2 Flashcards

1
Q

Aski urukipana jilatanaka kullakanaka

A

Buenos dias hermanos y hermanas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Nayaxa Sonia Mendez satathwa

A

Me llamo Sonia Mendez

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Aimar yatichirithwa

A

Soy profesora de Aymara

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

La Paz markana yuririthwa

A

He nacido en La Paz

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

EGPP ukana irnaqtha

A

Trabajo en la EGPP

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Aski urukipana mama

A

Buenas dias señora

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Aski urukipanaya mama

A

Buenas dias señora

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kunjamasktasa

A

Como estas?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Walikiskthwa, jumasti?

A

Bien, y tu?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Nayaxa ukhamarakiwa, kunasa sutimaxa?

A

Yo tambien estoy bien, como te llamas?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Nayaxa Delma satathwa, jumasti?

A

Me llamo Delma y tu?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Nayaxa Sonia satathwa, jikisinkama.

A

Yo me llamo Sonia, hasta luego

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Jikisinkamaya

A

Hasta luego

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Aski jayp’ukipana Delma

A

Buenas tardes Delma

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Aski jayp’ukipanaya Sonia

A

Buenas tardes Sonia

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kawkinkiritasa?

A

De donde eres?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Nayaxa La Paz markankirithwa, jumasti?

A

Yo soy de La Paz y tu?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Nayaxa Oruro markankirithwa

A

Yo soy de Oruro

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Aimarata parlasiña yattati?

A

Sabes hablar aymara?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Jisa parlaña yatiqaskthwa, jumasti?

A

Si, estoy aprendiendo a hablar y tu?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Ukhamarakiwa yatiqaskthwa

A

Yo tambien estoy aprendiendo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Waliki, Yaqha urkama

