Sausumos reljefo kaita Flashcards
Kraštovaizdis
Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių komponentų teritorinis junginys
Egzogeniniai veiksniai veikiantys Žemės paviršiuje (4)
1) Vėjo veikla
2) Vandens veikla
3) Ledo judėjimas
4) Klimatinės savybės (temperatūros/ kritulių režimas).
Denudacija
Geomorfologinių procesų, kurių metu pažemėja realus Žemės paviršius, visuma. (LYINAMAS PAVIRŠIUS) Vyksta veikiant Žemės gravitacijos jėgai, lietaus ir sniego tirpmo vandenims nešant sudūlėjusias nuogulas šlaitais žemyn.
Atlikuonis
izoliuota iškili Žemės paviršiaus reljefo forma, susidariusi dėl erozijos, defliacijos, karsto, abrazijos, egzaracijos procesų.
Daugiausia atlikuonių yra denudacijos išlygintuose paviršiuose.
(Uluru, Australija; Avačios įlanka, Kamčiatka)
Sedimentacija
Dalelių nusėdimas iš judančios arba ramybėje esančios būsenos, veikiant gravitacijos, išcentrinei jėgoms, nevienodo tankio.
Gali vykti sausumoje, vandens telkiniuose arba jūrose.
Pagal tai kur vyksta gali pernešti jūrines, fliuvialines, ledynines arba eolines nuosėdas.
Kraštovaizdžiai susideda iš (2) komponentų
1) gamtinių; 2) antropogeninių
Gamtiniai kraštovaizdžio komponentai (6)
1) Reljefas;
2) Dirvožemis;
3) Augalija;
4) Gyvūnija;
5) Vandenys;
6) Klimatas
Antropogeniniai kraštovaizdžio komponentai (5)
1) Archeologinės liekanos;
2) Statiniai;
3) Inžineriniai įrenginiai;
4) Žemės naudmenos;
5) Informacinis laukas
Gamtiniai kraštovaizdžiai
Dėl gamtinių procesų poveikio atsiradęs ir tebesiformuojantis kraštovaizdis, kurio raidai gamtiniai procesai daro esminę, o žmogaus veikla – minimalią įtaką. (Išlikę iš dalies natūralūs miškai, pelkės, vandens telkiniai.)
Kultūriniai kraštovaizdžiai
Žmogaus veiklos sukurtas ir atspindintis jo būvį su aplinka.
Kultūriniai kraštovaizdžiai skirstomi į (2)
1) Agrariniai (Žemės ūkio dirbami laukai, sodai, ganyklos, daržai, vienkiemiai.)
2) Urbanistiniai. (Miesto gyvenma teritorija, geležinkeliai, parkai, skverai, pramonės teritorijos.)
Kraštovaizdį keičia (8)
1) Intensyvus gamtos išteklių naudojimas, gavyba;
2) Intensyvus žemės naudojimas (miškų kirtimas, kietųjų dangų klojimas ir pan.);
3) Patvenktos upės;
4) Melioracija;
5) Transporto magistralių plėtra;
6) Eksplotuojami karjerai;
7) Aplinkos tarša;
8) Šilumos salų miestuose formavimasis.
Dūlėjimas
Uolienų ir mineralų irimas bei kitimas jų slūgsojimo vietoje veikiant temperatūros svyravimams, atmosferai, vandeniui ir gyviesiems organizmams.
Fizinis dūlėjimas
Tai mechaninis mineralų ir uolienų smulkėjimas nesikeičiant jų cheminei sudėčiai.
Fizinis dūlėjimas (3)
1) Temperatūrinis - insoliacija
2) Mechaninis - šalčiodūla
3) Druskinis
Temperatūrinis - insoliacija (4)
1) Uolienos nuo šilumos plečiasi, o nuo šalčio traukiasi.
2) Didelė temperatūrinė amplitudė.
3) Būdingas karštosioms dykumoms, kur temperatūros paros amplitudė yapč didelė.
