2. Tyrimo idėjų iškėlimas Flashcards
Kokia yra tyrimo vertė?
“Tikrame moksle klausimai atsiranda pirmiau. Mokslas yra tik įrankis tiems klausimams atsakyti.” J. Bargh.
“Ne tas yra mokslininkas, kuris pateikia teisingus atsakymus, bet tas, kuris užduoda tinkamus klausimus.” C. Levi -Strauss.
Gali atrodyti, kad bet kuris įdomus klausimas psichologijos moksle
jau yra paklaustas, ištyrinėtas ir
atsakytas.
Studentai dažniausiai turi labai apibendrintą idėją tam tikroje temoje ir nežino
kaip tą idėją išplėtoti į kažką, ką galima patikrinti.
Tačiau jei vieną kartą išmokstamas šis
mechanizmas,
rasti tyrimo temą ir išvystyti tai į įgyvendinamą projektą tampa visai nesudėtinga.
Iš tiesų sudėtingiausia
nuspręsti, kurią iš dominančių idėjų reikėtų tyrinėti pirmiausia.
Kokie yra tyrimo idėjų šaltiniai?
⚫ patirtis, sveikas protas;
⚫ teorija, ankstesni tyrimai.
Patirtis, sveikas protas -
Kad remdamiesi kasdieniu patyrimu suformuluotumėm tinkamą ir įdomią
tyrimo idėją, turime būti skeptiški.
Skepticizmas reiškia
abejonę, tuo “ką žmonės jau žino”.
Skepticizmas reiškia įsitikinimą,
kad tai, “ką žmonės jau žino”, yra paremta faktais.
Kitas būdas – tikrinti sveiką protą tyrinėjant
senų posakių atitikimą tikrovei (pvz., “daug virėjų sugadina sriubą”, “bėda viena nevaikšto” ir pan.)
Posakiai susiję su laime:
Selingman (2002) rado įrodymų, kad “laimė kaip drugelis: jei jį gaudysi, nepagausi” – įrodyta, kad laimė nėra tikslas, o kitos veiklos šalutinis produktas.
Emmons ir McCullough (2003) pateikia įrodymų teiginiui “orientuokis į tai, kas gerai, o ne į tai, kas blogai”.
Tai, kad tautosakos posakis jau yra analizuotas psichologų, nereiškia
kad negalima jų daugiau tyrinėti. Posakis paprastai apima daug plačiau nei galima ištirti vienu tyrimu.
Posakio “koks tėvas, toks sūnus” atitikimas tikrovei buvo
rodytas tyrinėjant rūkymą. Įrodyta, kad rūkančių tėčių sūnūs yra labiau linkę rūkyti nei nerūkančių (Wohlford, 1970).
Tačiau rūkymas neapima visų elgesio būdų, kurie parodytų, kiek sūnaus elgesys yra modeliuojamas stebimo tėčio elgesio.
Dar vienas būdas, kaip naudotis patirtimi ieškant tyrimo idėjos, yra
analizuoti kasdieninio gyvenimo problemas (nusirašinėjimą, išankstinį nusistatymą, nemandagumą ir pan.).
Tada sugalvoti
įvairių būdų, kaip problema galėtų būti sprendžiama, ir tikrinti, ar tie būdai veikia.
Jei analizuojama nusirašinėjimo problema, galima sugalvoti kelis būdus, kaip ji gali būti sprendžiama:
- Asmuo auditorijai pristato pranešimą, kuriame akcentuojama, kuo nusirašinėjimas kenkia nusirašinėtojui.
- Leisti studentams padiskutuoti grupėse, kodėl nusirašyti yra neteisinga studentų atžvilgiu.
- Įpareigoti studentus parašyti esė apie nusirašinėjimo žalą ir paskaityti ją garsiai jaunesnių studentų grupei.
- Įvesti griežtesnes bausmes nusirašiusiems.
- Pasikviesti daugiau prižiūrėtojų į egzaminą.
- Egzamino lape leisti studentams pasirašyti teiginį “Aš laikiausi akademinio sąžiningumo principų šio egzamino metu”.
Testuojant kasdienybės posakio atitikimą kasdienybei galima savęs
klausti:
- Ar tai tiesa?
- Ar aš žinau kažkokių faktų, kurie prieštarautų šiam posakiui?
- Kada tai galioja, o kada – ne?
- Kodėl tai galioja (kokių jausmų, minčių ir fiziologinių reakcijų pokyčiai lemia elgesio pokytį)?
- Kodėl žmonės tiki šiuo posakiu?
Peržvelgus savo kasdienines situacijas, galima pagalvoti apie
taisykles, kurios valdo šį elgesį.