A

Que bien, hasta otro dia

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Yaqha urkamaya

A

Hasta otro dia

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kamisaki kullaka

A

Como estas hermana?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Waliki kullaka, jumasti?
Bien hermana y tu?
26
Nayaxa qaritathwa
Yo estoy cansada
27
Kunata?
Por qué?
28
Walja irnaqawinithwa
Tengo mucho trabajo
29
Kawkhansa irnaqta
Dónde trabajas?
30
Nayaxa ma institucion publica ukana irnaqtha, jumasti?
Yo trabajo en una institución pública, y tu?
31
Nayaxa ukhamarakiwa
Yo tambien
32
Waliki kullaka, jikisinkama
Bien hermana, hasta luego
33
Jikisinkamaya
Hasta luego
34
Aski alwakipana Delma
Buenos dias Delma
35
Aski alwakipanaya Sonia
Buenos días Sonia
36
Kunatsa quiptata purinta
Por qué has llegado tarde?
37
Jayata juttha
Vengo de lejos
38
Kawkinsa jakasta?
Dónde vives?
39
Altu patan jakastha, jumasti?
Vivo en El Alto, y tu?
40
Nayaxa Sopocachi ukana jakastha
Yo vivo en Sopocachi
41
Ah, akhitaki
Ah aqui cerca
42
Jisa, akhitakiwa
Si, aqui cerca nomas es
43
Jichhaxa irnaqañani
Ahora trabajemos
44
Jisa, irnaqañaniya
Si, trabajemos
45
Aski arumakipana kullaka
Buenos dias hermana
46
Aski arumakipanaya jilata
Buenos dias hermano
47
Kunjamasktasa?
Cómo estas?
48
Wali qaritahtwa
Estoy mu cansada
49
Kunatsa wali qaritata?
Por qué estás tan cansada?
50
Walja irnaqawinithtwa
Tengo mucho trabajo
51
Kuna urasarusa irnaqawaruxa manta?
A que hora entras a tu trabajar?
52
Kimsaqallqu alwa urusaruwa
Entro a las 8 de la mañana
53
Jaipunsti?
Y por la tarde?
54
Paya jaypu urasaruwa
A las 2 de la tarde
55
Kuna urasaruwa mistunta
A qué hora sales?
56
Paqallqu aruma urasaruwa
A las 7 de la noche
57
Ukhamaxa juntu'ma umasir sarañani
Vamos a tomar café entonces
58
Jisa, sarañaniya
Si, vamos
59
Kamisaki jilata Freddy
Como estas hermano Fredy
60
Waliki kullaka Delma, Masuruxa kawkirusa sarta?
Bien herman Delma, a donde fuiste ayer?
61
Ma tantachawiruwa sartha
Fui a una reunión
62
Khitimpiraki sartasti?
Con quién fuiste?
63
Jilir irpirijampiwa sartha, jumasti kunsa lurta?
Fui con mi jefe, y tu qué hiciste?
64
Alwaxa oficinana irnaqtha
Por la mañana trabajé, en la oficina
65
Jayp'unsti?
Y por la tarde?
66
Ma radiona, televisionana aruskipiri sartha
Fuimos a unas entrevisatas de radio y televisión
67
Kuna urasa?
Qué hora es?
68
Kimsaqallqu aruma urasawa
Son las ocho de la noche
69
Jayp'uwa, sarxañani
Ya es tarde, vámonos
70
Jisa, sarxañaniya
Si, vámonos
71
Aski urukipana Freddy
Buenos dias Freddy
72
Aski urukipanaya Delma
Buenos días Delma
73
Qaharuruxa kawkirusa sarata?
A dónde iras mañana?
74
Cochabamba markaruwa sarä (sará)
Viajaré a Cochabamba
75
Kunarusa sarata?
A qué iras?
76
Taqpacha alcaldenakana tantachawiru sarä
Iré a un encuentro nacional de alcaldes
77
Kunarusa saräta?
En qué viajarás?
78
Avionata sarawayä
Iré en avión
79
Kunurusa kutt'anita?
Cuándo retornarás?
80
Jurpüruwa kutt'ani
Retorno pasado mañana
81
Janiti nayrpacha kutt'anisma?
No puedes llegar antes?
82
Yant'awa. Quarüruarumatixa ch'usawjautjani uka uñjaniwayä
Lo intentaré. Veére si hay espacio en vuelos mañana por la noche
