Šiuolaikinės partinės sistemos

Question 1

Pagal garsią Schattschneider’io tezę (1942), šiuolaikinė (angl. modern) demokratija nėra įsivaizduojama be partijų. Ar sutinkate su tuo?

Answer 1

Aš sutinku su šia nuomone. Manau, kad šiuolaikinėse valstybėse egzistuoja gana platus ideologijų srautas, o tam, kad valstybė funkcionuotų efektyviausiai, partijos ir žmonės, kurie gali reprezentuoti tam tikrą idoelogiją, yra būtina. Taip pat, manau, kad partijos yra tam tikras demokratijos rodiklis.

Question 2

Kokį metodą, tirdamas Palau atvejį, taiko Veenendaal?

Answer 2

Palau mieste atliktais lauko tyrimais, kurių dalis buvo pusiau struktūruoti išsamūs interviu su Palauano respondentais iš įvairios politinės, visuomeninės ir institucinės aplinkos.

Question 3

Kokias pagrindines priežastis, kodėl Palau nėra partijų, autorius išskiria?

Answer 3

Tradicinės lyderystės, mažuma ( mažumas lemia aukštesnį personalistinės politikos laipsnį), kultūrinis paveldas, geografija.

Question 4

Ar partijų nebuvimas stiprina demokratiją, ar ją silpnina?

Answer 4

Silpnina, nes sukelia nestabilumą valstybėje, politika tampa neorganizuota. Ideologijų ir partijų nebuvimas taip pat reiškia, kad politinių sprendimų priėmimą daugiausia lemia asmeniniai ar klano santykiai tarp atskirų politikų, o esminiai svarstymai vaidina tik antraeilį vaidmenį.

Question 5

Kaip ir kodėl istoriškai balsavo Jungtinės Karalystės žydai?

Answer 5

JK žydai tradiciškai palaikydavo darbo partiją, nes didžioji dalis pirmosios ir antrosios kartos imigrantų buvo didžiąja dalimi iš darbiečių nusiteikusių socialinių ir ekonominių grupių ir buvo labai susitelkę miestuose, kur darbiečiai buvo stiprūs, ypač Rytų Londone, Mančesteryje. Leedse ir Glazge. Sutapo gyvenamoji aplinka bei priklausė darbiečių grupėms
- Antra, konservatoriai jau anksčiau užėmė pozicijas, kurios buvo vertinamos kaip priešiškos žydų problemoms, įskaitant ilgalaikį pasipriešinimą žydų teisinei lygybei XIX amžiuje, priešinimąsi žydų pabėgėlių priėmimui, bėgantiems iš pogromų Rusijoje, ir bendrą toleranciją antisemitinėms nuostatoms. Konservatoriai buvo priešiški žydų atžvilgiu. Net ir anksčiau tokie dalykai kaip valstybės imigracinė politika buvo kaip problema.

Question 6

Kaip JK žydų balsavimas keičiasi pastaraisiais metais?

Answer 6

Didėja konservatorių palaikymas, su tolygiu darbo partijos palaikymo silpnėjimu.
- JK žydai pradeda nebesieti savęs su darbo partija, nes ši nebeatstovaujanti jų interesų. Žinoma, tekste puikiai aprašytas tyrimas parodė, kad didelės įtakos darbo partijos nepalaikymui prisidėjo Jeremy Corbyno išrinkimas partijos lyderiu

Question 7

Kokius teorinius paaiškinimus iškelia autoriai besikeičiančioms Jungtinės Karalystės žydų politinėms preferencijoms?

Answer 7

1. H1. Struktūrinis balsavimas: Didžiosios Britanijos žydų demografija daugiausia lemia jų polinkį balsuoti už konservatorius;
2. H2. Susijęs likimas: panašiai kaip ir kitose mažumose, žydų rinkėjai jaučia aukštą susieto likimo jausmą (H2i), tačiau taip pat mano, kad leiboristai nebėra ta partija, kuri galėtų geriausiai spręsti šias problemas, todėl jų susieto likimo jausmas sukurs konservatorių pirmenybes (H2ii) ;
3. H3. Lyderystės efektas: Jeremy Corbyno įrašas padarė jį nepriimtinu britų žydų pasirinkimu ir taip apribojo jų galimybę balsuoti leiboristams.

