RT

Question 1

Apie teismų kompetenciją (forum)

Answer 1

Jau RT, buvo sprendžiama dėl teismų kompetencijos nagrinėti ginčus.
1: teritorinė kompetencija - taisyklė “ieškinys pareiškiamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme”, tuo pačiu, leidžiamos tam tikros išimtys, pvz, ginčo dalyko buvimo vieta, sutarties sudarymo vieta. Tam tikrais atvejais šalys galėjo susitarti dėl perdavimo
2: dalykinė kompetencija

Question 2

Jurisdikcija

Answer 2

Privatinių teisių apsauga - jurisdikcija, realizuojama per magistrantūras dvejopai:
1)per ginčo teisminį nagrinėjimą (iurisdictio contentiosa) - grindžiama rungimusi.
s)ne ginčo procesą (iurisdictio voluntaria) - kai jokio ginčo iš esmės nėra, sprendžiami specifiniai klausimai

Question 3

Actio samprata ir rūšys

Answer 3

Actio (ieškinys) - užtikrino realų subjektinės teisės egzistavimą. Nėra ieškinio - nėra teisės.

1. Svarbiausias skirstymas (skirstymo pagrindas - ginčo dalykas):
   -actio in rem (daiktiniai) - kai ginčo dalykas - teisė į daiktą. Skirti ginti absoliutaus pobūdžio teises, suteikiančioms daikto valdžią. Gintos nuosavybės, servitutų, įkeitimo ir kt. teisės. Yra tik vienas aiškus subjektas - daikto turėtojas
   -actio in personam (asmeniniai) - ieškiniai, pateikiami reikalavimams, susijusiems su asmeniniais teisiniais santykiais. Ginčo objektas - konkretaus asmens veiksmas ar susilaikymas nuo jo. Tai teisiniai sakntykiai tarp asmenų kurių pagrindas - sutartis, sandoris, deliktas etc.
   -mixtae (mišrūs) - turi ir vieno ir kito bruožų
2. -Griežtosios teisės ieškiniai - civiliniai (stricti iuris) - teisėjui privaloma remtis įstatymu ar sutartimi
   -Gerosios valios ieškiniai - pretorių (bona fidei) - teisėjas gilinosi į sutarties esmę, ieškovo teisė grįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis
3. Atsižvelgiant į šaltinius:
   -actio directae (tiesioginiai) - tiesiogiai sukurti teisės
   -actio utiles (analogijos) - naudojama analogija, teisėjas nagrinėja ieškinį pagal jau turėtą bylą
   -actio in factum (faktiniai) - grindžiami faktinėmis aplinkybėmis
   + actio ficticiae (fikcijos) - ieškinių su fikcija atsiradimas.
4. Atsižvelgiant į tikslą, skiriame daiktinius ieškinius:
   -actiones rei persecutoriae - ieškiniai dėl pažeistų turtinių teisių atkūrimo. Reikalaujama grąžinti daiktą, atlyginti žalą etc.
   -actiones poenales - baudžiamieji ieškiniai. Tikslas - nubausti atsakovą.
   -actiones mixtae - reikalauja ir to, ir to

Question 4

legis actio sacramenti

Answer 4

svarbiausia legisakcioninio proceso forma, veikianti kaip lažybos. Šalys prieš magistratą pareiškia pretenzijas ir skiria tam tikrą sumą (sacramentum). Teisi šalis atsiima savo sacramentum, neteisios šalies - atitenka iždui. Kai nagrinėjama actio in rem - ginčo objektą reikėjo atvesti į teisma, procesas prasidėdavo ritualu, lazdele priliečiant daiktą ir tariant formulę (vindicatio!)

Question 5

legis actio per manus iniectionem

Answer 5

iš esmės yra tai, ką mes šiandien vadiname vykdymo procesu. Užtikrinamas priimtų teisėjo sprendimų vykdymas (šiuo metu pas mus - antstolis)
Ieškovas atvesdavo skolininką pas pretorių, paskelbdavo, kad nevykdo sprendimo, tada uždėdavo ranką ant jo ir nuo to momento, atsakovas prarasdavo galimybę savarankiškai gintis.
Tapus kreditoriaus nuosavybe, laikomas nelaisvėje 60 dienų, vedamas į turgų išpirkimui. Kreditorius galėjo net užmušti

Question 6

legis actio per iudicis postulationem

Answer 6

naudojama tik kai kuriems asmeniniams reiškiniams.
Principas: esant stadijai in iure, nebuvo lažybų siūlymo, o prašyta iš karto paskirti teisėją.
Taikoma tik tais atvejais, kai teisėjui reikėjo platesnių įgaliojimų, kad teisingai pvz padalinti turtą (nėra tik teisus-neteisus)

Question 7

legis actio per condictionem

Answer 7

Vykdoma iškviečiant atsakovą į teismą (ieškovas skelbia condicit atsakovui), Supaprastinta procesinė forma, taikoma tik vienašaliams reikalavimams.