83
Ukhamaxa jurpüruwa uñjasiñani
Entonces nos vemos pasado mañana
84
Jisa, jikisinkama
Si, hasta pronto
85
jikisinkamaya
Hasta pronto
86
Aski jaypukipana Delma
Buenas tardes Delma
87
Aski jaypukipanaya Freddy
Buenas tardes Delma
88
Kawkirusa saraskta?
A dónde estás yendo?
89
Ministerio tuqiri mä yatiyawi jaytiriwa sarasktha. Jumasti?
Estoy yendo a dejar una nota al Ministerio, tú?
90
Nayaxa oficinajaruwa sarasktha
Yo estoy yendo a mi oficina
91
Jichhaxa kawkhansa irnaqaskta?
Ahora dónde estás trabajando?
92
Nayaxa ma institución pública ukana irnaqaskhta. Jumasti?
Yo estoy trabajando en una institución pública, tu?
93
Nayaxa ukhamaraki ma Ministerio ukana irnaqasktha
Yo tambien estoy trabajando en un Ministerio
94
Kuna urakamasa irnaqta?
Hasta qué hora trabajas?
95
Paqallqu arumkama irnaqtha
Trabajo hasta las siete de la noche
96
Yaqhurunakaxa sinti jaypukama qhipariritati?
Algunos días te quedas hasta más tarde?
97
Jisa, yaqhurunaka kimsaqallqu, tunka arumakiwa mistunta
Sí, a veces salgo a las ocho o diez de la noche
98
Inasa qharuruxa alwata mistuta, jawsinatatawa
Si mañana sales temprano, me llamas.
99
Jisa jilata jawsamawa
Esta bien, te llamo
100
Jikisinkama kullaka
Hasta pronto hermana
101
Jikisinkamaya jilata
Hasta pronto hermano
102
Aski urükipana kullaka.
Buenos días hermana.
103
Aski urükipanaya kullaka.
Buenos día hermana.
104
Ampi suma, yanapt’itaya.
Un favor ayúdame.
105
Iyawa kullaka, qunt’asimaya. Kunasa wakisi?
Ya, tome asiento hermana ¿en qué puedo ayudarla?
106
Chimpu apsusiriwa juttha.
He venido a sacar mi carnet.
107
Walikiwa. Certificado de nacimientompi, bolera de pagompi apantati?
Está bien. ¿Ha traído su certificado de nacimiento y boleta de pago al banco?
108
Jisa, paypacha apantha. Akaxa.
Sí, he traído los dos. Aquí esta.
109
Walikiwa, ukhamaxa aksaru uñtanima.
Está bien, entonces mire hacia este lado.
110
Iyawa kullaka.
Ya hermana.
111
Kunasa sutimaxa?
¿Cuál es tu nombre completo?
112
Nayaxa Lourdes Guarachi Valencia satäthwa.
Mi nombre es Lourdes Guarachi Valencia.
113
Akaxa. Sutinakama uñakipt’arapita, walikiskiti?
Aquí esta. Revise que sus datos personales, ¿están correctos?
114
Jisa, walikiskiwa
Sí, está bien.
115
Walikiwa, ukhamaxa suyt’ita. Jichhpachawa chimpuma churawayxäma.
Está bien, espere un rato. Ahora mismo le entregare su carnet.
116
Walikiwa kullaka.
Está bien hermana.
117
Akaxa, chimpumaxa.
Aquí está su carnet.
118
Yuspajara
Gracias
119
Hasta luego hermana.
Jikisiñkama kullaka.
120
Hasta luego hermana.
Jikisiñkamaya kullaka
121
Kunacha kullaka, kunasa wakisi?
Dígame hermana, ¿qué necesita?
122
Mä pacha qillqa panka alaña muntha.
Quiero comprar una agenda.
123
Jach’a jisk’acha munta?
¿Quiere una grande o pequeña?
124
Irnaqawi p’iqinchirijaxa, jach’a pacha qillqa pankawa askixa situwa, kunti lurañajakixa uka qillqañataki.
Mi jefe me ha dicho que es mejor grande, para anotar lo que tengo que hacer.
125
Aka pacha qillqa pankaxa walikiti?
¿Qué le parece esta agenda?
126
Walikiwa… Telefono jakhuwinaka qillañanitakiti?
Está bien… ¿Tiene para anotar teléfonos?
127
