tt Flashcards
Teisės normos struktūrą sudaro tokie elementai:
- Hipotezė
- Dispozicija
- Sankcija
kas yra Hipotezė
Hipotezė – ja nustatomi asmenys, kuriems adresuojama norma, ir aplinkybės, kuriomis ji
įgyvendinama.
Dispozicija
Dispozicija – pati elgesio taisyklė, nustatanti teisinio santykio šalių teises ir pareigas.
Sankcija
Sankcija – valstybės prievartos priemonės už dispozicijos pažeidimą.
Pagal savo struktūrą hipotezės gali būti skirstomos į:
1) Paprastąsias – jos sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplinkybės buvimu. Pvz.:
„Degant raudonam šviesoforo signalui draudžiama įvažiuoti į važiuojamąją dalį.“ Čia
hipotezę sudaro viena aplinkybė – degantis raudonas šviesoforo signalas.
2) Sudėtines – jos formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo
sąlyga. Pvz.: „Jei žmogus, vairuodamas pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko
avarija, dėl kurios nukentėjo kitas žmogus, tada jis yra baudžiamas bauda“.
3) Alternatyviąsias – jos sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje
nurodytų aplinkybių. Pvz.: „Medžiojimas be reikiamo leidimo arba uždraustu laiku arba
uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų, užtraukia baudą.“ Hipotezę čia sudaro
keturios aplinkybės: medžiojimas be reikiamo leidimo, uždraustose vietose, uždraustu laiku,
uždraustų medžioti gyvūnų; užtenka bent vienos iš išvardytų aplinkybių, kad ši norma būtų
taikoma asmeniui, pažeidusiam administracinės teisės nustatytą medžiojimo tvarką.
Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į:
1) Absoliučiai, arba vienareikšmiškai, apibrėžtas – jos nurodo reguliuojamo visuomeninio
santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių jie patys negali keisti. Pvz.: „Tik teismas vykdo
teisingumą arba sutarčių reikia laikytis.“
2) Santykiškai apibrėžtas – jos leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti
kai kurias savo teises ir pareigas. Pvz.: „Jeigu vieno žmogaus reikalų tvarkymas davė kitam
žmogui teigiamų rezultatų, tai reikalus tvarkęs asmuo turi teise į atlyginimą. Jeigu šalys
nesusitaria, atlyginimo dydi nustato teismas.“
Pagal išraiškos būdus dispozicijos yra:
1) Paprastosios
2) Aprašomosios arba aiškinamosios
3) Nukreipiamosios
4) Blanketinės
Sankcijos gali būti:
1) Pozityviosios arba skatinamosios – tai teigiama valstybės reakcija į asmens atliktą teisėtą
ir valstybei ar visuomenei itin reikšmingų pareigų vykdymą, kurios oficialiai iki tol nebuvo
nustatytos ar privalomos asmeniui. Pvz.: apdovanojamos daugiavaikės mamos,
pagimdžiusios penkis ar daugiau vaikų arba asmuo, išgelbėjęs kitą skęstantįjį asmenį.
2) Negatyviosios – tai neigiama valstybės reakcija į asmens siekį įgyti tam tikrą subjektinę
teisę arba ja naudotis nevykdant atitinkamų pareigų.
Negatyviosios sankcijos skirstomos į:
1) Pasyviai negatyviąsias – jos taikomos asmeniui už nevykdymą pareigų, kurias asmuo
privalo įvykdyti, jei nori igyti atitinkamą subjektinę teisę, pripažįstamą ir ginamą
pozityviosios teisės priemonėmis. Pvz.: “Vedybinės sutartys privalo būti sudaromos notarine
forma” (CK 1.74str. 2 p.)
2) Aktyviai negatyviąsias – tai tokios sankcijos, kuriomis valstybė vykdo plačiai suprantamą
teisingumą:siaurina arba likviduoja(panaikina) atitinkamų pareigų nevykdžiusio asmens
subjektines teises.Pvz.: Asmuo, kuris naudojasi turima subjektine teise studijuoti
universitete, bet nevykdo pareigos šią savo teisę legalizuoti pažangiu mokymusi, praranda
teisę studijuoti jame.
Prie aktyviai negatyviųjų sankcijų yra priskiriamos:
1) Baudžiamosios (kriminalinės) – jų specifika yra ta, kad jos yra taikomos tik priėmus
apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, ir tik teismo. Pvz.: baudos, viešieji darbai,
turto konfiskavimas, įkalinimas.
2) Administracinės – jas taiko tam įgaliotos valstybės institucijos (teismai, policija, mokesčių
ir kitokios inspekcijos), pareigūnai. Pvz.:įspėjimas, bauda, viešieji darbai, praradimas teisės
vairuoti transport priemonę ir kt. Baudžiamosios ir administracinės sankcijos gali būti tiek
turtinio, tiek asmeninio pobūdžio.
3) Civilinės (turtinės) – jas skiria teismas ir tik jeigu jos numatytos įstatyme arba šalių
sutartyje. Pvz.: piniginė nuobauda, delspinigiai. Jeigu vienas žmogus savanoriškai atlygina
žalą kitam tada tai nėra sankcija, bet jeigu žalą įpareigoja atlyginti teismas, tada tai yra
teismo pritaikyta sankcija.
4) Drausminės – skiria organizacijų, firmų, įstaigų administracija pavaldiems darbuotojams už
vidaus tvarkos pažeidimus.
Struktūros požiūriu baudžiamosios sankcijos yra:
Paprastos – tai viena kuri nors poveikio priemonė (pvz., bauda).
Sudėtinės – nustato kelias poveikio priemones, kurios turi būti taikomos teisės
pažeidėjui kartu (pvz., įkalinimas ir turto konfiskavimas).