Question 8

legis actio per pignoris capionem

Answer 8

Leidžiama labai retais atvejais, nesutariama ar apskritai forma.
Atsakovui neįvykdžius prievolės, galima buvo tariant iškilmingus žodžius, pasiimti kokį nors skolininko daiktą

Question 9

Per formulas dalys (formuliarinio proceso dalys)

Answer 9

1. Demonstratio - išdėstoma ieškinio ir ieškinio reikalavimo esmė. Tarnaujanti tam, kad ieškinio esmė būtų aiški. Buvo tik ieškiniuose, kylančiuose iš prievolinių teisinių santykių
2. Intentio - pagr. formulės dalis, kurioje nurodomas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas nurodo savo reikalavimą - būtina dalis
3. Condemnatio - svarbiausia dalis, kurioje teisėjui išreikštas įgaliojimas patenkinti arba atmesti ieškinį. Bet koks priteisimas - turi būti išreikštas pinigais
4. Adiudicatio - teisėjas įgaliojamas savarankiškai reglamentuoti ginčijamus santykius, jei egzistuos tam tikros sąlygos.

Question 10

apud iudiciem

Answer 10

procesas, kuriam vadovavo magistrato konkrečiai bylai išnagrinėti paskirtas privatus teisėjas, buvo grindžiamas žodiškumo bei viešumo principais ir nesietas su kokiais nors formalumais ar privalomu šalių dalyvavimu.

Question 11

interdiktai

Answer 11

tai viena iš pretorinių (neprocesinių) gynybos priemonių. - įsakymas atitinkamai elgtis arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti
a) Interdicta restitutoria – juo atsakovas buvo įpareigojamas atlikti pozityvius veiksmus, pvz.: grąžinti jėga užvaldytą daiktą ankstesniajam jo valdytojui;
b) Interdicta exhibitoria – šiuo atveju atsakovas buvo įpareigojamas pristatyti pas pretorių asmenį ar daiktą.
c) Interdicta prohibitoria – atsakovui buvo uždraudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, pvz.: servitutu apsunkinto daikto savininkui uždraudžiama trukdyti įgyvendinti servituto teisę.

Question 12

Restitucija

Answer 12

tai ypatinga neprocesinės gynos priemonė, kurią pretorius išimtinais atvejais suteikdavo asmeniui, dėl sudaryto ir galiojančio sandorio patyrusiam didelės žalos.

Galimybė pasinaudoti restitucija priklausė dėl svarbių priežasčių, apie kurias sprendė pretorius, tačiau pripažinta:
a) Asmenims, kurių teisinis statusas buvo specifinis, pvz.: pilnamečiams asmenims, kurie dar nėra sulaukę 25 metų amžiaus.
b) Asmuo, kurį po sutarties sudarymo ištiko capitis deminutio maxima.
c) Asmuo, kuris iš šalies buvo išvykęs valstybiniais reikalais
d) apgaulė sudarant sandorį (Dolus)

Question 13

missio in possessionem

Answer 13

pretoriaus leidimas suinteresuotam asmeniui užvaldyti atsakovui priklausantį pavienį daiktą (missio in rem) arba visą jo turtą (missio in bona). Missio tikslas buvo priversti atsakovą atitinkamai elgtis, pvz.: įsitraukti į teismo procesą.
Asmuo, kurio interesais taikyta missio, tapdavo laikinu daikto laikytoju, tačiau atsakovui ir toliau neatliekant atitinkamų veiksmų, pretorius alėjo leisti suinteresuotam asmeniui daiktą parduoti arba įgyti nuosavybėn.

Question 14

Nuosavybės teisės turinio elementai

Answer 14

Ius possidendi
Ius utendi
Ius fruendi
Ius disponendi

Question 15

Kviritinė nuosavybė

Answer 15

1. Kviritinė nuosavybė: piliečių nuosavybė. Ius civile pagrindu įgydavo Romos piliečiai, kurie turėjo ius commerci
   Galėjo būti įgyjama res mancipi/res nec mancipi.
   Bruožai: objektu galėjo būti tiek kilnojami, tiek nekilnojami daiktai;
   subjektais galėjo būti tik Romos piliečiai;
   Nuosavybės teisė galėjo būti įgyjama tik Italijos žemėms, ne provincijos žemėms!
   Tik kviritinis savininkas galėjo naudotis teisminėmis priemonėmis
   Galiojo ikiklasikiniame ir klasikiniame laikotarpyje

Question 16

Bonitarinė (pretorinė)

Answer 16

Nuosavybės teisė, kurią suformavo ir gynė pretorinė teisė. Norėta supaprastinti ius civile teisę.
Kai nuosavybė perduodama perleidimo būdu (daiktas-pinigai), netaikant mancipacijos ar in cessio būdo.
Taip buvo dėl to, kai reikėjo supaprastinti procesą (nėra laiko formalumams) arba kai kita šalis buvo ne Romos pilietis.
Problema:
Taip įgytas daiktas leisdavo tik valdyti, tačiau nesuteikdavo kviritinės nuosavybės teisės (savininkas likdavo valdytojas), todėl pretoriaus Publicijaus laiku atsirado actio publiciana - daryta fikcija, kad ieškovas valdė ginčijamą daiktą per visą senaties laiką ir taip gaudavo nuosavybės teisę.