Jisa, qhipana. Ukhamaraki aka nayraxana, yanapt’a teléfono jakhuwinakaniwa; taqi phuqhatawa.
Sí, en la parte de atrás. Además, aquí adelante, tiene teléfonos de urgencia; tiene todo completo.
128
Ay.. Ukaxa walikipuniwa. Janixaya kunasa wakisini uka yatiskchitixa.
Ah… Eso es bueno por las emergencias. Uno nunca sabe lo que puede pasar.
129
Kunampisa kullaka?
¿Necesita algo más hermana?
130
Janiwa kunampisa. Qawqhasa aka pacha qillqa pankana chanipaxa?
Nada más. ¿Cuánto cuesta la agenda?
131
Phisqha tunka phisqhani bolivianuwa.
55 bolivianos.
132
Sinti irxatätawa !
¡Tan caro es!
133
Janiwa, yäqha chiqanakanxa pachpa chaniniwa.
No. En otros lugares le van a cobrar lo mismo…
134
Uka jisk’a pacha qillqa pankaxa, qawqhasa?
Y la otra agenda pequeña, ¿cuánto es?
135
Akaxa kimsa tunka phisqani bolivianuwa, janiwa phuqhata pacha uru jakhunakanikiti.
Esta cuesta 35, pero no tiene todas las horas del día…
136
Ukaniñapa muntha, qhawqa pachansa sapa tantachawixa apasinixa, uka yatiyañataki muntha. Ukhamaxa phisqha tunka phisqhani uka apasï.
Eso necesito, saber cuánto tiempo va a durar cada reunión. Me llevo la de 55 Bs.
137
Waliki, akaxa, pusi tunka phisqhani jilt’amampi.
Bueno, aquí tiene la agenda y su cambio: 45 Bolivianos.
138
Yuspajara, jikisiñkama.
Gracias, hasta luego.
139
Janiwa kunakisa, jikisiñkamaya.
De nada, hasta luego.
140
Aski urükipana kullaka, wawajaru qillqayäña muntha.
Buenos días señorita, necesito inscribir a mi hijo.
141
Aski urükipanaya, kuna yatintawirusa qillqayaña munta?
¿En qué curso quiere inscribirlo?
142
Ay, janiwa amtaskthti, quinto de secundaria kunjama sañasa?.
Ay, no me acuerdo, como se dice quinto de secundaria?
143
Phisqhiri tukuyawi yatinta sañawa.
Quinto de secundaria
144
Yuspajara, walikipuni amuyistaxa. Yuqajaxa q’axu waynaxiwa, tunka suxtani maraniwa, phisqhiri tukuyawi yatintankxiwa.
Gracias, qué suerte que me ha entendido… Mi hijo ya es grande, tiene 16 años, ha pasado a quinto de secundaria.
145
Mä marampixa yatiqawi tukuyäniwa.
Con un año más va terminar.
146
Jisa, phuchhajaxa aka yatiña utanaraki yatiqaski, pusi marampiskaniwa.
Sí, pero a mi hija que también está estudiando en este colegio le faltan cuatro años.
147
Ay…, janiwa uka amuyskmati, k’achata parlita.
Uy… Eso sí que no le he entendido. Haber, puede repetirlo más despacio.
148
Iyawa, phuchhajaxa pusi marampikiwa aka yatiña utanxäni.
Ya, a mi hija que estudia en este colegio le faltan cuatro años.
149
Phuchhamaxa yäqha yatiña utana yatiqiti?
¿Su hija estudia en otro colegio?
150
Janiwa, akana yatiqi.
No, estudia aquí…
151
Waliki, ukhamaxa juparu uñjaskakiwa. Jichhaxa yuqamaru qillqä chimpupana jamuqa waraqapa churita.
Bueno, le voy a seguir viendo entonces. Ahora voy a inscribir a su hijo, deme la fotocopia de su carnet de identidad.
152
Janiwa jamuqa waraqanikthti, chimpupa janirakiwa apankthti.
No tengo fotocopia y tampoco he traído el carnet.
153
Payiri uru anata phaxsikama apanismaxa, ukata qillqayañaxa sayt’apxawa.
Puede traérmela hasta el 2 de febrero, después ya cerramos inscripciones.
154
Janiwa, nayaxa qharurpacha apanxä, janiwa qhipt’aña munkthti.
