcijoms, ypač virusinėms, gali būti naudojama imunoterapija, skirta sustiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su infekcija.
Bakterinės ligos gydymas
Bakterinės ligos dažnai gydomos antibiotikais, kurie slopina bakterijų augimą arba jas nužudo.
Virusinės ligos gydymas
Virusinės ligos gydomos skiepais, kurie stiprina imuninę sistemą, ir antivirusiniais vaistais, kurie mažina virusų aktyvumą.
Grybelinės ligos gydymas
Grybelinės ligos gydomos antigrybeliniais vaistais, kurie slopina grybelio augimą arba jį sunaikina.
Pirmuoninės ligos gydymas
Pirmuoninės ligos gydomos vaistais, kurie skirti palengvinti simptomus ir gydyti ligos priežastį.
Parazitinės ligos gydymas
Parazitinės ligos gydomos vaistais, kurie naikina ar slopina parazitus organizme.
Fizinė gynyba
Odos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo epitelis sudaro fizikinį barjerą tarp organizmo vidinės terpės ir patogenų gausiai turinčios išorinės aplinkos.
Mechaninė gynyba
Mikrobams patekti neleidžia oda, kvėpavimo, virškinimo ir šlapimo takus išklojančios gleivinės membranos.
Cheminė gynyba
Rūgštus skrandžio pH, skrandžio bei viršutinės žarnyno dalies virškinamieji fermentai sudaro cheminį barjerą; organizmas gamina medžiagas, kurios žudo ar slopina mikroorganizmus.
Biologinė gynyba
Odos paviršiuje esančios nekenksmingos bakterijos slopina daugumos patogenų ir mikroorganizmų dauginimąsi, prisidedant prie biologinės gynybos.
Epidermio barjeras
Odos viršutinis sluoksnis, epidermis, yra stiprus fizinis barjeras su specialiomis jungtimis, neleidžiančiomis lengvai prasiskverbti mikroorganizmams.
Rūgštinė aplinka
Oda turi rūgštą pH, kuris nepalankus daugeliui bakterijų ir grybelių, padedant kontroliuoti mikroorganizmų augimą.
Natūralūs antimikrobiniai veiksniai
Oda gamina natūralius antimikrobinius veiksnius, tokius kaip riebalai ir peptidai, kurie padeda apsaugoti nuo bakterijų ir kitų mikroorganizmų.
Imuninė sistema
Oda turi vietinę imuninę sistemą, įskaitant specialias Langerhans ląsteles, kurios gali atpažinti ir sunaikinti svetimus mikroorganizmus.
Natūralus pleiskanojimas
Oda nuolat atsinaujina ir atsikrauna senas ląsteles, pašalindama prisigėrusius mikroorganizmus.
gerųjų bakterijų reikšmė organizmui
Žarnyno sveikata - Gerosios bakterijos sudaro žarnyno mikroflorą, svarbią virškinimo sistemos sveikatai.
Jos konkuruoja su kenksmingomis bakterijomis, kontroliuoja uždegiminius procesus ir stiprina virškinimo funkciją.
Probiozės padeda išlaikyti stabilų žarnyno mikrofloros balansą ir prevenciniu būdu mažina vidurių užkietėjimą arba viduriavimą.
Imuninė sistema - Geri mikroorganizmai žarnyne prisideda prie imuninės sistemos veikimo.
Stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, atpažįsta ir sunaikina patogenus, bei prisideda prie uždegimų mažinimo.
Vitaminų sintezė - Kai kurios gerosios bakterijos sintetina tam tikrus vitaminus, pvz., vitaminą K ir B-vitaminus, svarbius organizmu
Apsauga nuo patogenų - Gerosios bakterijos užima erdves organizme, veikdamos kaip natūrali apsauga nuo patogenų.
Burnos ir odos sveikata - Geri mikroorganizmai prisideda prie burnos gleivinės ir odos sveikatos, kovodami su kenksmingomis bakterijomis ir grybeliais.
Vitaminų ir maistinių medžiagų absorbcija - Gerosios bakterijos prisideda prie maistinių medžiagų ir mineralų absorbcijos žarnyne, padedant organizmui gauti reikiamas medžiagas.
Nuo alergijų apsauga - Tinkamas probiotikų vartojimas gali prisidėti prie alerginių reakcijų mažinimo ir prevencijos.
Nuotaikos reguliavimas - Gerosios bakterijos gali turėti įtakos “žarnyno-smegenų ašies” sąsajai ir prisidėti prie psichinės sveikatos
