Vytautas Flashcards
1392-1430 m.
Vytauto valdymo laikotarpis
Vytauto krikšto vardas
Aleksandras
1392 m.
Astravos sutartis (tarp Jogailos ir Vytauto)
Vytautui grąžintos tėvoninės žemės
Vytautui suteikta teisė valdyti LDK, kaip Jogailos vietininkui.
Vidaus politikos tikslai:
Stiprinti bajorų luomą
Stiprinti katalikybę
Centralizuoti valdymą
Užsienio politikos tikslai:
Išspręst Kryžiuočių agresijos problemą.
Toliau plėsti LDK teritoriją.
Siekti LDK savarankiškumo nuo Lenkijos.
Kaip Vytautas stiprino bajorų luomą?
1)Dalino žemes už karinę tarnybą.
2)Ponų/Didikų astiradimas (bajorai, kurie turėjo daug žemių ir užemė politines pareigas valdovo dvare).
3)Ponų tarybos atsiradimas. (patariamasis valdovo organas)
4) Herbai (1413 m. Horodlės sutartis - 47 lenkų šlėktų (bajorų) giminės perdavė Lietuvos bajorams savo herbus)
Kaip Vytautas stiprino katalikybę?
Vytautas fundavo daug bažnyčių ir vienuolynų.
1413-1417 m.
Žemaitijos krikštas (vykdo Vytautas su Jogaila)
1417 m.
Medininkų vyksūpystės įkūrimas.
Kaip centralizavo valdymą?
1)Horodlės sutartimi LDK Lenkijos pavyzdžiu buvi padalinta į vaivadijas.
(Vaivada - vaivadijas valdytojas.)
2) Pradėtos kaldinti monetos, pirmieji pinigai; Kapos, graščiai; 1 Kapa = 60 graščių.
3) Galutinai susiformavo LDK valstybingumo simboliai: Vytis ir Gediminaičių stulpai. Vyčio pavadinimą sugalvojo Simonas Daukantas.
4) Vytautas apgyvendino 3 tautines mažumas:
4.1)Žydų verslai: amatai ir prekyba, gyveno miestuose ir miesteliuose, LDK atsiranda sinagogas.
)Karaimai: gyveno miesteliuose, pagrindinis jų verslas - žemdirbystė, daugiausia jų buvo Trakuose.
)Totoriai: pagrindinė veikla - karinė tarnyba, religija - Islamas, LDK atsirado mečetės.
1398 m.
Salyno sutartis, tarp LDK ir ordino, pagal kurią Vytautas atidavė Žemaitiją iki Nevėžio upės.
1399 m.
Vorsklos mūšis, Vytautas triuškininančiai pralaimėjo, pabėgo iš mūšio lauko, tai buvo Kryžiaus žygis prieš Musulmonus, kurį vykdė su Kryžiuočiais
1410 m. Liepos 15d.
Žalgirio mūšis
Kiti du Žalg. mūšio pavadinimai?
Griunvaldo, Tanenbergo
Žalg. Mūšio vieta
Tuometinė ordino valstybė, dabartinė Lenkija.
Žal. mūšio pretekstas
1409 m. Žemaičių sukilimas prieš Ordiną.
Kariuominių vadai:
Ordino - Ulrichas fon Jungengenas
Sąjungininkų - Jogaila
LDK kariuomenės sudėtis:
Lietuviai, čekai, rusėnai, totoriai
Šaltieji ginklai mūšyje:
Kalavijai, lankai, arbaletai, ietys, kirviai, kuokos.
3 faktai m, kad Kryžiuočiai buvo sutriuškinti:
1) Žuvo visi ordino vadai.
2) Buvo apsuptas Marienburgas
3) Jogaila ir Vytautas paėmė visas ordino vėliavas.
Mūšio padariniai
Ordino - Smuko ordino karinė galia ir prestižas Europoje.
Lenkijai - Susilpnėjo Kryžiuočių žygiai prieš Lenkiją.
Lietuva:
1) Baigės Kryžiuoč. ordino žygiai į LDK.
2) 1411 m. Torunės taikos sutartimi Žemait. pripažinta LDK iki Jogailos ir Vytauto mirties.
3) 1422 m. Melno taikos sutartis:
3.1) Žemaitija LDK amžinai
) LDK gavo išėjimą į Baltijos jūrą, ties Palanga ir Šventąją.
) Nustatyta vakarinė LDK siena, nekito iki 1919 m.
1429 m.
Lucko suvažiavimas
Kas iškėlė Vytauto karūnavimo pasiūlymą?
Šv. Romos imperatorius Zigmantas
1430 m. Rugsėjo 8 d.
Planuota Vytauto karūnacija.
Karūnacijos neįvykimo priežastys:
1) Dingo Karūnos ir pasiuntiniai Lenkijos teritorijoje.
2) Netikėta Vytauto mirtis Trakuose.
1430 m.
Vytauto mirtis