No, mañana mismo se la traigo. No quiero atrasarme.
155
Walikiwa.
Esta bien.
156
Yuspajara aymara aruta aruskipaskakiñäniwa. Mayanxa castellano aruta aruskipañäni yatiqañajarakichijaya.
Gracias a Usted y vamos a seguir practicando. La próxima vez vamos a hablar en castellano para que yo también aprenda más su idioma.
157
Walikispawa, qharürkama.
Eso estaría bien, hasta mañana.
158
Qharürkamaya kullaka.
Hasta mañana señorita
159
Kamisaki masi.
Hola amiga.
160
Waliki, Wali qaritjamarakitasa.
Hola. Pareces muy cansada…
161
Ch’uxu usjamaki katuña munitu.
Creo que me estoy resfriando.
162
P’iqiwa usutu.
Me duele la cabeza.
163
Chhujunithwa.
Tengo escalofríos.
164
Walja jach’ujtha.
Estoy estornudando mucho.
165
Amparanakasa kayunakasa wali usutu.
Me duelen los brazos y las piernas.
166
Qulliri uka sarañamawa.
Me parece que tienes que ir al doctor.
167
Jisa, qharüruwa pacha apsü.
Sí, mañana voy a pedir hora.
168
Irnaqawimanxa pacha churapxtamti?
¿Te dan permiso en tu trabajo?
169
Certificado médico luqtaxa.
Tengo que presentar el certificado médico.
170
Aski walisa… k’umarachasxatawa.
Qué suerte… Espero que estés mejor.
171
Yuspajara masi, qhiphüruwa jawsanima.
Gracias amiga, te llamo otro día.
172
Aski jayp’ukipana yatichiri.
Buenas tardes profesora.
173
Aski jayp’ukipanaya mama.
Buenas tardes señora.
174
Akana jaqi janchi sutinaka yatiqasipki sasawa phuchhajaxa yatiyitu.
Me dijo mi hija que están aprendiendo las partes del cuerpo.
175
Jisa, ukjamawa.
Sí, así es.
176
Sapa jaqi janchinakata jamuqaña?
¿Tiene que dibujar cada parte del cuerpo?
177
Mä jaqpacha jamuqt’ata, ukatxa thiyaparuwa sutinakapa qillqant’ata.
Puede dibujar una persona y anotar las partes al costado.
178
Sañäni kawkhankisa, p’iqi, kunka, puraka, lanqhu amparanaka, charanaka, kayunaka.
Por ejemplo dónde está la cabeza, el cuello, el estómago, los brazos, las piernas, los pies…
179
Jisa, ukhamaraki ajanu uñacht’ayañama: nayra phichhu, nayra chhipchhinku, nayra, jinchu, nasa, laka, laka ch’akha.
Sí, pero también en la cara tiene que mostrar las cejas, las pestañas, los ojos, los oídos, la nariz, la boca, los dientes…
180
Waliki, yuspajara yatichiri.
Bueno, gracias profesora.
181
Janiwa kunatsa mama, jikisiñkama.
De nada señora, hasta luego
182
Aski jayp’ukipana kumari.
Buenas tardes comadre.
183
Aski jayp’ukipanaya kumpari.
Buenas tardes compadre
184
Kawksa wali laqapuniwa saraskta.
¿Dónde está yendo tan apurada?
185
T’ixita anatiri.
A jugar fútbol.
186
Uka sapatumpita anatäta?
¿Va a jugar con esos zapatos?
187
Janiwa, yaqha sapatu apasintha, jani ukaxa kayu qhuthañawa usutaspa.
¡No…! Tengo mis zapatillas, sino me van a doler las plantas de los pies.
188
Ukhamaraki qunquri jark’aqasta… Janicha?
También se protege las rodillas ¿no?
189
Janiwa, ukxa sapa kuti anatirinakawa uchasipxi.
No… Eso usan los futbolistas. Nosotras así nomás.
190
Ayy kumari, uka uchasiñamarakiwa.
Ay comadre, igual se tiene que cuidar.
191
Jani llakisimti, aka t’usunaka uñjamaya, wali ch’ullqhinakawa.
No se preocupe, miré estas pantorrillas, están fuertes…
192
Chiqasa, ukjamawa anatiriñaxa.
Cierto, así son cuando se hace deporte…
