11. Netikslių žinių atvaizdavimas ir panaudojimas

Question 1

Kokius žinote netikslių žinių atvejus?

Answer 1

1) išvedimo proceso nedeterminuotumas
(iš anksto neapibrėžti sprendimų išvedimo keliai);

2) daugiareikšmiškumas (pvz., kalbos atpažinimo sistemose,
susiduriama su žodžių daugiareikšmiškumu);

3) žinių nepatikimumas (neegzistuoja tikslus žinių patikimumo
įvertinimas “Taip” arba “Ne”);

4) nepilnumas (pilnai aprašyti objektus beveik neįmanoma;
egzistuoja daug išimčių);

5) netikslumas, neapibrėžtumas (kai sakome “senis”, tai neaišku,
ką turime galvoje - 50, 90, o gal 25 metų amžių… ☺).

Question 2

Paaiškinkite neraiškių aibių sąvoką ir priklausomybės funkciją.

Answer 2

Tegu U - pilna aibė, apimanti visą dalykinę sritį.
Aibės U neraiškus poaibis F apibrėžiamas naudojant
priklausomybės funkciją F (u), čia uU .
Ši funkcija atvaizduoja aibės U elementus u į skaičių, esančių
diapazone [0,1] aibę. Šie skaičiai nurodo kiekvieno elemento u
priklausomybės laipsnį neraiškiam poaibiui F.

Question 3

Kas yra neraiški logika?

Answer 3

Neraiški logika siejasi su neraiškių aibių teorija.
* Tai tolydžios logikos atvejis, kurioje loginės formulės gali
įgyti teisingas reikšmes, esančias intervale [0, 1].
* Galima analizuoti daugiareikšmės ir neraiškios logikos ryšį,
tačiau čia aptarsime tik neraiškios logikos panaudojimo
aspektus žinių inžinerijoje.
* Neraiškioje logikoje taisyklių teisingumas atvaizduojamas
joms priskirtomis reikšmėmis iš intervalo [0, 1].

Question 4

Kas yra tikimybinė logika?

Answer 4

Tikimybinėje logikoje analizuojamos būsenos, kuomet vienu metu
su tam tikra tikimybe gali egzistuoti keli galimi pasauliai.
* Pavyzdžiui, tegu interpretacijos 1-ame pasaulyje tikimybė lygi
0.4, o 2-ame, 3-iame ir 4-ame pasauliuose atitinkamai - 0.3, 0.2 ir
0.1 (visų galimų pasaulių tikimybių suma lygi 1).

Question 5

Kas yra nepilnos žinios ir nemonotoninė logika?

Answer 5

Pilnai aprašyti DS labai sunku.
* Pavyzdžiui, teiginys “Paukščiai skraido” - teisingas, tačiau yra ir
neskraidančių paukščių. Todėl šis teiginys yra nepilnas.
* Kitas pvz.: galima išvardinti, kas yra kambaryje, bet išvardinti ko
nėra - neįmanoma. Analogiškai, apie tam tikrą DS galima
išvardinti visus teisingus teiginius, tačiau išvardinti neteisingas
žinias ir jas protingai apibrėžti - neįmanoma.
* Todėl ŽB-ėje patogu apibrėžti tik teisingas žinias apie DS, o visa,
kas neapibrėžta, iš anksto galima traktuoti kaip neteisingas žinias.
Teiginius, kurie nepaminėti, priimta traktuoti neteisingais.
* Tai vadinama uždaro pasaulio hipoteze

Klasikinė logika remiasi prielaida, kad joje apibrėžta aksiomų aibė
yra pilna. Teisinga išvada klasikinėje logikoje nekinta net tuomet,
jei aksiomų aibė papildoma naujomis aksiomomis. Tokia sistemos
savybė vadinama monotoniškumu.
* Jei ŽB papildysime teiginiu “Dažniausiai (su tam tikromis
išimtimis) paukščiai skraido” , tai atsiras nemonotoniškumo
savybė. T.y., papildžius sistemą nauja aksioma, galimas atvejis, kad
išvada, kuri iki tol buvo teisinga, bus paneigta.
* Įveskime žymėjimą M, kuriuo pažymėjus loginę formulę,
pavyzdžiui, p, Mp reiškia, kad “loginė formulė p neprieštaringa kitų
žinių atžvilgiu“. Kitaip sakant, Mp teisinga, jei iš kitų žinių
negaunama išvada  p