Question 8

Ką rodo polinkio balsuoti (angl. propensity to vote) kintamasis?

Answer 8

Parodyta, kad žydai, turintys neigiamą ar neutralią Theresos May nuomonę, žymiai dažniau palaiko konservatorius nei ne žydai.

Question 9

Kas korealiuoja su aktyvumu individo lygmenyje?

Answer 9

Amžius
Išsilavinimas
Įsitikinimas į socialinę aplinką

Question 10

Kodėl žmonės (ne) dalyvauja rinkimuose?

Answer 10

A) Negali ( resursai)
B) Nenori ( motyvacija)
C) Niekas nepasiūlė ( mobilizacija)

Question 11

Pagrindiniai rinkėjų nurodyti motyvai Lietuvoje ( balsavimo)

Answer 11

A) Prisirišimas prie partijos

B) Nauji veidai, permainos

Question 12

Kokios yra teorijos, paaiškinančios žmonių balsavimą?

Answer 12

• Sociologiniai paaiškinimai ( kad žmonės priklauso darbo partijai, kad žmonės yra labiau krikščionys). Mikro Makro
• Socialinė psichologija – žmogus, turintis aukštą išslavinimą savęs gali nešlieti prie kitų, tačiau tai gana dažna būklė
• Rinkėjo individuali psichologija – prisirišimas, kuris atsiranda ankstyvaisiais žmogaus gyvenimo metais. Tai suformuluoja žmogaus partinę tapatybę.
• Racionalaus pasirinkimo – žmogus išrikiuoja tam tikras alternatyvas, kurios gali būti naudingos ne tik jam, bet ir visai Lietuvai. Taip pat atsižvelgiama į praeitos kadencijos veiksmus.

Question 13

Lipset & Rockann takoskyros

Answer 13

• Klasė
• Religija
• Gyvenamoji vieta( miestas - kaimas)
• Tautinės / politinės mažumos statusas
• Lytis
• Išsilavinimas
• Amžius

Question 14

Kaip ideologinis balsavimas keičiasi?

Answer 14

Racionalus balsasvimas pagal savo pažiūras, jeigu jos labai rimtai apibrėžtos

Question 15

Kaip rinkimai paveikia žmones

Answer 15

Čia gali veikti rinkiminis emocingumas, kai žmonės dalyvaudami rinkimuose patiria skirtingas jausenas.

Question 16

Kokie sociologiniai veiksniai pasiteisina, aiškinant Lietuvos rinkėjų elgesį? Kaip jie atitinka Lipset-Rokann teorijos takoskyras?

Answer 16

a) retrospektyvų balsavimą ( kaip partija, kuri valdė šalį keturis metus, pagerino / pablogino situaciją).
b) Naujų partijų, naujų veidų noras
c) Ar žmonės geriau gyveno sovietmečiu, ar gyveno blogiau ( buvo trmiami, atimta žemė)
d) Religijos takoskyra
e) Gyvenimo vertinimas
f) Gyvenamosios vietos tipas

Question 17

Kaip keitėsi sociologinių veiksnių įtaka nuo 1992 m. rinkimų ( rinkėjų elgesys) ? Koks pagrindinis konfliktas istoriškai struktūruoja Lietuvos rinkėjų partines preferencijas?

Answer 17

• Visų pirma religijos takoskyra, kaip ir buvo itin svarbi, tokia išliko, nors keliais procentais sumažėjo.
• Sovietinė/ antisovietinė takoskyra taip pat išliko, tačiau atsirado jaunų žmonių, kurie pradėjo naudoti ( nei tai / nei ne) atsakymus, kadangi jie gali sovietmetį vertinti tik iš pasakojimų ir vadovėlių.
• LSDDP, kuri gaudavo didelį kiekį rusų balsų, laikui bėgant jų neteko, nes atsirado tokia partija, kaip rusų aljansas, kuris atkirpo dalį LSDP balsų.
• Pagrindinis onfliktas – Sovietmetis.

Question 18

Ar lietuviai pasižymi nuosekliomis vertybėmis balsuojant? Kaip šios vertybės susiję su balsavimu?

