Socioemocinė raida Flashcards
Objektų ryšių teorija
Vaikas investuoja libido į libidinius artimiausius objektus ir per tą ryšį vyksta psichoemocinė raida. Winnicot
Pakankamai gera mama
Winnicot – neprivalo atliepti staigiai ir idealiai. Vėliau galima leisti vaikui pasifrustruoti, asinchroniškumai labai nekenkia.
Laikymas
Winnicot – gera mama laiko erdvę vaikui, kur jis gali tyrinėti.
Pereinamasis objektas
Winnicot
Tikras, nes fizinis, bet netikras tiek, kiek egzistuoja vaiko pasaulyje. Objektas jam priklauso, nereikia kviesti kaip krūties. Leidžia pereiti į dalinę nepriklausomybę, pirmoji “ne–aš” nuosavybė.
Talpinimas
Bion
Vaikas stiprius jausmus projektuoja į suaugusįjį, o globėjas jausmus priima ir perdirba. Indas.
Pirmos kelios savaitės pagal Mahler
Vaikas nekontaktuoja su aplinka
Tik savo potyrius jaučia
Nesuvokia, kad poreikiai tenkinami iš išorės
Normali simbiotinė fazė (Mahler)
1–5 mėn.
Vaikas suvokia mamą, save patiria tik vienovėje su mama.
Motinos gebėjimas tenkinti poreikius didele dalimi lemia, kiek sėkmingas bus individuacijos–separacijos procesas.
Moldingas
Barjeras tarp motinos+vaiko ir pasaulio
Kas yra separacija
Kūdikio atsiskyrimas nuo motinos
Kas yra individuacija
Ego, tapatybės jausmo, kognityvinių gebėjimų raida
Diferenciacijos fazė
5–9 mėn.
Supranta vaikas, kad jis ir motina – atskiri.
Formuoja savo kūno vaizdą.
Išsiritimas – vaiko dėmesys labiau valingas, kryptingas.
Mama – orientacijos taškas, tyrinėjimo objektas.
Atsiranda svetimų žmonių baimė.
Tranzitiniai objektai.
Ima šliaužiot, ropot.
Praktikavimo fazė
9/12–15 mėn
Fiziškai gali nutolti nuo mamos, ypač kai vaikšo
Aktyviai tyrinėja aplinką
Maksimaliai išreikštas infantilus narcisizmas
Mama – saugi bazė
Sugrįžimo fazė
16–… mėn.
Kūdikis save suvokia kaip autonomišką
Suvokia, kad tolsta nuo mamos, siekia grįžti, grąžinti buvusį artumą
Sustiprėja išsiskyrimo nerimas
Shadowing ir Darting away
Krizę sprendžia naudodamasis savo naujasi gebėjimais – kalba, empatija ir t.t.
Identifikacija su mama
Pakeliui į libidinį objekto pastovumą
4 fazė
Įgyjama vidinė mamos reprezentacija leidžia jaustis saugiai dėl santykio su ja
Laike mažiau apibrėžta
Nuo kada atpažįstamas aš vaizdas?
Kažkur nuo 15 mėn. per atspindį.
Kada kategorizuoja save vaikai?
Tarp 18 ir 30 mėn – pagal amžių, lytį, asmens basic savybes
3–5 m. vaikai prisimena faktus apie save.
Kaip apie save atsiliepia 3–5 m. vaikai?
Atsimena faktų apie save
Sako išorinius požymius
Apie save atsiliepia teigiamai
Kaip apie save atsiliepia 6–10 m. vaikai?
Sako teigiamų, neigiamų savybių, lygina save su bendraamžiais
Kaip save apibūdina nuo 11 m.?
Abstrakčiai, detaliai
Stern savasties raidos stadijos
- iškylančios savasties pojūtis (0–2 mėn.)
- bazinės savasties pojūtis (2–6 mėn.)
- Subjektyvios savasties pojūtis (6–15 mėn.)
- Verbalinės savasties pojūtis
- iškylančios savasties pojūtis (0–2 mėn.)
Pradžioj pasaulis – sensorinių stimulų chaosas.
Išmoksta jungti skirtingų modalumų potyrius į prasmingas patirtis.
- bazinės savasties pojūtis (2–6 mėn.)
Nekintančias iš savo paties kūno kylančias patirtis patiria kaip savas.
Randasi pirmosios generalizuotos sąveikų su glovėju reprezentacijos
Svarbus globėjo vaidmuo – vaikui padėti reguliuoti afektus.
- Subjektyvios savasties pojūtis (6–15 mėn.)
Kūdikis ima suvokti, kad jo vidiniai potyriai skirias nuo kitų žmonių.
Afektų derinimas – mamos ir vaiko. Supranta, kad mamos perteikiamas afektas – tas pats.
Afektų atspindėjimas – Fonagy
Globėjas atspindi emociją, taip aiškina vaikui apie subjektyvų vaiko vidinį pasaulį, bet afektas yra pažymėtas nurodant, kad jis vaiko, o nesuaugusiojo.
Piaget žaidimas
Ribotas realybės ir fantazijos skyrimas, tad itin kūrybiški žaidimai
Vygotsky žaidimas
Esminis žaidime yra simbolinis gestas, jo įtaka mąstymui
Erikson žaidimas
Iniciatyvois ir kūrybiškumo raiška žaidime
Laisvas žaidimas pagal vygostky
Svarbus motyvas, o ne tikslas
Pirmenybė vaizduotei
Žaidimai turi struktūrą, taisykles, kurios iš psichikos
Laisvo žaidimo reikšmė
Subjektyvaus pasaulio projekcija į išorę
Leidžia keisti išorinį pasaulį pagal vaiko norą
Patiriamas malonumas leidžia viršyti savo galimybes
Vyrauja ne norų tenkinimas, o ribojimas ir savireguliacija
Fizinis aktyvumas, kognityvinė raida
Vystomos socialinės kompetencijos – laukiams, atsakomybė, lyderystė, išbandoma empatija
Betmeno efektas
Vaikų nuo 4 iki 6 metų savireguliaciniai gebėjimai didėja, kai jie įkūnija personažą
Socializacijos pasekmės
Instinktų žabojimas – pagal freudčą
Įgalina individo asmeninį augimą, įgijamos žinios
Užtikrina soc. tvarkos tęstinumą
Baumrind auklėjimo stiliai
Trys ikimokyklinukų grupės:
energingi – draugiški –– autoritetingų
pasimetę – dirglūs –– autoritariškų
impulsyvūs – agresyvūs –– leidžiančių
Autoritetingų tėvų vaikai
Gyvybingi, energingi, gera emocijų reguliacija, geri soc. įgūdžiaiA
Autoritariškų tėvų vaikai
Nerimastingi, nutolę, neigiamo emocingumo, menkai toleruoja frustraciją, gerai mokosi, nelinkę įsitraukti į asocialią veiklą
Leidžiančių tėvų vaikai
Prasta emocijų reguliacija, nepaklusnūs, neatkaklūs, rizikingas elgesys
Kas sudaro prieraišią tėvystę?
Dažnas fizinis kontaktas
Žindymas
Miegojimas kartu
Kas yra pastoliavimas?
Užuominos, nukreipiantys klausimai, leidžiantys vaikui mokytis pusiau savarankiškai.
Mokyojo mokinio santykio dimensijos
Artumas
Konfliktiškumas
Priklausomybė
