teisės istorija Flashcards

1
Q

Kelintais metais įvyko valstybės saranga ir kokia buvo vietos valdymo forma ?

A

1565m vyko valstybės sąrangos ir valdymo reforma

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Į kokias dalys buvo suskirstyta LDK teritorija ?

A

LDK teritorija buvo suskirstyta į vaivadijas paskiu į pavietus, iš pavietu į valsčius

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kam Vaivadijai vadovavo ?

A

Vaivadijai vadovavo vaivadai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

kaip vadinamas

A
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Kas yra kaštelionas ?

A

vaivados pavaduotojas , taip pat centrinio pavieto bajorų vadas ( centrinis pavietas tas kuriame yra vaivados būstinė )

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

kas vykdė vaivados potvarkius ?

A

Vaivados potvarkius vykdė pavaidis,skiriamas vaivados iš vietinių bajorų .

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Kas buvo skiriamas aukščiausias pavieto pareigunas ?

A

Aukščiausias pavietu pareigunas buvo skiriamas į pavieto maršalka

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kas užtikrinio viešaja tvarką ir saugumą ?

A

Pilies seniūnas ( pilies teismo pirmininkas )

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kokia funkcija atliko pilies seniūnas ?

A

Pilies seniūnas funkcija atliko pilies teismo pirmininko

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kokia funkcija atliko pavieto maršalkas (aukščiausias pavieto pareigunas )?

A
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Ką nustatė pakarimas (pakarimio teismo pirmininkas )

A

Pakarimas nustytado dvarų ribas , vadovavo žemės matavimui, dalyvavo kaip ekspertas arba liudytojas sudarant žemės perleidimo aktą .

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

kuom horodnyčiai rūpinosi ?

A

Horodnyčiai rūpindovasi svarbiausių pilių ir tvirtoviu saugumu ir gynyba ,aprūpindavo jas ginklais ir amunicija ,rinko mokesčiui įgulai išlaikyti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kaip buvo dar vadinami vėliavininkai ?

A

Vėliavininkai dar buvo vadinami karūžas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

kokias funkcijas atliko Vėliavininkas (karūžas )?

A

Turėjo pranešti bajorams apie mobilizacija , surinkti bajorus, sudaryti sąrašus, patikrinti atvykusiųjų ginklus ir aminaciją .

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Apibudinkite vėliavininkas ( karūžas )?

A

Nes laikė ir nešdavo pavieto vėliavą .

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kokios buvo pavieto seimelio rūšys ?

A

1) Priešseiminiai seimeliai rinkosi gavus didžiojo kunigaikščio universalą dėl didžiojo seimo sušaukimo ir jo darbotvarkės. Pagal Antrąjį Lietuvos Statutą jie turėjo vykti ne vėliau kaip keturias savaites prieš didįjį seimą (pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą – šešias savaites prieš seimą). Priešseiminių seimelių paskirtis buvo aptarti į seimo darbotvarkę įtrauktus klausimus, išrinkti du atstovus į seimą ir parengti jiems instrukciją (kokius klausimus iškelti, su kokiais prašymais kreiptis, kokiems nutarimams pritarti ir pan.). Instrukcija taip pat buvo įgaliojimas spręsti visus klausimus to pavieto bajorijos vardu.
2) Kartu su priešseiminiais atsirado poseiminiai seimeliai. Antrasis Lietuvos Statutas jų nenumatė, juos reglamentavo Trečiasis Lietuvos Statutas, bet šie seimeliai rinkosi po kiekvieno seimo.
3) Rinkiminiai seimeliai rinko kandidatus eiti tam tikras pareigas pavieto teismuose arba administracijoje (Žemės teismo teisėjo, pateisėjo, raštininko, pakamario, vėliavininko, vaznio).
4) Lietuvos Vyriausiojo tribunolo nariams rinkti buvo organizuojami Grabnyčių dienos (nuo „grabnyčia“, „graudulinė“ – bažnytinė žvakė) seimeliai. Nuo 1582 m. jie rinkosi kasmet tą pačią dieną – vasario antrąją, todėl buvo patogūs pavieto reikalams aptarti – išrinkus Tribunolo narius, buvo sprendžiami kiti pavieto reikalai.
5) Kaptūriniai seimeliai rinkosi mirus didžiajam kunigaikščiui (kiekvienas bajoras turėjo užsidėti gedulo kepurę – „kaptūrę“). Iki naujo didžiojo kunigaikščio karūnavimo jie tvarkė visus pavieto reikalus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kokie buvo kyti ypatybes kapturininku ?

A

Kita jų ypatybė buvo ta, kad kiekvienas bajoras atvykdavo ginkluotas ir visiškai pasiruošęs karui, nes priešai galėjo pasinaudoti valdovo mirtimi ir su tuo susieta nestabilia padėtimi valstybėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Kelintam amžiuje sustiprintas tarnybinių bajorų vaidmenį sprendžiant vidaus ir užsienio politikos klausimus ?

A

(151)XVI a. vidurio reformos sustiprino tarnybinių bajorų vaidmenį sprendžiant vidaus ir užsienio politikos klausimus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Ar buvo Ldk teismine valdzia ?

A

LDK teisminė valdžia nebuvo atskirta nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Kas nagrinejo LDK teismines bylas ?

A

Bylas nagrinėjo urėdai ir dignitoriai, taip pat Ponų taryba, seimas ir didysis kunigaikštis, kuris buvo aukščiausiasis teisėjas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kokiame amziuje buvo nagrinejimi teismai , ir kam priklause ?