4) Uolienų laupymasis.
Mechaninis - šalčiodūla (4)
1) Katalizatorius – vanduo.
2) Užšąlus vandeniui, tuštumų tūris padidėja iki 11 %.
3) Būdinga arktinio ir vidutinių platumų klimato sritims.
4) Susidaro kampuotų akmenų nuobirynai.
Druskinis (3)
1) Dėl drukingo vandens garavimo, susidaro druskų kristalai.
2) Augdami kristalai trupina uolieną.
3) Būdingi jūrų pakrantėms
Cheminis dūlėjimas
Keičiasi uolienas sudarančių mineralų cheminė sudėtis ir formuojasi nauji, patvaresni mineralai. Vyksta šilto drėgno klimato srityse.
Cheminis dūlėjimas (3)
1) Hidratacija
2) Karbonatizacija
3) Oksidacija
Hidratacija (5)
1) Pirminiam procesui būtinas vanduo ar drėmė.
2) Mineralai absorbuoja vandenį.
3) Vyksta vėsiose ar drėgnose platumose.
4) Hidrolizė.
5) Mineralų jonams prisijungus H arba hidroksilo (HO) jonus, susidaro naujos medžiagos
Karbonatizacija (3)
1) Lietaus vandenyje yra rūgščių, CO2.
2) Rūgščių veikiamos klintys išsikristalizuoja į kalcitą, dolomitą.
3) Būdingas karstinis kraštovaizdis.
Oksidacija (3)
1) Geležies mineralai jungiasi su deguonimi ir virsta rūdžių spalvos oksidais.
2) Uolienos ilgainiui netenka tvirtumo.
3) Būdinga tropinėm platumom, raudoni – rusvi dirvožemiai, feralitiniai.
Biologinis/ biocheminis dūlėjimas
Mineralų ir uolienų irimas, susijęs su organizmų mechanine, chemine, biochemine veikla.
Biologinis/ biocheminis dūlėjimas (3)
1) Gyvi organizmai fiziškai ardo uolienas.
2) Perskirsto medžiagas paskatindami cheminį dūlėjimą.
3) Gyvi organizmai išskiria organinius junginius, kurie veikia uolienas.
Nuobirynai
Vieta šlaite ar jo papėdėje, kuri rieda ir kaupiasi smulkūs šlaito uolienos gabalai. (KŪGIO FORMA) (Stambesni dūlesiai nusėda arčiau uolos, smulkesni nusiridena toliau.)
Akmenų griūtis
Sukelia žemės drebėjimas arba liūtis. Uolienų judėjimas prasideda staiga, apima didžiulę masę, turi didelę griaunamąją jėgą.
Slysmas ir solifliucija
Lėtas įmirkusios žemės slinkimas po velėna.
Būdingi daugiamečio įšalo zonose, sezoninių atodrėkių metu, kai patižęs dirvožemio ar puraus grunto sluoksnis slenka virš įšalusio ir nelaidaus vandeniui sluoksnio.
Palyginti su kitais masių judėjimais, jis apima didelius plotus, kurių nuolydis palyginti nedidelis. Šį procesą lengva pastebėti, nes šliaužiančio grunto zonoje būdingas vertikalių objektų, pavyzdžiui, medžių, tvorų ir elektros linijų, pasvirimas.
Nuošliaužos
Vieta šlaite ar jo papėdėje, kuri rieda ir kaupiasi smulkūs šlaito uolienos gabalai.
Sliuogai
Juda purvo ir uolienų nuolaužų srautai, dažniausiai po smarkių liūčių statesniuose šlaituose.
Laharai
Purvo srautas, susidarantis ugnikalnių šlaituose. Iškritę pelenai ir gausūs krituliai virsta galingu purvo srautu.
Lavina
Kalnų šlaitais slenkanti ar nuo jų griūvanti sniego masė.
Upės baseinas
Teritorija iš kurios upė su savo intakais surenka paviršinius ir požeminius vandenis