Alternatyvios – numato kelias poveikio priemones, tačiau realiai taikoma tik
viena iš jų: (pvz., bauda arba viešieji darbai); paskyrus baudą, negalima skirti
viešųjų darbų.
Dvinare teises normos struktūra:
Dvinarės teisės normos modelio šalininkai iš esmės laikosi nuomonės, kad teisės normos, kurių
tekste nėra kurio nors iš jos struktūrinio elemento (paprastai sankcijos), šio elemento iš tiesų ir
neturi. Viena iš šios krypties atstovių Lietuvos teisės moksle G. Lastauskienė, kritikuodama
tradicinį trinarės teisės normos struktūros modelį nurodo vieną iš argumentų, jog ne kiekviena teisės
norma, net ir nustatanti teisinę pareigą, yra garantuota valstybės prievarta, todėl tokioje nerasime ie
teisinės sankcijos. 3 Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo
būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, tačiau ši norma nėra garantuojama valstybės
prievarta.
Tačiau anot teisininko, teoretiko S.Vancevičiaus ši nuostata yra pagrįsta teisės normų ir norminių
aktų kai kurių straipsnių painiojimu. Užmirštamas teisės sistemiškumas, neatsiejamas elgesio
taisyklės ryšys su jos taikymo sąlygomis ir ribomis bei apsaugos būdais.
Teisės norma
teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma
elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir
garantuojama tų santykių dalyvių abipusė nauda ir valstybės prievarta.
Ar egzistuoja viena teorija, galinti atsakyti į klausimą „kas yra teisė“? Kodėl?
Ne, kadangi (1) teisė – tai kultūros reiškinys, (2) teisei pažinti taikomi įvairūs metodai, sukuriantys skirtingus rezultatus, (3) teisė yra glaudžiai susijusi su vertybėmis, o skirtingos kultūros išpažįsta jas skirtingas.
Kodėl klausimas „kas yra teisė“ toks svarbus?
Teoriniu aspektu – nes būtina sutarti, koks reiškinys laikomas teisiniu. Praktiniu aspektu – tik išsiaškinus, kas yra teisė, galima nustatyti, kurie argumentai yra teisiniai, o kurie – ne.
Kas siūlo atsakymus į klausimą „kas yra teisė“?
Skirtingos teisės teorijos (sampratos, mokyklos).
Koks visų teisės mokyklų tikslas?
Ištirti teisės ontologiją, esmę, t. y. nustatyti faktus, kurie sudaro teisę.
Į kokias dvi stambias grupes galima suskirstyti visas teisės mokyklas?
(1) Teisės mokyklas, teigiančias, kad teisė yra vienarūšiai faktai, tik reikia susitarti, kurie būtent sudaro teisę (trys grupės: (1.1) mokyklos, teigiančios, kad teisė yra tam tikros teisinės idėjos (psichologinė teisės samprata), (1.2) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisės normos (teisinis pozityvizmas, normatyvizmas), (1.3) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisiniai santykiai, realus žmonių elgesys (sociologinė teisės samprata, teisinis realizmas);
(2) Teisės mokyklos, teigiančios, kad teisė yra per daug sudėtingas reiškinys, kad būtų galima apibrėžti ją per vienarūšius faktus.
Kas yra plačiosios teisės sampratos?
Teisės sampratos, apibrėžiančios teisę kaip tam tikrų faktų kombinacijas; reiškinys laikomas teisiniu, kai jis vienu metu egzistuoja ir kaip teisės idėja, ir kaip teisės norma, ir kaip teisinis santykis.
Į kokias keturias grupes galima suskirstyti teisės teorijas pagal metodologiją? Apibūdinti kiekvieną iš jų.
(1) Teologinę metodologiją taikančios teorijos – reiškiniai analizuojami antijusliniu pagrindu, pasitelkiant vaizduotę; būdinga religinio pobūdžio teisės sampratoms;
(2) Metafizinę, abstrakčią metodologiją taikančios teorijos – taikomi abstraktūs, spekuliatyvūs metodai;
(3) Pozityviąją metodologiją taikančios teorijos – stebima realybė, siekiant nustatyti empirinius ryšius; atmetant visa, kas yra spekuliatyvu ar teologiška;
(4) Mišrias metodologijas taikančios teorijos.
Kas yra teisinis normatyvizmas?
Teisės samprata, radikaliausia pozityvizmo atmaina, kildinanti teisę vien iš teisės normų ir atsiribojanti nuo jų turinio.
Kas yra žymiausias teisinio normatyvizmo atstovas?
Kelsen‘as, teisinio normatyvizmo pradininkas ir konstitucinio teismo modelio tėvas.
Nurodyti pagrindinius Kelsen‘o teiginius.
(1) Teisė nagrinėjama kaip „grynoji teisė“, t. y. išvalyta nuo vertybių ir „kitokių spekuliacijų“;
(2) Skirtingai nei pozityvistai, teisę talpino srityje „privalo būti“ („jei yra x, tai privalo būti y“), o ne srityje „yra“;
(3) Teisę sudaro normos, nustatančios, aprašančios teisės pažeidimą kaip sankcijos taikymo prielaidą ir nustatančios pareigą pritaikyti teisinę sankciją;
(4) Teisė – tai prievartinė tvarka; būtent valstybės organizuojama prievarta yra skiriamoji teisinės tvarkos savybė;
(5) Teisė tiriama dviem aspektais: (1) statiniu (galiojančios teisės nuotrauka, kai užfiksuojami pažeidimai ir taikomos sankcijos), (2) dinaminiu (kaip impulsų sistema, dėl kurios funkcionuoja visa teisinė sistema);
(6) Visos teisės normos sudėliojamos į hierarchinę piramidę: konstitucija > įstatymai (Parlamento priimti aktai) > Vyriausybės priimti aktai > Vyriausybei pavaldžių institucijų priimti aktai > individualūs paliepimai;
(7) Šalia piramidės egzistuoja pagrindinė norma, nepriklausanti normų sistemai, bet duodanti impulsą jai veikti. Pagrindinė norma yra arčiausiai konstitucijos, bet nėra jai tapati;
(8) Teisėje negali būti teisinių spragų, nes pati sistema viską išsprendžia;
(9) Kelsen‘o teisės samprata dažnai pavadinama etatistine (valstybine) teisės samprata, kuriai būdinga schema: visuomenė > valstybė > teisė (kontrastuoja su societarine teisės samprata: visuomenė > teisė > valstybė).