193
Walikiwa jank’achasikï.
Bueno, me apuraré…
194
Iyawa kumari, qharüruwa qhathuna jikisiñäni.
Ya comadre, mañana nos vemos en el mercado.
195
Jisa kumpari, qharürkama.
Ya comadre, hasta mañana.
196
Akaxa tiwanajawa.
Este es mi escritorio
197
Akaxa qunuñajawa.
Esta es mi silla.
198
Akaxa atamirijawa.
Esta es mi computadora
199
Larama tinta qillqaña, wila tinta qillqañampi ch’iyara lapisampinithwa.
Tengo una puntabola azul, una puntabola roja y un lápiz negro.
200
Akaxa qillqaña pankajawa.
Este es mi cuaderno.
201
Mä calendario muntha.
Necesito un calendario
202
Pataka laphi muntha.
Necesito 100 hojas
203
Irnaqawi uta punkunxa mä wiphalawa utji.
En la puerta de la oficina hay una wiphala.
204
Akanakawa Wiphalana saminakapaxa: q’illu, arumi, wila, kulli, larama, ch’uxña, janq’u.
Estos son los colores de la Wiphala: amarillo, naranja, rojo, lila, azul, verde, blanco
205
Ikiña utajanxa mä pat’at’i, mä jisk’a tiwanampi mä qunuñampiwa utji.
En mi cuarto hay una cama, una mesa pequeña y una silla.
206
Ullañatakixa mä lampara qhanayastha.
Para leer utilizo una lámpara.
207
Manq’aña utajaxa pusi qunuñaniwa.
Mi comedor tiene 4 sillas.
208
Jaqi qatuqaña utanxa mä jach’a qunuñampi pä jisk’a qunuñampiwa utji.
En la sala hay tres sillones, uno largo y dos pequeños.
209
Phayaña utaxa jach’awa.
La cocina es grande.
210
Chuwanaka, jaruchinaka, jisk’a wisllanaka, tinituranaka, tuminaka, wasunaka utjitu.
Tengo platos, tasas, cucharas, tenedores, cuchillos, vasos.
211
Pä janq’u kurtinampi pä sajuna Kurtinampi alasiña muntha.
Necesito comprar cortinas, dos blancas y dos celestes.
212
Mä phukhu alaña muntha.
Necesito comprar una olla.
213
Walja masitanakanithwa.
Tengo muchas masetas
214
Panqaranaka munirithwa.
Me gustan las flores.
215
Nayaxa mä utana jakastha.
Yo vivo en una casa
216
Kullakajaxa mä jach’a edifisuna jakasi.
Mi hermana vive en un edificio.
217
Walja palasanakanitanwa.
Tenemos varias plazas
218
Aka palasaxa pusi thiyaniwa.
Esta plaza es cuadrada
219
Aka palasaxa muruq’uwa.
Esta plaza es redonda.
220
Taqiniwa quqanaka ayrunaka uñjapxañasa.
Todos tenemos que cuidar los árboles y las plantas.
221
Qhathuxa jak’ankiwa.
El mercado está cerca
222
Ch’uxña achunaka alañajawa, Lichuwa, tumati,sanawrya, asilxa,
Tengo que comprar verduras: lechuga, tomate, zanahoria, acelga.
223
Muxsa achunaka alañajawa. Puqutanaka, larankhanaka, mansananaka.
Tengo que comprar fruta: plátanos, naranjas, manzanas.
224
Aychampi k’awnanakampi alañajawa.
Tengo que comprar carne y huevos.
225
Aka thakhinxa qhanachirinakawa wakisi.
Necesitamos más luz en esta calle.
226
Wali ch’amakhawa.
Es muy oscura.
227
Yaqha thakhinakaxa suma qhanachiriniwa.
Otras calles están más iluminadas
228
Walja k’añaskunakawa utji.
Hay mucho minibús
229
Nayaxa kayukiwa irnaqawi utaru sartha.
Yo voy a mi oficina a pie.
230
Walja manq’aña utanakawa utji.
Hay muchos lugares para comer.
231
Nayaxa utajata manq’a apasintha.
Yo traigo comida de mi casa
232
Manq’axa wali sumawa.
La comida está muy rica.
233
Kaltuxa thayataki wali askiwa.
Es buena la sopa para el frío
234
Mä junt’u kaphiya umä.
Voy a tomar un café.