A

Iki XV a. vidurio šie teismai nagrinėjo ne tik bajorų, bet ir bajorams priklausančių valstiečių bylas.

22
Q

Kelintais metais bendravalstybine privilegija leido bajorams patiems teisti savo valstiecius

A

1447 metais

23
Q

Kokia byla buvo iskeliama 1447 m ?

A

seniuno artikulus

24
Q

iki kelintu metu ieškovas pats galėjo spresti i kurį teisma kreiptis ?

A

“. Iki 1542 m. ieškovas pats spręsdavo į kurį teismą kreiptis ir dažnai pasirinkdavo didžiojo kunigaikščio, o ne kokį žemesnį teismą.

25
Q

Kas šiaukė atsakovą į teismą, sulaikydavo kaltinamąjį , paskirsdavo turto areštą , vykdė teismo sprendimus, atlikdavo kitus teisėjo potvarkius.

A

Diečkus šaukdavo

26
Q

kokias funkcijas diečkus šiaukdavo ?

A

atsakovą į teismą, sulaikydavo kaltinamąjį , paskirsdavo turto areštą , vykdė teismo sprendimus, atlikdavo kitus teisėjo potvarkius

27
Q

apibudinkite vižas

A

buvo oficialus liudytojas, t.y. turėjo paliudyti tam tikrus veiksmus arba įvykius, apžiūrėti teisės pažeidimo vietą, nustatyti padarytą žalą, taip pat turėjo žiūrėti tvarkos teisme, atlikti kitus teisėjo pavedimus. Diečkaus ir vižo kompetencija iš dalies sutapdavo, todėl jie kartai pavadavo vienas kitą

28
Q

kelintais metais didysis kunigaikštis nustatė ketverių pakopų teismų sistemą?

A

1542 m

29
Q

Kokios buvo teismu sistemos grandis ?

A

Pirma teismų sistemos grandis buvo seniūno arba valsčiaus laikytojo teismas; antra – vaivados teismas; trečia – Ponų tarybos teismas; ketvirta – didžiojo kunigaikščio teismas.

30
Q

kokios buvo trys valdovo atmaitos ?

A

komisarų teismu,asesorių teismui, referendo teismui.

31
Q

kuom skyrėsi valdovo teismo atmaitos ?

A

skyrėsi tuo, kad komisarai buvo Ponų tarybos nariai, asesoriai – rūmų administracijos pareigūnai, referendoriai apeliacijos tvarka nagrinėjo valstybinių valstiečių bylas, valstybinių miestiečių ginčus dėl žemės ir kai kurias kitas bylas).

32
Q

Kada stambieji žemvaldžiai sutiko teismu reforma ?

A

1564 m., stambieji žemvaldžiai sutiko pradėti teismų reformą, kurios rezultatus įtvirtino Antrasis Lietuvos Statutas

33
Q

Pažymėkite kokie buvo trys pavieto teismai ?

A

Pavieto teismai buvo;Žemės, pilies, ir pakamarios

34
Q

apibudininkite kokias funkcijas atliko žemės teismai ?

A

Žemės teismai nagrinėjo civilines bylas, kuriose bent viena šalis buvo bajoras.

35
Q

Iš ko susidėjo žemės teismas ?

A

Žemės teismas susidėjo iš teisėjo , pateisėjo ir raštininko.

36
Q

Po kiek truko 3 teismo sesijos per metus ?

A

Kiekviena truko apie 3 savaites

37
Q

Kurias bylas nagrinejo pilies teismas ?

A

Pilies teismas nagrinejo baudžiamasias bylas

38
Q

Iš ko susidėjo pilies teismas ?

A

Pilies teismas susidejo iš pilies seniūno, pilies teisėjo ir rašitininko

39
Q

Kokius ginčus spręsdavo pakamario teismus?

A

Dėl bajorų žemės sklypų ribų.

40
Q

Iš ko susidėjo kaptūrinis teismas ?

A

Kaptūrinis teismas susidėjęs iš visų Žemės, pilies ir pakamario teismo narių.

41
Q

Kaip buvo vadinami pavietes pareigūnai ?

A

vienas iš ju buvo generolas arba vyriausiasis vaznys

42
Q

Kelintais meto buvo apeliacinė instancija ?

A

1581m.

43
Q

kas vadovavo apeliacine instancija ?

A

Vyriausiasis Lietuvos tribunolas

44
Q

Kaip budavo nagrinejančios bylos su apeliacijos tvarka ?

A

Nagrinėjant bylą apeliacijos tvarka buvo draudžiama teikti Tribunolui naujus įrodymus – Tribunolas privalėjo remtis tik pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais

45
Q

Kaip yra suprantama apeliacija ?

A

Apeliacija buvo suprantama kaip sprendimo apskundimas, o ne teisėjo apkaltinimas šališkumu .

46
Q

kokiu terminu dar buvo vadinamas Pavieto teismai ir vyriausiasis lietuvos tribunolas

A

Buvo LUOMININIAI BAJORŲ

47
Q

Kas teisdavo valstiečius ?

A

Dvarininko teismas , bet buvo ir luominis valstiečiu teismas .

48
Q

kaip buvo vadinamas valstiečiu teismas

A

Kuopos teismas

49
Q

Kas yra kuopas ?

A

kaimo vyrų sueiga, susirinkimas

50
Q

Ką asmuo laimėjas byla turėdavo padarity ?

A

Asmuo turėjo pats vykdyti sprendimą

51
Q

Kelintais metais pradėjo veiklą iždo tribunolas ?

A

1613m