Su kokiu žodžiu siejamas teisinis pozityvizmas?
Su žodžiu „positivus“ (tikslus, aiškus).
Ar teisinis pozityvizmas kažkada egzistavo vieningos teorijos pavidalu?
Ne, jį sudaro daug srovių ir mokyklų.
Kada prasidėjo ir įsitvirtino modernusis pozityvizmas?
Prasidėjo XVIII a. pab., įsitvirtino XIX a., laikėsi iki Antrojo pasaulinio karo.
Ką teisei padarė teisinis pozityvizmas?
Įvedė į ją sistemą bei logiką ir išvalė nuo vertybių.
Ką pritaikyti teisei siekė teisinis pozityvizmas?
Filosofinį pozityvizmą, pagal kurį, vienintelė ir tikroji teisė yra valstybės sukurta teisė.
Ką teisinis pozityvizmas sako apie paklusimą
Žmonės privalo besąlygiškai paklusti teisei.
Ką teisinis pozityvizmas kalba apie teisės ir moralės ryšį?
Teisės ir moralės ryšys nėra būtinas, nors pageidaujamas.
Kokios skiriamos dvi teisinio pozityvizmo tradicijos?
Anglosaksų ir kontinentinė.
Nurodyti pagrindinius anglosaksų pozityvizmo teiginius.
(1) Teisė – tai bendro pobūdžio įsakymai;
(2) Nėra tiesioginio ryšio tarp teisės ir moralės;
(3) Teisės mokslas tiria tik tokią teisę, kokia yra, ir neturi užsiimti idealios teisės paieška;
(4) Teisinių kategorijų tyrimas turi būti atskirtas nuo istorinio, sociologinio, vertybinio, moralinio konteksto;
(5) Teisė – tai uždara loginė sistema, iš kuriuos gali būti išvestas sprendimas, remiantis logikos taisyklėmis.
Kokius teiginius pridėjo kontinentinis pozityvizmas?
1) Teisinė tvarka – tai išskirtinai žmonių sukurta tvarka;
(2) Vienintelis teisės šaltinis – įstatymas;
(3) Suverenas turi neribotą galią leisti įstatymus;
(4) Teisininkai, kaip ir visi žmonės, privalo besąlygiškai paklusti įstatymams;
(5) Teisėjai veikia kaip įstatymų leidėjo „burna“; jokios interpretacijos jiems neleidžiamos.
Nurodyti naujojo pozityvizmo bruožus.
(1) Teisė ir toliau analizuojama „per se“ (per ją pačią), nors laikomasi reliatyvios pozicijos;
(2) Jei bus susitarta dėl visuotinai priimtinos vertybių sistemos, ją bus galima įtraukti į teisės studijas;
(3) Prarandamas metodologiškumas, grynumas ir pripažįstamas kitų normatyvinių sistemų ryšys su teise.
Apibendrinant, nurodyti pagrindinius teisinio pozityvizmo požymius.
(1) Aiškumas ir konkretumas;
(2) Monistinė teisės samprata (teisė – taisyklės, kurias išleido ir paskelbė viešoji valdžia);
(3) Jokių kitų teisių nėra;
(4) Tikslas – iš teisės eliminuoti visas vertybes;
(5) Teisės esmės ieškoma analizuojant teisinius tekstus, taikant empirinius tyrimo metodus.
Nurodyti pagrindinius teisinio pozityvizmo atstovus.
Austin, Hart, Kelsen.
Nurodyti pagrindinius Austin‘o teiginius.
1) Dieviškoji teisė, moralė neturi juridinės vertės;
(2) Teisė – tai taisyklės (ir niekas daugiau), sukurtos valdžią turinčių mąstančių būtybių kitoms mąstančioms būtybėms;
(3) Teisines taisykles kuria suverenas (turintysis politinę valdžią);
(4) Teisė – ne vienkartinės, o bendro pobūdžio taisyklės, kuriomis kažkas liepiama (liepimų teorija);
(5) Teisę apibūdina keturi jos elementai: suverenas, liepimas (įsakymas), pareiga (draudimas arba įpareigojimas), sankcija;
(6) Teisė – tai valstybės vidaus teisė. Pozityvioji moralė – tarptautinė teisė.
Nurodyti pagrindinius Hart‘o teiginius.
1) Atmetamas ne žmonių sukurtos (prigimtinės) teisės egzistavimas;
(2) Teisė – tai pirminių ir antrinių normų junginys;
(3) Pirminės normos – elgesio taisyklės, tam tikroje bendruomenėje galiojančios dėl vidinio ir išorinio faktoriaus (vidinis faktorius – žmonės pripažįsta tam tikrą elgesį būtinu ir teisingu, išorinis faktorius – dauguma žmonių elgesi tam tikru būdu); tai būtiniausios elgesio taisyklės, kurias žmonės akceptuoja ir jų laikosi, pvz., nevogti, nežudyti, laikytis suitarimo;
(4) Šiuolaikinei visuomenei būtinos ir antrinės normos; išskiriamos trys jų grupės: (1) pripažinimo taisyklės (taisyklės, nustatančios, kurias normas galima laikyti pirminėmis), (2) keitimo taisyklės (nustato, kas ir kokiu būdu gali keisti normas), (3) bylų sprendimo taisyklės (leidžia nustatyti, ar pirminės normos buvo pažeistos, ir nurodo, kokias poveikio priemonės galima taikyti pažeidėjams).