Answer 18

Galima būtų išskirti religingumą. Lietuvos rinkėjai, balsuojantys už TS-LKD pasižymi dažnesniu bažnyčios lankymu, lyginant su kitomis partijomis. Ši tendecija nuo pat 1992m. iki šiol išlieka ryški. Tad manau, kad religija yra viena iš išsiskirančių nesekliųkų vertybių.
Religija, kaip vertybė, su balsavimu susijusi tuo, kad žmonės, kurie dažniau lanko pažnyčią, dažniau ir aktyviau balsuos už partijas, kurios pasisako už krikščioniškąsias vertybes

Question 19

Kas paaiškina naujų partijų sėkmę?

Answer 19

lyderio vaidmuo, nepartinių žmonių įtraukimas į rinkimų sąrašus, žmonių – rinkėjų noras naujų partijų, vilties rodiklis.

Question 20

Kokias galima kelti hipotezes LVŽS sėkmei? Kaip jos pasitvirtina? Ar yra “dvi Lietuvos”?

Answer 20

1) Ar gali būti, kad konservatyvių moralinių vertybių ir kairiosios ekonominės politikos derinys ( LVŽS) yra kaip tik tai, ko nori Lietuvos rinkėjai? Pasitvirtina : Galėtume sakyti, jog mūsų hipotezė pasitvirtina – Lietuvos, kaip ir kitų „tautinio komunizmo“ šalių, rinkėjai yra labiau konservatyvūs ir linkę į reguliuojamą rinką, todėl šios vertybinės pozicijos užėmimas yra tiesus kelias į sėkmę.
2) Ar galime atmesti vertybine niša grįstą LVŽS sėkmės 2016 m. Seimo rinkimuose aiškinimą? Nei taip, nei ne ( Ir taip, ir ne. Viena vertus, duomenys paneigia, kad už LVŽS balsavo specifinę vertybių kombinaciją turintys rinkėjai, pagaliau radę savo pažiūroms tinkamąpartiją )
3) Ar S. Skvernelio lyderystė nulėmė LVŽS sėkmę rinkimuose? NE , tai nepasitvirtino.

Question 21

Ar yra didesnis potencialas skirčių politikai Lietuvoje?

Answer 21

Mano nuomone ateityje gali skirtys iš viso susilieti ir persidengti, nes, kaip ir minėta knygoje ( dingsta sovietinio vertinimo skirtis, nes nebelieka šios kartos atstovų). Tačiau, gali nutikti ir atvirkščiai, na tarkim, dėl sparčios modernizacijos gali atsirasti naujų skirčių.

Question 22

Kodėl žmonės balsavo, kai vadovavo monarchas?

Answer 22

Žmonės gali balsuoti tam, kad tas balsas būtų išgirstas. Socialinės grupės atspindi valstybę. Tai buvo itin svarbu Vokietijos susivienijimo metu.
Socialinis – ekonominis statusas yra labai svarbus.

Question 23

Kokios yra keturios Lipset ir Rokkan skirtys?

Answer 23

a) Owner / worker
b) Church/ state
c) Urban/ rural
d) Centre / Periphery

Question 24

Ar partinės sistemos yra takoskyrų, ar politinių lyderių strategijų rezultatas?

Answer 24

• Lyderiai negali sukurti konflikto tuščioje vietoje

- Takoskyros nepersikels į politinė lygmenį ir nebus išreiškiamos be politikų

Question 25

Lipset ir Rokkan užšalimo hipotezės svarbiausi bruožai

Answer 25

Septintojo dešimtmečio partinės sistemos atspindi, su keliomis, bet reikšmingomis išimtimis, trečiojo dešimtmečio skirčių struktūras partijų alternatyvos, ir daugeliu atveju partijų organizacijos, yra senesnės negu didžioji dalis rinkėjų

Question 26

Kokia takoskyra buvo svarbiausia kontinentinėje Europoje?

Answer 26

Vertikali takoskyra ( religija)

Question 27

Kuo įdomi imperinės Vokietijos partinė sistema?

Answer 27

Žemių suvienijimas reiškė dideles katalikų ir protestantų bendruomenes: religinis konfliktas. • Laipsniška industrializacija – ryškėjantys klasiniai skirtumai. • Urbanizacija: miesto ir kaimo skirtumai. • Tautinės (politinės) mažumos. • 1871-1914 m. mažoritarinė rinkimų sistema, vienmandatės, 387 Reichstago nariai.

