Autorių politinės mintys Flashcards
Tomas Akvinietis.
Prigimtinė teisė.
Žmogaus prigimtis diktuoja jo socialumą – žmogus iš prigimties turi gyventi bendruomenėje.
Prigimtinė teisės tradicija skelbia, kad yra aukštesnioji teisė, kurios negali pažeisti žmonių leidžiami įstatymai ir kuriamos institucijos.
Aukštesnės teisės principai atpažįstami per sąžinę, žmonės nuolat nusižengia šiai teisei.
Tomas Akvinietis.
Ideali santvarka
Monarchija, kurioje būtų ribojama karaliaus valdžia.
Vieno asmens valdymas atitinka žmogaus prigimtį (t.y. religijoje yra vienas dievas).
Tomas Akvinietis.
Valstybė ir vadovas
Valdovo pagrindinis ir vienintelis tikslas – siekti bendrojo gėrio savo pavaldiniams.
Tomas Akvinietis.
Religija
Pasaulietinė valdžia yra pavaldi dvasinei (religijai).
Dvasiniai dalykai yra griežtai atskiriami nuo žemiškujų, tačiau yra artimas valdžios santykis su religija – t.y. karaliai pavaldūs Dievui (ir tuo pačiu Krikstau įpėdiniui – popiežiui).
Valdovas yra paskirstas Dievo. Dievas suteikia galią valdovui.
Tomas Akvinietis.
Dorybė
Dorybė yra tvirtas ir pastovus nusistatymas dalyti gera (t.y. krikščioniška dorybės samprata – doras žmogus yra nuolatos darantis gerą kitam).
Niccolo Machiavelli.
Prigimtinė teisė
Žmones valdo nepasotinami troškimai, kurie neleidžia prisitaikyti prie aplinkybių.
Pesimistinis žmogaus prigimties suvokimas.
Niccolo Machiavelli.
Ideali santvarka
Tironija (Valdove) arba respublika (Samprotavimuose).
Roma yra kaip respublikos idealas.
Laisvė kaip savivalda
laisva santvarka įmanoma tik turint dorybę (virtu).
Niccolo Machiavelli.
Valstybė ir vadovas
Santvarka, kurioje žmonių ydos yra panaudojamos produktyviai.
Valdovas dorybę ir religiją naudoja instrumentiškai – svarbiausia rezultatas bei jo (pačio valdovo) įvaizdis.
Politinis realizmas –svarbiausia yra faktinė tikrovė (nebėra siekiama utopinių valdymo formų).
Antikinės politinės filosofijos ir teologinės tradicijos kritika. Reikalavimas laikyti faktinės tikrovės.
Niccolo Machiavelli.
Religija
Instrumentinis religijos traktavimas.
Religija svarbi, nes ji svarbi liaudžiai.
Krikščionybės kritika ir pagyrimai pagoniškai religijai. Religija turi tarnauti politiniams tikslams.
Niccolo Machiavelli.
Dorybė
Nauja dorybės samprata (virtu) –meistriškumas, virtuoziškumas, sumanumas, valdovo lankstumas kaip siekiamybė.
Dorybė ir religija kaip instrumentinės priemonės.
Tikslas pateisina priemones.
Politikoje visos priemonės yra pateisinamos, tad neturėtų būti varžoma moralės ir religijos.
Thomas Hobbes.
Prigimtinė teisė
Žmonės iš prigimties yra lygūs, jie neturi jokių pareigų, o tik absolučią teisę ginti ir saugoti savo gyvybę.
Žmogaus prigimtyje glūdi egoizmas.
Galingiausios aistros – neriboti troškimai ir smurtinės mirties baimė.
Visų karas prieš visus – žmogus asociali būtybė.
Su prigimtimi reikia kovoti!
Thomas Hobbes.
Ideali santvarka
Absoliutinė monarchija (mažiau žmonių – mažiau konfliktų).