(5) Teisė – tik teisės normos.
(6) Nuo Austin‘o skiriasi tuo, kad normomis laikomos ne tik liepimus formuluojančios taisyklės, bet ir galias suteikiančios taisyklės.
(7) Hart‘as išlieka pozityvistu, nes teisę siekė paaiškinti „per se“ (ją pačią).
(8) Nuo klasikinių pozityvistų skiriasi pripažinimo taisykle, kuri įgyja sociologinės teisės sampratos požymį.
Kas yra pagrindinis psichologinės teisės sampratos atstovas?
Levas Petražickis.
Kokius du teiginius L. Petražickis perėmė iš prigimtinės teisės mokyklos?
(1) Teisė egzistavo iki valstybės atsiradimo, (2) egzistuoja dvi teisės formos – pozityvioji (sukurta valstybės) ir tikroji, intuityvioji.
Nurodyti pagrindinius L. Petražickio teisės sampratos teiginius.
1) Egzistuoja dvejopos žmonių emocijos – vienpusės (kai žmogus jaučia pareigą elgtis tam tikru būdu ir nėra, kas galėtų pareikalauti tą pareigą atlikti; iš šių emocijų kildinamos moralės normos) ir dvipusės (kai žmogus jaučia pareigą elgtis tam tikru būdu ir yra, kas gali pareikalauti tą pareigą atlikti; iš šių emocijų kildinamos teisės normos);
(2) Teisė egzistuoja tik sąmonės lygmenyje; kitokios teisės nėra (kiek žmonių, tiek teisės sampratų). Teisė, esanti kiekvieno žmogaus sąmonėje, vadinama intuityviąja;
(3) Valstybės sukurta teisė privalo atitikti daugumos žmonių intuityviąją teisę, priešingu atveju tokia valdžia bus nuversta revoliucijos būdu;
(4) Teisė yra įtakingesnė už moralę – teisė gali būti kur kas rezultatyvesnė įpratindama žmones elgtis tinkamai.
Kas yra prigimtinė teisė?
Tam tikrų normatyvinių principų visuma, kuri egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo žmogaus ar valstybės valios.
Kokia yra pagrindinė prigimtinės teisės sampratos problema?
Skirtingos prigimtinės teisės teorijos nustato skirtingus normatyvinių principų šaltinius.
Kokie prigimtinės teisės mokyklos atstovai kokius normatyvinių principų šaltinius išskyrė?
Lokas ir Grocijus – protą; Augustinas ir Tomas Akvinietis – dieviškąją valią.
Ar prigimtinė teisės samprata – monistinė?
Ne, tai – dualistinė teisės samprata; teisė, nesukurta žmonių arba valstybės.
Kas yra teisinis realizmas?
Kraštutinė sociologinės teisės samprata.
Kokie yra bendri sociologinės sampratos požymiai?
(1) Teisė – vienas iš daugelio elgesio reguliatorių;
(2) Atmetama, kad teisė – logiškai sukonstruota nuosekli sistema;
(3) Skeptiškas požiūris į knygose ir tekstuose egzistuojančią teisę;
(4) Teisės nagrinėjimas realiame veikime;
(5) Teisė visada priklauso nuo socialinio konteksto (atmetama objektyviai egzistuojančios natūralios tvarkos idėja);
(6) Remiamasi sociologijos ir antropologijos metodais.
Kas yra pagrindinis amerikietiškojo teisinio realizmo atstovas?
Oliveris Vendelis Holmsas vyresnysis.
Nurodyti pagrindinius amerikietiškojo teisinio realizmo teiginius
(1) Teisė yra tai, ką nusprendžia teismai;
(2) Teisės mokslo tikslas – prognozuoti, ką nuspręs teisėjai;
(3) „Blogam žmogui“ rūpi ne įvairios teorinės koncepcijos, bet kas jam atsitiks teisme.
Kokias dvi pagrindines teisinio realizmo tezes suformulavo Levelinas?
(1) Teisėjai turi bylos sprendimo rezultatą dar iki tinkamos normos paieškos; šį sprendimą dažniausiai nulemia neteisiniai motyvai (tai, ką teisėjas apskritai laiko teisingu, jo ideologinės pažiūros, besibylinėjančios šalies požymiai ir pan.);
(2) Iš anksto priimtą sprendimą teisėjas vėliau siekia pateisinti teisiniais argumentais (teisės normomis).
Kokiu procesu teisiniame realizme tampa sprendimo priėmimas?
Intuicijų ir nuojautų.
Ką tirti siūlo teisinio realizmo atstovai?
Teisinių procesų dalyvių elgesį ir ieškoti dėsningumų tam, kad būtų galima prognozuoti sprendimą panašioje byloje.
Apibūdinti integracinę jurisprudenciją.
Berman‘as kėlė hipotezę, jog tarp skirtingų teisės sampratų yra kur kas daugiau sąlyčio taškų nei skirtumų. Jo vertinimu, skirtingos teisės mokyklos kalbėjo apie tuos pačius dalykus, tik vartojo skirtingą terminiją.
Ką siekė suderinti Berman‘as?
Pozityvizmo kategorijas su prigimtinės teisės ir istorinės teisės mokyklų kategorijomis.
Kokį teisės apibrėžimą pasiūlė Berman‘as?