Šias taisykles (arba bent vieną iš jų) paversti
patikrinama tyrimo idėja.
Vis dėlto labiau įprastas būdas kelti tyrimo idėjas –
remtis jau atliktų tyrimų rezultatais.
Nepatyrusiems tyrėjams tai dar svarbiau, nes:
- Remiantis ankstesniais tyrimais iškelta hipotezė (H) yra daugiau nei tiesiog spėjimas. Jei iškelta H išplaukia iš ankstesnių tyrimų arba skirta paaiškinti tų rezultatams, labiausiai tikėtina, kad tokia H bus patvirtinta.
- Tyrimas bus artimas tam, kas jau yra tyrinėta, taigi gauti rezultatai nesukurs izoliuoto, nereikšmingo fakto (artefakto).
- Lengviau pradėti tyrimą, kai yra kuo remtis, nei pradėti nuo tuščio lapo (be metodų, instrumentų, stimulinės medžiagos).
Ankstesnių tyrimų rezultatų naudojimo strategijos:
Pakartoti kitų autorių atliktą tyrimą.
Atlikti tokį tyrimą, kurį siūlo autoriai publikacijos pabaigoje.
Pagalvoti apie rezultatų tinkamumą kitokiose aplinkybėse.
Įsitikinti, ar nėra prieinamų geresnių būdų reiškiniams matuoti.
Ieškojimas tyrimo rezultatų pritaikymo galimybių.
Rasti atsakymą, kai skirtingi tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus.
Pakartoti kitų autorių atliktą tyrimą:
Ypač tais atvejais, kai gauti tyrimo rezultatai kelia abejonių, nedera su
ankstesne teorija.
“Mocarto efektas” – muzikos klausymas nedidina intelekto.
Atlikti tokį tyrimą, kurį
siūlo autoriai publikacijos pabaigoje.
Pagalvoti apie rezultatų tinkamumą kitokiose aplinkybėse:
- Kiti tiriamieji lyginant su originaliu tyrimu.
- Ar rezultatai taip pat galioja laboratorinėmis ar lauko
sąlygomis? - Kitokių stimulų ar tyrimo metodikų naudojimas lyginant su originaliu tyrimu.
- Ar efektas yra ilgalaikis, ar trumpalaikis?
- Situacijos, kur anksčiau nustatytas ryšys negaliotų.
Įsitikinti, ar nėra prieinamų geresnių būdų reiškiniams
matuoti:
Reiškiniai yra tokie platūs, kad vienu ar keliais tyrimais neišmatuojami visi jo aspektai (pvz., erdvinius gebėjimus galima matuoti tiriant objektų pasukimo mintyse greitį, paslėptų figūrų išrinkimą,
objektų vietos įsiminimą).
Ieškojimas tyrimo rezultatų pritaikymo galimybių:
Jei mus sudomino tyrimas apie konkrečios įsiminimo technikos
efektyvumą mokantis nesusijusių žodžių, mes galime kelti klausimą, ar
laboratorijoje patikrinta įsiminimo technika padėtų studentams geriau
išmokti kurso medžiagą.
Iki šiol įrodyta, kad laboratorinėmis sąlygomis technika galėtų veikti.
Lieka neaišku, ar studentai tokį metodą apskritai naudotų, net ir gavę įrodymų, kad jis palengvina išmokimą.
Lieka neaišku, ar palengvina tarpusavyje susijusios medžiagos išmokimą.
Rasti atsakymą, kai skirtingi tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus:
Socialinėje psichologijoje kurį laiką buvo 2 priešingi atradimai:
1. Auditorijos buvimas pagerina veiklos efektyvumą (socialinė fasilitacija).
2. Auditorijos buvimas pablogina veiklos efektyvumą (socialinis slopinimas).
Tyrimai, kurie rado paaiškinimą, kodėl abu rezultatai yra teisingi ir yra faktais, nurodo, kad veiklos efektyvumas, kai asmuo yra stebimas, priklauso nuo užduoties sudėtingumo.
Teorija yra
prielaidų rinkinys, kas ir kokiu būdu veikia elgesį.
Teorija susieja
elgesį ir žinomus ryšius su kitais
kintamaisiais.
Teorija taip pat leidžia
išvystyti naujus tyrimo klausimus dedukciškai samprotaujant.
Koks yra tinkamų tyrimo klausimų iškėlimas?
⚫ Atsakomų klausimų kėlimas
⚫ Teisingų klausimų kėlimas
⚫ Svarbių klausimų kėlimas
Atsakomų klausimų kėlimas -
Klausimus reikia formuluoti taip, kad juos galima būtų atsakyti remiantis moksliniu metodu.