Question 28

Pagrindinės imperinės Vokietijos partijos, 1871-1914 m.

Answer 28

- Konservatoriai: tradicinė monarchijos ir Junkerių partija • Vokietijos Reicho partija: Bismarko partija, pramonės interesai • Liberalai: nacionalinės vienybės akcentas, draugiški Bismarkui ir Imperatoriui • Progresyvūs liberalai: daugiau tradiciniai liberalai, žemesnioji vidurinė klasė • Socialdemokratai: socializmas, darbo klasė, drausta 1878-1890 m. • Centro partija: katalikų partija, vienijusi religines (tautines) mažumas

Question 29

Kokie buvo keturi Vokietijos režimai, keturios partinės sistemos?

Answer 29

* Imperija (1871-1912): mažoritarinė rinkimų sistema, fragmentuota partinė sistema, dominuojanti konfesinė/centrinės valdžios takoskyra. * Veimaro Respublika (1918-1933): proporcinė rinkimų sistema, fragmentuota ir poliarizuota (stipri komunistų partija) partinė sistema. * Vakarų Vokietija (1949-1989): mišri-proporcinė rinkimų sistema su 5 procentų barjeru, takoskyrų silpnėjimas, dviejų su puse partijų sistema. * Vokietija po susijungimo (1990-): didėjanti fragmentacija (žalieji, eks- komunistai, Alternatyva Vokietijai), naujos takoskyros.

Question 30

Kokios takoskyros XX a. amžiaus pabaigoje susiformavo?

Answer 30

* Darbo klasė traukiasi ir tampa heterogeniška * Imigracijos politinės pasekmės * Ar nedarbas sukuria darbo klasę? * Įsigali sekuliarizacija (Nyderlandų pavyzdys)

Question 31

Kuo skiriasi Barbour ir Coffee apygardos Alabamos valstijoje ir kodėl tai svarbu?

Answer 31

Galime teigti, kad Barbour regionas buvo puikus auginti pasėlius. Šiame krašte buvo pavergta daug juodaodžių. Coffee apygarda yra netinkama auginti pasėlius, o tai, tyrimo eigoje, parodo, kad koreliacija tarp regiono, kur rasistiniai įsitikinimai yra stiprūs ir konservatyvūs yra artimi regionamas, kuriuose galėjo gerai augti įvardinti pasėliai. Taip pat, gubernatorius Folsomas, kuris gimė Cofee regione, pasisakė už broliškus juodaodžių ir baltaodžių ryšius.

Question 32

1860 m. vidutiniškai 36.7 proc. gyventojų Pietuose buvo įverginti. Ar šis skaičius gerai atspindi vergovės geografinį pasiskirstymą?

Answer 32

Galime teigti, kad ne. Tik du JAV surašymai įtraukė tokią informaciją apie „vergų tvarkaraščius“, kurių mums čia reikia - 1850 ir 1860 JAV. Taip pat, surašymas, įvykęs 1860 m., buvo paskutinis JAV gyventojų surašymas, užfiksavęs skėčių vergovės svarbos aukštį

Question 33

Kas yra ekologinė problema ?

Answer 33

Neįmanoma naudoti apibendrintų duomenų (pvz., balsavimo rezultatų duomenų), norint suprasti individo elgesį (pvz., juodųjų ir baltųjų rinkėjų balsavimo pirmenybės.)

Question 34

Kaip tekste ,, DEEP ROOTS" autoriai matuoja rasines gyventojų nuostatas?

Answer 34

Pasitelkdami tokius kintamuosius : rasinę nepakantą, jausmų termometrą, teigimą veiksniai- pozityvi diskriminacija, ( affirmative action) rodant linijinę tendenciją.

Question 35

Kokie ryšiai aptinkami ,, Deep roots" teksto tyrime tarp 1860 m. vergovės paplitimo ir dabarties politinių nuostatų, balsavimo?

Answer 35

Apskritys, kuriose antebellum laikotarpiu buvo labiau paplitusi vergija, dažniausiai yra tos vietos, kur baltai šiandien yra (1) daugiau respublikonai, kai kalbama apie jų partizanavimą, (2) labiau priešinasi teigiamiems veiksmams, (3) labiau linkę išreikšti susitarimą daugelio mokslininkų manymu, tai yra „dėl rasės apmaudūs“ teiginiai ir (4) labiau linkę išreikšti vėsesnius jausmus afroamerikiečių atžvilgiu “.