Teisė – tai politikos ir moralės balansas istorijos kontekste.
Kas yra norma bendriausia prasme?
(1) Pripažinta privaloma taisyklė, nuostata; (2) kokybės ir kiekybės vienovė, kurios rėmuose egzistuoja tam tikras reiškinys.
Kokius visoms socialinėms normoms būdingus požymius išskiria normų (deontinė) logika?
1) Norma – tai tokia elgesio direktyva, kuria siekiama įteigti adresatui, kad jis pasielgtų normoje nurodytu būdu. (2) Norma išsiskiria ypatinga preferencija joje aprašytam elgesio modeliui, ir tuo ji skiriasi nuo patarimo/pasiūlymo/pageidavimo/prašymo.
(3) Norma išsiskiria ypatinga struktūra.
(4) Normos formuluoja privalomo elgesio standartą, joms nebūdingas aprašomasis pobūdis – tuo jos skiriasi nuo deskriptyvių (aprašomųjų) teiginių; todėl norma negali būti nei teisinga, nei klaidinga.
(5) Normomis iš adresato gali būti reikalaujama tik tokio elgesio, koks yra objektyviai įmanomas.
(6) Normos pasižymi objektyvia galimybe jas pažeisti (pvz., neprasminga norma, įpareigojanti kvėpuoti).
Į kokias dvi stambias grupes galima suskirstyti normas?
Socialines normas ir tikslo (technines) normas.
Palyginti socialines ir technines normas.
(1) Socialinės normos reguliuoja santykius tarp žmonių, o tikslo normos reguliuoja žmogaus ir aplinkos santykį.
(2) Socialinės normos derina skirtingus žmonių interesus, o tikslo normos parodo, kaip pasiekti tam tikrą aplinkos įvaldimo tikslą.
(3) Socialinės normos yra subjektyvios, nes jos yra kuriamos, o tikslo normos – objektyvios, nes jos atitinka gamtinius dėsningumus.
(4) Tikslo normų laikytis nėra verčiama, už jų nesilaikymą nėra baudžiama (tikslo normų laikomės, nes kitaip nepasiektume aplinkos įvaldimo tikslo), o socialinių normų laikytis verčiama už jų pažeidimus taikant sankcijas (teisines, visuomenines, korporatyvines ir pan.).
(5) Techninės normos visada siūlo daug tikslo pasiekimo modelių, o socialinės normos paprastai formuluoja konkrečiai apibrėžtą elgesio modelį.
Pateikti techninių normų pavyzdžių.
Jei šalta, apsirengiame; jei tamsu – įjungiame šviesą. (tinka ir kiti į ta puse pataikę atsakymai)
kaip manai išlaikysi???
Galimi trys atsakymai, dėl kurių dar debatuojama tarp seminaristo ir lastauskienės:
1) ne
2) slenkstis
3) 6
Kada techninės normos gali virti teisinėmis normomis?
Kai yra reikšmingos visai visuomenei ir gali jai sukelti tam tikras pasekmes. Tokiais atvejais techninės normos gali būti formalizuojamos, užrašomos teisine kalba, ir tokiu būdu tapti teisinėmis normomis, už kurių nesilaikymą gali būti taikomos ir teisinės sankcijos. Pvz., visi statybos techniniai reglamentai yra techninio pobūdžio teisinės normos.
Kokie yra socialinių normų požymiai?
1) Reguliuoja santykius tarp žmonių (fizinių asmenų) ir jų susivienijimų (juridinių asmenų);
(2) Užtikrina socialinę tvarką ir derina skirtingus interesus;
(3) Gali susiformuoti stichiškai arba būti sukurtos tikslingai;
(4) Atlieka informavimo funkciją ir leidžia žmogui paprastu būdu sužinoti, kokio elgesio iš jo tikimąsi;
(5) Yra socialinės kontrolės pagrindas, t. y. jų nesilaikymas sukelia neigiamas pasekmes (teisines sankcijas, visuomeninį pasmerkimą ir kt.);
(6) Sudaro dalį visuomeninės kultūros ir sukuria prielaidas jai plėtotis.
Kokios yra pagrindinės socialinių normų rūšys?
1) Religinės, (2) teisinės, (3) moralės, (4) papročių, (5) etiketinės, (6) politinės, (7) ekonominės, (8) korporatyvinės, (9) ideologinės, (10) mados ir t. t.
Apibūdinti religinės, moralinės, paprotinės, korporatyvinės ir teisės socialinių normų rūšies esmę (1), atsiradimo prielaidas (2), išraiškos formas (3), šaltinį (4), vykdymo užtikrinimo būdą (5), pateikti bent po 2 pavyzdžius (6).
(1) Religinės: (1) elgesio taisyklės, reguliuojančios tam tikros religinės bendruomenės narių požiūrį į Dievą, tarpusavio santykius, bendruomenės veiklos principus; (3) žodinės, rašytinės; (4) religiniai autoritetai, Dievas; (5) tikėjimas, religinės bendruomenės spaudimas; (6) Mišios, kanonai.
(2) Moralės: (1) elgesio taisyklės, susiformavusios požiūrio į dvasinės prigimties kategorijas pagrindu; (2) žmogaus prigimtis, vyraujanti pasaulėžiūra, individualūs įsitikinimai; (3) rašytinės (Dekalogas), nerašytinės (sąmonėje); (4) visuomenė ir individai; (5) visuomenės spaudimas, sąžinė; (6) požiūris į vergovę, požiūris į žydų tautą.
