1. Mokslas - tai Flashcards
Žinios apie mokslo kūrimo pagrindus būtinos psichologui praktikui, nes
jis kasdien darbe susiduria su žiniomis, grįstomis mokslu, ir jam būtina mokėti tas žinias ir jų pagrįstumą įvertinti.
Psichologijos metodų ir mokslinių tyrimų
metodologijos išmanymas leidžia:
Būti moksliškai išprususiems.
Priimti geresnius sprendimus kasdieniniame gyvenime.
Apsisaugoti nuo “šarlatanų“.
Geriau suprasti psichologijos žinias.
Būti geresniais psichologais praktikoje.
Gebėti perskaityti tyrimo rezultatus.
Atlikti savo tyrimą.
Būti moksliškai išprususiems:
- Mokslo pažangą sunku suprasti, jei nežinai, kaip “mokslas veikia”.
- Neturint mokslinio išprusimo tenka pasikliauti ekspertais, bet jie prieštarauja vienas kitam.
- Pakankamai daug žmonių yra moksliškai neišprusę (remiasi
numerologija, grafologija ir t.t.). - Tokie moksliškai neišprusę žmonės daro sprendimus, nuo kurių priklauso kitų žmonių gerovė (remiasi principu “aš
jaučiu” arba “visada taip darėme”). - Ugdo būtiną skepticizmą.
Priimti geresnius sprendimus kasdieniniame gyvenime:
- Mokslinės tyrimų metodologijos išmanymas praplečia problemų sprendimo, sprendimų priėmimo įgūdžius.
- Moko ieškoti objektyvios informacijos, gebėjimų vertinti ir interpretuoti informaciją.
- Šiais įgūdžiais galima pasinaudoti sprendžiant bet kurią kasdieninio gyvenimo problemą.
Apsisaugoti nuo “šarlatanų“:
- Žodžio laisvė įgalina neišmanėlius reikštis įvairiose srityse.
- Siekdami pasipelnyti jie siūlo įvairius lengvus (dažniausiai neveiksmingus) pagalbos metodus.
- Psichologijoje atsargiai reikėtų vertinti tų pasisakymus ir žinias, kurie dedasi ekspertais visose psichologijos srityse.
- Todėl reikia skaityti originalias tyrimų ataskaitas ir įsitikinti, ar siūlomi metodai išties veiksmingi.
Geriau suprasti psichologijos žinias:
- Negalima gerai suprasti žinių tam tikroje mokslo srityje, jei neišmanai būdų (metodų), kaip tos žinios gaunamos. Neišmanant metodų lieka tikėjimas tyrimų rezultatais. Tikėjimas pažeidžia skepticizmo principą.
- Nesuprasdamas psichogijos tyrimų metodų, žmogus negali “apginti” savo turimų žinių – negali nurodyti argumentų, būdų, kaip patikrinti faktus. Taip kiti žmonės negali pasinaudoti psichologijos pasiekimais.
Būti geresniais psichologais praktikoje:
- Naudoti tik mokslu pagrįstas pagalbos ir diagnostikos priemones.
- Parinkti tik geriausiais veikiančias pagalbos priemones.
- Mokslo pasiekimai atsiranda gana greitai, nuolat žinias reikia atnaujinti.
- Nesiremiančius moksliniais atradimais praktikus galima vadinti „šarlatanais“.
Gebėti perskaityti tyrimo rezultatus:
- Būtinas išmanymas vertinant tyrimo metodologiją, nes įvairaus lygio publikacijos yra spausdinamos.
- Iš skirtingo lygio tyrimų daromos skirtingo apibendrinimo lygmens išvados.
- Pats skaitytojas turi rasti „tiesą“, kai aptinka tyrimų rezultatus, kurie prieštarauja vieni kitiems.
Atlikti savo tyrimą:
- Reikalinga ne tik tam, kad baigtumėt studijas.
- Neretai įstaigos, kuriose psichologas dirba, prašo atlikti tyrimus.