Question 36

Ar vergovės paplitimas paaiškina ne tik rasines, bet ir bendras ideologines nuostatas?

Answer 36

Paaiškina tai, kad baltaodžiai, gyvenę ir gyvenantys apskrityse, kuriose buvo gaji vergvaldystė, yra labiau linkę į konservatoriškas bei neigiamas, rasės atžvilgiu, nuostatas. Nepaaiškina tokių skirtumų kaip ekonomika, abortų klausimai, job vs enviroment. Rasės klausimas yra atsiskyręs nuo kitų.

Question 37

Apibūdinti FIDESZ 1991-1993 m.

Answer 37

``` Ideologija FIDESZ 1991-1993 m. • Liberali • Anti-klerikalinė • Už fiskalinę drausmę • Anti-komunistinė ``` Organizacija • Kolektyvinė lyderystė, panaši į žaliųjų partijas Vakaruose (Balasz ir Enyedi, 1996) • Silpna partinė organizacija • Į medijas ir parlamentinę partiją orientuota strategija

Question 38

Kaip FIDESZ pasuko į dešinę?

Answer 38

• 1993 m. Viktoras Orbanas paskelbia, kad partija yra „nacionalinė- liberali“. • 1995 m. keičiamas pavadinimas į „FIDESZ-Hungarian Civic Forum“. • Didėja dėmesys mažesniems miestams ir kaimams, FIDESZ nebesieja savęs su aukštesniąja-vidurine klase. • 1998 m. FIDESZ palaiko bažnyčia, partija būdama valdžioje didina jai subsidijas.

Question 39

FIDESZ organizacijos transformacija

Answer 39

Kolektyvinė lyderystė -> centralizacija apie Orbaną. • Parlamentinė partija -> tankus bendradarbiaujančių organizacijų tinklas (smegenų centrai, 1956 m. veteranų organizacijos, bažnyčia). • Elito partija -> masinė partija (ypač po 2002 m. pralaimėtų rinkimų) • FIDESZ turi darbininkų, ūkininkų, moterų, intelektualų, pensininkų ir kt. sekcijas.

Question 40

FIDESZ elektorato kaita (Enyedi, 2005)

Answer 40

• Liberalios pažiūros (1994 m.) -> Autoritarinės pažiūros (2002 m.) • Retas bažnyčios lankymas -> Dažnas bažnyčios lankymas. • Didmiesčiai -> Mažesni miestai ir kaimai. Tačiau: FIDESZ išlaikė jaunesnį (vidutiniškai) rinkėją, kurio pažiūros darėsi mažiau liberalios (Orbano faktorius).

Question 41

Vengrijos parlamento rinkimų sistema iki 2014 m.

Answer 41

• 176 iš 386 vietų paskirstomos vienmandatėse. • Antras turas vienmandatėse: į jį patenka visi, pirmame gavę bent 15 procentų balsų (kandidatas gali atsisakyti: visszalépés teisė). • Iki 151 vietų paskirstomos 20 regioninių apygardų proporciniu būdu. • Likusios yra kompensavimo, paskirstomos pagal balsų likučius (perviršį).

Question 42

FIDESZ kertiniai akmenys

Answer 42

* „Suvienytos tautos“ konceptas: pilietybė 0,5 mln. vengrų, gyvenančių kaimyninėse šalyse * Ekonominis augimas ir mažas nedarbas. * Valstybinių medijų užvaldymas, įtaka komercinėms per palankius oligarchus. * Rinkimų taisyklių manipuliacijos savo naudai. * Nemažoritarinių institucijų (Konstitucinis teismas, Centrinis bankas) užvaldymas.

Question 43

Viktoro Orbano faktorius

Answer 43

* Iš ateisto liberalo į kataliką ir nacionalistą. * Iš aršaus anti-komunisto į pragmatiką tarptautiniuose santykiuose. * Oportunistinė politika – pavyzdžiui, pabėgėlių krizės akivaizdoje. * Lojalių partinių (oligarchų) kadrų aplinkos puoselėjimas.