Kada yra apsispręsta dėl idėjos, klausimas turi būti
siaurinamas iki patikrinamos hipotezės. Turi būti iškelta prielaida apie kintamųjų ryšį, kurią galima pamatuoti.
Kai kurie klausimai
negali būti atsakyti naudojant mokslinį metodą:
* „ar dievas yra?“;
* „ar yra tokių žmonių gebėjimų, kurie negali būti išmatuoti?“;
* „ar abortai yra moralu?“
Šie klausimai netinkami moksliniam metodui, nes
jie neprieinami objektyviam stebėjimui.
Teisingų klausimų kėlimas -
empiriniai klausimai.
Tokie klausimai, kurie atsakomi objektyviai tiriant, vadinami
empiriniais klausimais.
Kokie klausimai yra empiriniai?
Tokie klausimai, kurie atsakomi objektyviai tiriant.
Empirinių klausimų pavyzdžiai:
- „ar kaltinamojo asmenybės charakteristikos veikia teisėjų sprendimą?“;
- „ar skurdi aplinka ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu lemia žemą
intelektą?“; - „ar baudimas efektyvi strategija vaiko socializacijai?“.
Visi šie klausimai gali būti atsakyti
tinkamai suplanavus ir atlikus tyrimą.
Visi kintamieji šiuose klausimuose gali būti
pervesti į išmatuojamas charakteristikas.
Kai kurie klausimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti
empiriniai, bet iš tiesų jie suformuluoti tiek plačiai, kad norint juos atsakyti,
reikia atlikti daug papildomos veiklos.
Klausimas, ar vaikai užauginti atlaidžioje atmosferoje suaugę stokos savidisciplinos, kelia daug papildomų klausimų:
Ką reiškia „atlaidi disciplina“?
Kaip ji gali būti išmatuota?
Ką tiksliai reiškia „savidisciplinos stoka“, kaip galima apibrėžti, kad ji yra ar nėra?
Tik atsakius šiuos klausimus ir apibrėžus sąvokas bei matavimo būdus, galima imtis originalaus klausimo.
Kintamojo aprašymas operacijomis, kurias reikia atlikti, kad įvertintume kintamąjį, vadinamas
kintamojo operacionalizacija.
Kas yra kintamojo operacionalizacija?
Kintamojo aprašymas operacijomis, kurias reikia atlikti, kad įvertintume kintamąjį.
Tai leidžia
trauktus į tyrimą kintamuosius išmatuoti tiksliai.
Operacionalizuoti „atlaidų auklėjimą“ galima
dažniu, kiek tėvai baudžia vaiką už netinkamą elgesį.
„Savidisciplinos stoką“ galima operacionalizuoti tuo
kiek papeikimų žmogus gauna darbe dėl vėlavimo ar prastai atlikto darbo.
Tada jau galima
atlikti tyrimą, kuriame tėvų atlaidus auklėjimo būdas siejamas su suaugusiojo savidisciplinos stoka hipotetiniu ryšiu.
Svarbių klausimų kėlimas:
Mokslinio tyrimo yra verti tik svarbūs klausimai, nes tyrimas reikalauja mokslininko laiko, finansų ir institucijos resursų.
Tyrimai paprastai reikalauja
žmonių arba gyvūnų populiacijos, kurios negali būti naudojamos bet kam.
Klausimas greičiausiai yra svarbus, jei:
- jį atsakius paaiškės ryšys tarp tam tikrų kintamųjų ir elgesio.
- atsakant į jį patvirtinama viena iš konkuruojančių hipotezių ar teorijų. Tokių klausimų atsakymas ir yra mokslinių tyrimų esmė. Atsakymai į šiuos klausimus leidžia tinkamai interpretuoti rezultatus.
- jis leidžia išspręsti praktinę problemą (tai nereiškia, kad nesprendžiantis praktinės problemos klausimas yra
automatiškai nesvarbus).
Kokie yra klausimų tipai?
⚫ Aprašomojo pobūdžio klausimai
⚫ Paaiškinamojo pobūdžio klausimai
Aprašomojo pobūdžio klausimai
Kas, koks?
Analizuoja ir apibūdina būsenas, situacijas, procesus.
Pvz., kokios psichologinės charakteristikos būdingos aukščiausio lygio organizacijų vadovams;
Paaiškinamojo pobūdžio klausimai
Kaip ir kodėl?
Sutelkia dėmesį į priežastis ir pasekmes.
Pvz., kodėl personalo atrankose vertinamos aukščiausio lygio vadovų psichologinės charakteristikos?
Kaip šios aukščiausio lygio vadovų psichologinės charakteristikos susijusios su organizacijos veiklos rezultatais?