Kas yra mokslas?
Kai jis sveria daugiau nei mitai, prietarai, klaidingi įsitikinimai.
Mokslas nėra lygu…
- Statistika
- Technologija
Statistika –
nemaža dalis psichologijos dėsnių išsiaiškinta nenaudojant statistikos (Piaget, Skinner, Geštalto dėsniai), tačiau statistika yra svarbi šiuolaikinio psichologijos mokslo dalis (leidžia objektyvizuoti).
Technologija -
techniniai sprendimai nebūtinai leidžia prognozuoti ir paaiškinti žmogaus elgesį (kraniometras pasirodė esąs bevertis).
Kokie yra mokslo požymiai?
- Remiasi objektyviais įrodymais (laikosi nuostatos “parodyk man”).
- Pakartojamumas (“leisk man įsitikinti
pačiam”). - “Socialinė įmonė” – nėra vakuume – vystosi jau esančių žinių kontekste:
– Mokslininkai domisi vienas kito atradimais.
– Mokslininkai remiasi vienas kito atradimais. - Skeptiškumas – daugelis idėjų tiesiog
atmetamos, jei jos neparemtos faktais.
Ar psichologija yra mokslas? Kokia pagrindinė kritika?
– Mokslo objektas ir subjektas, darantis atradimus, sutampa. Mokslininkas tampa apribotas savo pažintinių gebėjimų. Netenka galimybės visiškai objektyviai įvertinti objekto elgesį.
– Žmogaus elgesys pernelyg kompleksiškas, kad gali būti išanalizuotas.
– Žmogus nuolat keičiasi (pažeidžiama nekintamumo moksle prielaida).
– Paprastos taisyklės tinka ne visiems atvejams.
– Mintys ir jausmai negali būti stebimi tiesiogiai.
Kokie aspektai aiškina psichologijos galimybę būti mokslu?
- Jaunas mokslas negali pateikti visų atsakymų (gamtos mokslai irgi vystėsi palaipsniui).
- Metodologijoje daug analogijų su gamtos mokslais (pagrindiniai principai: objektyvumas, determinizmas, pastovumas).
- Daugybė veiksnių veikia žmogaus elgesį. Negalima tikėtis, kad kelių veiksnių žinojimas paaiškins žmogaus elgesį (pagal chaoso teoriją, net ir elgesį, kuris paklūsta žinomoms taisyklėms, sunku prognozuoti).
Žmonės kasdieniame gyvenime naudojasi mokslinio mąstymo principais:
– klausimų kėlimu, hipotezių kėlimu;
– prielaidų kėlimu ir paaiškinimų jiems ieškojimu.
Tačiau žmonės kasdieniniame gyvenime naudojantis mokslinio mąstymo principais:
– paprastai ignoruoja pagrindinį mokslo principą – įsitikinimą, kad pasirinktas elgesio paaiškinimas yra pats geriausias ir tiksliausias iš prieinamų.
– paprastai žmonės pasitenkina pirmu geresniu nei prieš tai iškeltas paaiškinimu ir nusiramina. Mokslinis smalsumas išnyksta.
Kaip vadinama, kai žmonės yra linkę ieškoti faktų, kurie patvirtintų jų pradinį
įsitikinimą?
patvirtinimo šališkumu (ang. confirmation bias)
Kas yra patvirtinimo šališkumas (ang.
confirmation bias)?
Kai žmonės yra linkę ieškoti faktų, kurie patvirtintų jų pradinį įsitikinimą.
Siekiant išvengti šio realybės iškraipymo moksliniame darbe būtina
vengti nepagrįstų mokslu elgesio paaiškinimų bei nesisteminio duomenų ir faktų analizavimo.
Mokslą nuo pseudo mokslo skiria
metodai, kuriais renkama informacija ir iš kurių daromos išvados.
Elgesio paaiškinimas atsiradęs remiantis šiais metodais žinomas kaip
mokslinis paaiškinimas.