(3) Papročiai: (1) elgesio taisyklės, susiformavuios dėl ilgalaikio ir nuolatinio kartojimosi ir todėl tapusios visuomeniniu įpročiu; (2) visuomeninė kilmė (tampa normomis, kai jais ima vadovautis dauguma bendruomenės); (3) nerašytinės (sąmonėje), perduodamos žodine forma iš kartos į kartą, todėl neapibrėžtos; (4) visuomenė; (5) visuomenės spaudimas, ignoravimas, pasmerkimas; (6) švenčių šventimas, šeimos garbės saugojimas.
(4) Korporacinės: (1) organizacijos vidaus taisyklės, garantuojamos tos organizacijos poveikio priemonėmis; (2) normas išleidžia korporacijos administracija; (3) dažniausiai rašytinė; (4) korporacijos administracija; (5) organizacijos nustatytomis poveikio priemonėmis; (6) politinių partijų, profesinių sąjungų įstatai.
(5) Teisės: (1) bendrojo ir viešojo pobūdžio taisyklės, nustatančios žmonių tarpusavio santykių standartą; (3) rašytinė; (4) teisėkūros subjektai; (5) moralinis įsipareigojimas, valstybinė prievarta; (6) sutartys, teisės aktai, teisinis paprotys, precedentas.
Kas yra moralės normos?
Elgesio taisyklės, susiformavusios dėl žmonių požiūrio į dvasinės prigimties kategorijas – garbę, grožį, teisingumą, orumą ir kt.
Kokie yra moralės požymiai lyginant su teise?
1) Senesnė normatyvinė sistema už teisę;
(2) Atspindi visos visuomenės interesus;
(3) Reguliuoja platesnį santykių ratą;
(4) Būdingas spontaniškumas (formuojasi netikslingai, per ilgą laiką; yra nerašyta, neformalizuota ir egzistuoja kaip visuomeninė nuomonė);
(5) Į moralės normų sistemą įeina tik pirminės normos (tokios, kurios tiesiogiai reguliuoja žmonių elgesį);
(6) Formuluoja tik pareigas ir neformuluoja teisių;
(7) Moralės normų neįmanoma tikslingai pakeisti; jos egzistuoja, kol visuomenė jas aprobuoja/akceptuoja;
(8) Moralės normų adresatas yra žmogus;
(9) Reguliuoja ne tik išorinį žmogaus elgesį, bet ir vidines nuostatas (mintis, jausmus);
(10) Sankcijos moralėje nėra iš anksto apibrėžtos, gali būti tik nuspėjamos. Moralės normų žmonės laikosi dėl vidinio įsitikinimo jų teisingumu (sąžinės) ir visuomeninio spaudimo.
Kokios yra teisės normų savybės lyginant su morale?
(1) Formalizuotos ir institucionalizuotos;
(2) Į teisės normų sistemą įeina ne tik pirminės, bet ir antrinės normos (tokios, kurios nustato pirminių normų kūrimo, keitimo ir ginčų sprendimo taisykles);
(3) Teisės normas galima tikslingai keisti ir naikinti (ko nėra moralėje);
(4) Teisės šaltinis – viešoji valdžia;
(5) Sankcijos už teisės normų nesilaikymą formalizuotos ir apibrėžtos iš anksto;
(6) Teisės normų adresatai – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys;
(7) Teisės normos reguliuoja tik išorinį žmonių elgesį;
(8) Teisiniam vertinimui dažniausiai nesvarbūs poelgio motyvai.
Apibūdinti teisės ir moralės santykį.
Vienos teisės sampratos teisę ir moralę vertina kaip atskiras normatyvines sistemas, neturinčias būtinojo ryšio, tačiau egzistuoja ir tokios teisės sampratos, kurios teisės ir moralės ryšį laiko būtinu – pagal jas, teisės normos, neatitinkančios pamatinių moralės dėsnių, negali būti laikomos privalomomis teisine prasme.
Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (1 dalis)
(1) Teisės normos – tai formaliai apibrėžtos taisyklės, suformuluotos tiksliai ir nedviprasmiškai. Vidinis apibrėžtumas – teisės normose turi būti tiksliai įvardyti visi jos struktūriniai elementai: adresatas, aplinkybės, elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis; vidinis apibrėžtumas pasiekiamas taikant teisės techniką (specialius reikalavimus). Išorinis apibrėžtumas – teisės taisyklės turi būti išreikštos ir paskelbtos oficialiu toje valstybėje nustatytu būdu;
Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (2 dalis)
(2) Sistemingumas – teisės taisyklės veikia sistemoje: bet kokią situaciją reguliuoja daug taisyklių vienu metu;
(3) Institucinis požymis – teisės taisyklės yra glaudžiai susijusios su viešąja valdžia, kuri jas kuria arba sankcionuoja (suteikia visuotinį privalomumą), taip pat kuria specialias kontroliuojančias institucijas, kurios vykdo stebėjimą ir pritaiko teisės sankcijas;
(4) Sankcijos – teisės normų laikymasis yra garantuojamas specialiomis priemonėmis – teisinėmis sankcijomis, kurios prievarta pritaikomos pažeidėjui. Ne visos teisės normos turi teisines sankcijas, nors idealiuoju atveju turėtų turėti;
Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (3 dalis)
(5) Visuotinis privalomumas – teisės taisyklės yra privalomos visiems, kurie patenka į jų veikimo sferą, nepriklausomai nuo to, ar adresatas pritaria, ar ne;
(6) Bendrumas – į teisės normų sistemą patenka taisyklės, skirtos ne konkrečiam adresatui, o bendram (apibrėžtam rūšiniais požymiais);
(7) Viešumas – teisinės taisyklės turi būti paskelbtos viešai;
(8) Dinamiškumas – teisės taisyklių turinys kinta.
(9) Refleksiškumas – teisės normos kuriamos visada atsižvelgiant į faktinį žmonių elgesį.