Valstybė kaip dirbtinis mechanizmas (suverenas kaip mechanizmo siela, svarbu efektyvumas, o ne gėris ar blogis).
Thomas Hobbes.
Valstybė ir vadovas
Valstybės tikslas – individo saugumas.
Kuo efektyviau didinti galią ir užkirsti kelią konfliktams.
Politinis hedonizmas (žemiausi žmogaus polinkiai gali sukurti klestinčią visuomenę).
Be pilietinės bendrijos – visada karas.
Thomas Hobbes.
Religija
Atmetamos religinės bendruomenės pretenzijos į politinę galią – suverenas tvarko religinius reikalus.
Thomas Hobbes.
Dorybė
Egoizmas (apsręstas žmogaus prigimtyje).
Reliatyvizmas ir subjektyvizmas (nėra objektyvaus gėrio ir blogio).
Baruch Spinoza.
Prigimtinė teisė
Žmogaus prigimtis yra ribota.
Natūralizmas – viskas vyksta pagal bendrus gamtos dėsnius.
Viskas, kas yra, yra teisinga.
Teigia, kad būtina visiems atmesti prigimtinę teisę ir paklusti suverenui.
Baruch Spinoza.
Ideali santvarka
Liberali ir demokratinė santvarka, kurioje užtikrinamos žodžio ir tikėjimo laisvės.
Baruch Spinoza.
Valstybė ir vadovas
Valstybės tikslas – laisvė.
Suvereno teisė į viską.
Panaikinus valstybę, panaikinamas ir gėris, taika.
Aukščiausias įstatymas – piliečių gerovė.
Niekas negali turėti teisės į kito protą, nes niekas negali perleisti kitam savo prigimties ir gebėjimo laisvai mąstyti.
Baruch Spinoza.
Religija
Tikėjimas kaip privatus individo reikalas.
Suverenas tvarko religinius reikalus (religija turi būti nukreiptą į naudą visuomenei).
Turi saugotis, kad šventikai nesutlktų politinės karios.
Baruch Spinoza.
Dorybė
Protas aukščiau aistros.
John Locke.
Prigimtinė teisė
Pritarė Hobbes’o sampratai.
Žmonės yra pakankamai sąžiningi ir dori, kad suvaldytų savo troškimus, tačiau didžioji dalis nėra sąžiningi ar teisingi, todėl yra reikalinga valstybė.
Atsiranda valstybė, darbo svarba.
Išaukština privačios nuosavybės svarba.
Visos mūsų idėjos gimsta iš patyrimo, žmogaus intelektas – kaip baltas popieriaus lapas. Idėjos nebėra apmąstomos kaip nuo patyrimo nepriklausančios amžinos esatys.
Prigimtinės teisės niekur nekonkretizuoja, tačiau teigia, kad kiekvienas turi teisę į prigimtinę galią. Teigia, kad gėris yra malonumas, o blogis – tai kančia.
Žmogaus intelekte nėra nieko įgimto.
John Locke.
Ideali santvarka
Liberali demokratija.
Žmonės turi susiburti į valstybę, bet valstybės valdžia turi būti ribota.
Absoliutinė monarchija nėra legitimi valdžios forma. Ji negali būti suderinta su žmogaus laisve ir orumu (atmeta Hobbes’o absoliutinę poziciją).
Aktyvi pilietinė visuomenė yra būtina saugant laisvę (atsvara neteisingai valdžiai).
John Locke.
Valstybė ir valdovas
Valsybės funkcija – gyvybės, laisvės ir turto apsauga. Žmonės susiburia į visuomenę tam, kad būtų apsaugota jų nuosavybė.
Locke’as niekina valdymo formas, kurios varžo žmonės. Vienas valdovas yra pateisinamas tik tada, kai jis įsilausso ir klauso pavaldinių.
Valdžia turi gerbti laisvą žmonių apsisprendimą.
John Locke.
Religija
Valstybė ir bažnyčia atskiramos, tačiau ateizmas nepateisinamas.