Mokslinis paaiškinimas skiriasi nuo kitų paaiškinimo tipų
tokių kaip besiremiančių bendrąją logika ar tikėjimu
Mokslinis paaiškinimas ar Mokslinis fenomeno paaiškinimas yra
eksperimentinis paaiškinimas, besiremiantis stebėjimu ir logika, kuri gali būti empiriškai patikrinta. Toks elgesio paaiškinimas vienintelis priimtinas moksle.
Mokslinis paaiškinimas yra:
Empirinis
Racionalus
Patikrinamas
Ekonomiškas
Apibendrinantis
Atsargus
Kruopščiai įvertintas
Mokslinis paaiškinimas yra empirinis
Paaiškinimą vadinti moksliniu galima, kai jis remiasi objektyviais ir sisteminiais stebėjimais, atliktais stropiai kontroliuojamomis sąlygomis. Stebimi įvykiai ir sąlygos turi būti prieinamai aprašyti, kad būtų galima gautus rezultatus patikrinti kitiems mokslininkams.
Mokslinis paaiškinimas yra racionalus
Mokslinis paaiškinimas atitinka logikos taisykles ir dera su jau egzistuojančiais faktais. Jei paaiškinimas siūlo prielaidas,
kurios jau iš anksto žinoma, kad yra klaidingos, ar atsiranda loginės klaidos darant išvadas iš jų, ar jos nesiderina su jau patikrintais faktais, toks paaiškinimas negali būti laikomas moksliniu.
Mokslinis paaiškinimas yra patikrinamas
Mokslinis paaiškinimas turi būti arba patikrinamas tiesiogiai tiriant, arba turi vesti prie specifinės prielaidos, kas turi atsitikti šiomis sąlygomis, nors dar kol kas nėra tiesiogiai stebima. Jei kol kas sąlygos negali būti stebimos, mokslininkas turi numatyti, kas
gali nepatvirtinti paaiškinimo.
Mokslinis paaiškinimas yra ekonomiškas
Dažniausiai stebimam elgesiui pateikiami keli paaiškinimai. Kai taip
atsitinka, mokslininkas pirmenybę teikia „taupiausiam“ paaiškinimui, kuriam reikalinga mažiausia prielaidų.
Mokslinis paaiškinimas yra apibendrinantis
Mokslininkai ieško paaiškinimų, kurie tiktų daugeliui atvejų, o ne tik tam tikroms aplinkybėms.
Mokslinis paaiškinimas yra atsargus
Mokslininkai gali būti tikri dėl siūlomo paaiškinimo, tačiau jie atviri įrodymams, kad jų paaiškinimas gali būti neteisingas.
Mokslinis paaiškinimas yra kruopščiai įvertintas.
Mokslinis paaiškinimas yra įvertinamas, kiek jis suderintas su jau žinomais principais, kiek yra ekonomiškas ir
generalizuotas. Yra pabandyta išplėsti ribas, kiek elgesio ir jo aplinkybių paaiškinama, ir įtraukti daugiau veiksnių. Jei atsiranda naujų, prieštaraujančių alternatyvų, jie priešpastatomi jau esančiam paaiškinimui, siekiant rasti
geriau elgesį atitinkantį. Šia prasme, net jau esantys pripažinti elgesio paaiškinimai gali konkuruoti su kitais paaiškinamumo, apibendrintumo, ekonomiškumo ir atitikimo realybei prasme.
Žinių apie pasaulį kūrimo būdai:
Indukcija
Dedukcija
Indukcija -
remiasi prielaida, jog empirinis tyrimas yra pirminis žinių šaltinis
Dedukcija -
remiasi prielaida, jog teorija yra pirminis žinių šaltinis
Indukcija paremto mokslinio tyrimo procesas:
empirinis tyrimas —> tyrimo rezultatai —> teorijos konstravimas
Dedukcija paremto mokslinio tyrimo procesas:
teorija —> hipotezės —> empirinis tyrimas
R. B. Braithwaite (1953) teigia, kad mokslo funkcija
yra nustatyti bendruosius dėsnius, apimančius empirinius elgesio, kuriuo mokslas domisi, įvykius“.