Nurodyti normos tapimo teisine kriterijus (ryšys su teisės sampratomis). Pateikti pavyzdžių
Normos virtimas teisine siejamas su bent vienu iš šių kriterijų:
(1) Bihevioristinis (realizmas; norma galioja, kai iš tikrųjų daro poveikį adresatui, pvz., KET);
(2) Legalumo (pozityvizmas ir normatyvizmas; jei norma priimta taikant tinkamą teisėkūros procedūrą, pvz., norma mokėti atitinkamo dydžio mokesčius);
(3) Vertybinis (prigimtinė teisė; jei ji tinkamai gina toje visuomenėje vyraujančia vertybių sistemą).
Kaip apibrėžti teisės ribų klausimą?
“Kokius žmonių santykius gali ir privalo reguliuoti teisė?”
Kuo šis klausimas (teisės ribų/reguliavimo) aktualus teorijoje ir praktikoje?
(1) Jis nubrėžia ribas įstatymų leidėjui, (2) praktiniu aspektu svarbus, nes, jei kažkokia situacija patenka į teisinio reguliavimo sferą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, net jei ir nėra tai situacijai skirto teisės šaltinio.
Kokios grupės požymių skiriamos reguliavimo sferai apibrėžti? Apibūdinti šias grupes.
(1) Vidiniai požymiai – turiningosios santykių savybės, jų specifika;
(2) Išoriniai požymiai – išskirtinai vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje valstybėje veikiantys skirtingai.
Kokios trys santykių grupės išskiriamos, prezumuojant, kad jie turėtų būti reguliuojami teisiškai (vidiniai požymiai)?
1) Turtiniai santykiai; (2) valstybinę sąrangą įtvirtinantys santykiai; (3) teisėsauginiai santykiai.
Išvardyti reguliavimo sferos išorinius požymius.
Teisiškai reguliuojami santykiai, (1) kurie yra svarbiausi visai visuomenei, (2) kuriuos įmanoma išreikšti formalia teisine kalba, teisių ir pareigų pavidalu (įmanoma formalizuoti), (3) kuriuos objektyviai įmanoma kontroliuoti išorinėmis priemonėmis, (4) kurių neapima privačios laisvės sfera.
Kokie santykiai patenka į teisinio reguliavimo sferą?
Santykiai, kurie turi bent vieną vidinį požymį ir atitinka visus išorinius.
Pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:
imperatyvus ir dispozityvus
Kas sudaro teisinio reguliavimo metodus?
Teisinio reguliavimo priemonių (teisinio įpareigojimo, draudimo ir leidimo) deriniai.
Kokius du pagrindinius reguliavimo metodus skiria teisės teorija?
Imperatyvų ir dispozityvų.
Apibūdinti imperatyvų reguliavimo metodą.
Įsakmus reguliavimo metodas – normos adresatas privalo tiksliai įvykdyti normos kūrėjo nurodymą, negali jo keisti ar laisvai interpretuoti. Esant tokiam reguliavimui, kaip reguliavimo priemonė vyrauja teisiniai liepimai
Apibūdinti dispozityvų reguliavimo metodą.
Autonominis reguliavimo metodas – leidžiama reikštis normos adresatų iniciatyvai, jiems pateikiamas tik pavyzdinis, siūlomas elgesio modelis, jie gali patys susikurti jiems parankų elgesio modelį. Tipinė konstrukcija: „jeigu sutartyje nenumatyta kitaip“.
Ar šie du metodai praktikoje egzistuoja grynuoju pavidalu? (imperatyvai ir dispozityvai)
Ne; visada kalbama apie jų derinį, kai vienas iš metodų vyrauja.
Kurioje teisėje vyrauja dispozityvus metodas?
Civilinėje.
Kada vyrauja imperatyvus metodas?
Nustatant valstybinių institucijų kompetenciją ir kt.
Kas yra teisinio reguliavimo mechanizmas?
Tai – schema, parodanti, kaip bendrasis teisinis reguliavimas virsta konkrečiu žmonių elgesiu.
Koks gali būti teisinio reguliavimo mechanizmas?
Paprastas arba sudėtinis.
Kada veikia paprastas teisinio reguliavimo mechanizmas?
Kai teisiniai santykiai susikuria be antrinio valstybės įsikišimo (bendro pobūdžio reguliavimas yra pakankamas).
Kokios trys pagrindinės teisinio reguliavimo priemonės (trys operatoriai) yra naudojamos teisės normų kūrėjo? Apibūdinti kiekvieną iš jų.
(1) Teisinis įpareigojimas (elkis taip! – nurodomi aktyvūs veiksmai, kuriuos adresatas privalo atlikti);
(2) Teisinis draudimas (nesielk taip! – formuojamas pasyvus elgesio tipas, uždraudžiant tam tikras veikas);
(3) Teisinsi leidimas (gali elgtis taip, jei manai esant tai reikalinga).
Kokia liepimų bei leidimų procedūrų aprašymų reikšmė?
Jei teisės subjektas nesilaiko liepimo realizavimo procedūros, jis neįvykdo liepimo reikalavimo (pažeidžia teisę). Jei teisės subjektas nesilaiko leidimo realizavimo procedūros, jis neįvykdo teisės pažeidimo, tačiau nepasiekia siekto rezultato.
Ką sudaro teisinio reguliavimo priemonių deriniai?
Teisinio reguliavimo metodus (imperatyvų ir dispozityvų).
Nurodyti pagrindinius teisinio reguliavimo tipus.
(1) Bendrojo draudimo (specialaus leidimo), (2) Bendrojo leidimo (specialaus draudimo).
Paaiškinti bendrojo draudimo (specialaus leidimo) teisinio reguliavimo tipą. Kurioje srityje jis vyrauja?
Draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai yra leidžiama. Šis reguliavimo tipas vyrauja viešosios teisės srityje.