Mokslas turi leisti
susieti atskirai vykstančius įvykius ir
nustatyti patikimas prognozes nežinomiems ateities įvykiams.
Vienas iš psichologijos mokslo tikslų yra
nustatyti bendruosius dėsnius, kurie leidžia paaiškinti ir nuspėti elgesį, įvykstantį įvairiose situacijose.
Mokslinis metodas šiai dienai laikomas
patikimiausiu žinių rinkimo
metodu
Šis metodas susideda iš keturių ciklinių žingsnių, kurie gali būti kartojami, kol išsprendžiama problema:
1) fenomeno stebėjimas;
2) prielaidų elgesio paaiškinimui ar priežasties numatymui formulavimas;
3) tolesnis stebėjimas ar eksperimentavimas alternatyvių hipotezių patvirtinimui;
4) patobulinimas ar paaiškinimo tikrinimas iš naujo.
1) Fenomeno stebėjimas
Pradinis mokslinio metodo naudojimo etapas yra stebėti dominantį elgesį.
Šis preliminarus elgesio stebėjimas ir galimų priežasčių numatymas gali
įgauti įvairias formas.
Jei imtumėm video žaidimų poveikio agresyviam elgesiui atvejį, galima paskaityti atvejį apie berniuko nužudymą ir svarstyti, ar agresyvaus
žaidimo žaidimas nulemia smurtinį elgesį. Smalsumą toliau gali žadinti
paskaita apie medijos poveikį smurtui ar perskaitytas straipsnis žurnale ar knygoje. Arba galima pažinoti šeimą, kuri augina vaiką, kuris atrodo
paveiktas kompiuterinių žaidimų.
Bet kuriuo atveju smalsumas gali būti tiek sužadintas, kad
pradedamos formuluoti hipotezės, kokie veiksniai veikia stebimą elgesį.
Stebėjimo proceso metu identifikuojami
kintamieji, kurie, daroma prielaida, turi svarios reikšmės elgesiui.
Kintamasis yra
bet kuri charakteristika ar dydis, kuris įgyja dvi ar daugiau reikšmes. Smurto kiekis kompiuteriniame žaidime yra kintamasis, nes jis gali būti nuo labai aukšto iki labai žemo.
2) Prielaidos paaiškinimui formulavimas
Antras žingsnis yra suformuluoti vieną ar daugiau prielaidų paaiškinimui, kurios dera su stebėtu elgesiu.
Moksle dažnai šios prielaidos apima
teiginį apie dviejų ar daugiau reiškinių ryšį.
Čia daroma prielaida apie
ryšio tarp kintamųjų prigimtį, kuri tikimasi, bus patvirtinta tyrimu.
Ši prielaida vadinama
hipoteze.
Svarbu, kad suformuluota hipotezė būtų
patikrinama empiriniu būdu.
Hipotezės formulavimo pavyzdys apie ryšį tarp smurtinio kompiuterinio žaidimo poveikį agresyviam elgesiui gali būti toks –
žmogus, žaidęs smurtinius kompiuterinius žaidimus, yra labiau linkęs elgtis agresyviai nei žmogus, žaidęs nesmurtinius kompiuterinius žaidimus.
Hipotezė sieja
du kintamuosius (smurtinį kompiuterinio žaidimo turinį ir agresyvų elgesį) nusakant spėjamą ryšį tarp jų.
Šiuo atveju tikimasi tokio ryšio,
kad
žaidžiami smurtiniai kompiuteriniai žaidimai padidina tikimybę elgtis
agresyviai.
Tyrimo hipotezė dažnai įgauna tokią formą, kad
nusako, kaip pokytis vieno kintamojo dydyje (smurtinio ar nesmurtinio kompiuterinio žaidimo žaidimas) paveikia kito kintamojo dydį (agresyvų elgesį).
3) Tolesnis stebėjimas ir eksperimentavimas
Mokslinis metodas reikalauja, kad būtų atlikti tolimesni stebėjimai, kad būtų patikrintas hipotezės validumas.
Iki hipotezių formulavimo
mokslinis metodas niekuo nesiskiria nuo kitų žinių įgijimo metodų. Trečias žingsnis (Tolesnis stebėjimas ir eksperimentavimas) skiria mokslinį metodą nuo kitų.
Iškėlus hipotezę
sukuriamas tyrimo planas jai patikrinti
Tyrimo planai gali būti įvairūs:
– koreliacinis tyrimas
– kvazi eksperimentinis tyrimas
– eksperimentas
Koreliacinis tyrimas -
kai išmatuojami du ar daugiau kintamųjų ir įvertinamas ryšys tarp jų.
Kvazi eksperimentinis tyrimas -
kur pasinaudojama natūraliai atsitikusiu
įvykiu ar prieš tai buvusiomis sąlygomis.
Eksperimentas -
kai sistemiškai manipuliuojama kintamuoju ir stebima jo pokyčio reikšmė kito kintamojo pokyčiui.
Nusprendžiama pasirinkti eksperimentą, kuriame
sistemiškai manipuliuojama smurto lygiu kompiuteriniame žaidime ir stebima, ar skirtingi smurto lygiai kompiuteriniame žaidime nulemia skirtingą agresyvumo lygį.
4) Paaiškinimo patobulinimas ir
patikrinimas iš naujo
Tai yra paskutinis mokslinio metodo etapas.
Tyrinėjamu atveju gauname, kad
smurtiniai kompiuteriniai žaidimai
padidina agresyvų elgesį.
Gavus tokį rezultatą, matyt,
norėsis fenomeną aiškintis toliau. Ar žaidimo realumo lygis turi reikšmės?
Tokiu atveju yra
performuluojama hipotezė – realistiniai kompiuteriniai žaidimai labiau padidina agresijos lygį nei nerealistiniai.
Šis procesas, kai iškeliama nauja, specifiškesnė hipotezė lyginant su
ankstesne, vadinamas
patobulinimo procesu.
Kas yra patobulinimo procesas?
Procesas, kai iškeliama nauja, specifiškesnė hipotezė lyginant su
ankstesne.
Dažnai tyrimo hipotezės patvirtinimas veda prie
kitos iškėlimo, kuri išplečia atrastą ryšį, tiria fenomeno ribas ar tiria nustatyto ryšio priežastis.
Tačiau ne visi tyrimai pateikia
hipotezę patvirtinančius rezultatus.
Tokiu atveju, galima
visai atsisakyti savo pradinės hipotezės arba peržiūrėti hipotezę ir iš naujo tikrinti.
Pastaruoju atveju naudojama
strategija, kuri vadinama pakartotiniu tyrimu.
Reikia žinoti, kad performuluota hipotezė turi būti
taip pat kruopščiai tiriama lyg ji būtų pradinė.
Hipotezių nepatvirtinimas taip pat
rezultatas.
Mokslinis tyrimas reikalauja daug laiko, skirto tiesioginiam duomenų rinkimui. Kartais duomenys
nepatvirtina hipotezės. Kyla klausimas, ar mokslinis metodas vertas tokių pastangų.
Gebėjimas nustatyti, kad ryšio tarp kintamųjų nėra, daro
mokslinį metodą tokiu galingu įrankiu, koks jis yra.
Pakartotinai tirdami ir tirdami hipotezes, mokslininkai atranda
kurios idėjos vertingos, o kurios turi keliauti į šiukšlių dėžę.
Nė vienas kitas metodas neužtikrina
tokio veiksmingo išvadų validumo patikrinimo.