Paaiškinti bendrojo leidimo (specialaus draudimo) teisinio reguliavimo tipą. Kurioje srityje jis vyrauja?
Leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta, jeigu tai protingai sureguliuota. Šis reguliavimo tipas vyrauja privatinės teisės srityje.
Kokią ypatingą struktūrą numato normų (deontinė) logika?
Adresatas aplinkybės elgesio modelis elgesio modelio pobūdis.
Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra normos adresatas? Kaip jis gali būti apibrėžtas?
Asmuo, kuriam skirti normos reikalavimai; gali būti apibrėžtas: 1) konkrečiai (nurodant personalizuotą adresatą); 2) bendrai (nurodant rūšinius požymius, pvz., visi studentai).
Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra aplinkybės?
Sąlygos, kurioms esant norma pradeda veikti, pvz., kai lyja lietus, žmogus turi pasiimti skėtį
Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra elgesio modelis?
Reguliuojamas veiksmas.
Kas, pagal šią struktūrą, yra elgesio modelio pobūdis? Kokiais operatoriais jis gali būti nusakomas?
Reguliavimo kryptis; gali būti nusakomas 2 operatoriais: (1) leidimas; (2) liepimas (gali veikti 2 būdais: (2.1) draudimas; (2.2) įpareigojimas).
Idealioji teisės normos struktūra:
hipotezė, dispozicija ir sankcija
Kokios sąlygos būtinos tam, kad teisės norma atliktų savo funkcijas?
(1) Aišku, kada taisyklė pradeda reguliuoti ir kokiems asmenims ji skirta;
(2) Nustatytas elgesio modelis, kurio iš asmens tikimasi;
(3) Užtikrinta, kad taisyklės bus laikomasi, grasinant prievarta ir/ar realiai ją taikant.
Kas užtikrina, kad šių sąlygų bus laikomasi ir jos bus realizuotos?
Teisės normos struktūra.
Kaip vadinama kontinentinėje teisės sampratoje tradiciškai išskiriama teisės normos struktūra?
Trinare.
Nurodyti trinarės teisės normos struktūros elementus.
Hipotezė, dispozicija, sankcija.
Nurodyti trinarės teisės normos struktūros schemą.
Jei yra tam tikros sąlygos (hipotezė), normos adresatas gali (privalo) pasielgti tam tikru būdu (dispozicija), priešingu atveju jis patirs neigiamas pasekmes (sankcija).
Kas yra teisės normos hipotezė?
Į teisės normą įrašytos gyvenimiškos aplinkybės, kurioms esant teisės norma pradeda veikti.
Kokia hipotezės reikšmė?
Paprastas gyvenimiškas aplinkybes paverčia teisiškai reikšmingomis; išreiškia momentą, kada norma pradeda reguliuoti; apibrėžia normos veikimo ribas.
Ar gali būti normų be hipotezės?
Ne; hipotezė arba tiesiogiai išreiškiama tekste, arba numanoma.
Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos hipotezės?
Pagal struktūrą, išdėstymą tekste, apibrėžtumą.
Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal struktūrą? Paaiškinti.
(1) Paprastos – normos veikimas siejamas tik su viena sąlyga;
(2) Sudėtinės – normos veikimas siejamas su dviem ar daugiau sąlygų, ir visos jos yra būtinos;
(3) Alternatyvios – normos veikimas siejamas su dviem ar daugiau sąlygų, ir bent vienos iš jų pakanka, kad norma veiktų;
(4) Mišrios – turi ir sudėtinių, ir alternatyvių hipotezių požymių.
Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal išdėstymą tekste? Paaiškinti.
(1) Paprastos – išdėstytos toje pačioje teksto vietoje kaip ir dispozicija;
(2) Nukreipiančios – išdėstytos tame pačiame norminiame akte, tačiau kitoje vietoje;
(3) Blanketinės – išdėstytos visai kitame norminiame akte.
Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal apibrėžtumą? Paaiškinti.
1) Visiškai apibrėžtos – tiksliai išvardytos aplinkybės;
(2) Santykinai apibrėžtos – sudaro aplinkybės, kurios yra vertinamos subjektyviai kiekvieną kartą taikant normą.
Kas yra dispozicija?
Elgesio taisyklė, nurodymas, ką adresatas privalo padaryti.
Kokia dispozicijos reikšmė?
Be jos neįmanoma nustatyti nurodymo.
Ar gali būti normų be dispozicijos?
Ne, dispozicija yra privaloma visoms normoms.
Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos dispozicijos?
Pagal apibėžtumą, išdėstymą tekste, turinį.
Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal apibrėžtumą? Paaiškinti.
(1) Absoliučiai apibrėžtos – suformuluojama tiksli taisyklė;
(2) Santykinai apibrėžtos – taisyklė suformuluojama vartojant vertinamąsias sąvokas
Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal išdėstymą tekste? Paaiškinti.
(1) Paprastos – išdėstoma kartu su hipoteze.
(2) Nukreipiančios – išdėstytos tame pačiame norminiame akte, tačiau kitoje vietoje;
(3) Blanketinės – išdėstytos visai kitame norminiame akte.
Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal turinį?
(1) Įpareigojančios;
(2) Liepiančios;
(3) Leidžiančios.
Kas yra sankcija?
Teisės normos struktūros elementas, neigiamo poveikio priemonės, kurias patiria asmuo, pažeidęs teisę.
Ar gali būti normų be sankcijos?
Taip, dažniausiai sankcijos neturi teisiniai leidimai, taip pat liepimai. Sankcijos neturinčios normos vadinamos neidealiomis.
Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos sankcijos?
Pagal apibrėžtumą, išdėstymo būsą, poveikio priemonių pobūdį, teisės šakas, paskirtį.