Question 17

Peregrinų nuosavybė

Answer 17

Jie galėjo būti nuosavybės subjektais savo miestuose, santykyje su romėnais, jis netapdavo kviritiniu savininku.
Vienalytė nuosavybė(skirtingai nei Romėnai, kurie turėjo ir kviritinę ir bonitarinę)
Reikšmę prarado po 212 m. Karakalos pertvarkos, kai praktiškai visi Romos imperijos gyventojai gavo Romos imperijos pilietybę

Question 18

possessio et ususfructus

Answer 18

Valdymas provincijų žemėms.
Iš esmės tai nuosavybės teisė, tik nuo kviritinės skiriasi tuo, kad buvo apmokestinama mokesčiais.

Formaliai laikoma tautos nuosavybe, Romėnai įgyti teisių į šią žemę formaliai negalėjo. Tačiau ten buvo savininkai (tartum šiandien pagal patikėjimą), kurie turėjo praktiškai visus nuosavybės teisės požymius (galėjo valdyti, disponuoti) ir plius! turėjo mokėti tautos iždui už nuosavybės naudojimą (skirtingai nei pagal kviritinę teisę įgyjus žemę)

Baigiasi 292 m., kai Dioklecianas apmokestina Italijos žemes ir visi pradeda mokėti mokesčius.

Question 19

Bendroji nuosavybė

Answer 19

Romėnai neigiamai žiūrėjo į šią nuosavybę.
Atsirasdavo dažniausiai paveldėjimo būdu
-Bendru sutarimu turi būti tvarkomas daiktas
-Teisė atsidalinti iš bendro turto

Question 20

Pirminiai nusoavybės teisės įgyjimo būdai

Answer 20

-Usucapio (įgyjamoji senatis), kilnojamą daiktą valdo vienus, o nekilnojamą dvejus metus (nepertraukiamai!). Negaudavo vagystės, apgaulės ar užgrobimo būdu valdyti daiktai.
Šalia teisėto valdymo, prisidėjo vėliau ir bona fidei, sąžiningumas.
Longi temporis praescriptio reiškė, kad nuosavybės teisė pravaldžius žemę 10-20 metų atsirasdavo senaties būdu
-Occupatio (užvaldymas) - nuosavybės teisė į užvaldytą niekeno daiktą. Lobis, palikti daiktai, laukiniai gyvūnai etc.
-Specificatio (perdirbimas) - esminis daikto perdirbimas, šitaip sukuriant visiškai naują daiktą: vynuogės į vyną, auksas į žiedą etc. Esmė, ar galima grąžinti daiktą į pradinę padėtį.
-Susijungimas ir susimaišymas. Susijungti galėjo du nekilnojami daiktai, kilnojamas ir nekilnojamas, du kilnojami daiktai. Susimaišius daiktams, tapdavo bendra nuosavybe
-Nuosavybės teisės į vaisius įgyjimas: vaisiai tapdavo savarankiškais daiktais, nuo atskyrimo momento.
Vaisių savininkas buvo motininio daikto savininkas, išskyrus kelias išimtis:
Possesor bona fidei - įgydavo teisę į vaisius kaip atlygį už rūpinimąsi
Emfiteuzės
Detentorius įgydavo nuosavybės teisę, jei buvo sutartis

Question 21

rei vindicatio

Answer 21

Vindikacinis ieškinys, kai savininkas reikalauja grąžinti prarastą daiktą. Arba kitaip, tai nevaldančio savininko reikalavimas valdančiam ne savininkui grąžinti daiktą.
Ieškovu galėjo būti tik pagal kviritinę teisę esantis savininkas, tikinantis praradęs valdymą.
Svarbi yra įrodinėjimo našta(velniškas įrodinėjimas).
Vindikacinio ieškinio pagalba buvo galima reikalauti materialių daiktų (les corporales) su individualiais požymiais sugrąžinimo, bet požiūris kito.
Ieškovas siekia teisminio daikto grąžinimo.
Rezultatas - priteisdavo daiktą natura, jei ne, būdavo kompensacija.
Kildavo ginčas vindikacinis, ne tik rezultate esmė - o kam priklauso vaisiai valdymo užgrobimo laikotarpiu?
Todėl įvedė sąžiningą ir nesąžiningą valdytoją.

Išlaidų kompensacija(impensae):
-būtinosios išlaidos(necessariae) - neišvengiamas, norint, kad daiktas išliktų. Teisę turėjo net ir nesąžiningas valdytojas
-įprastinės išlaidos - padidindavo daikto vertę. Sąžiningam valdytojui
-ypatingosios išlaidos - pagrąžindavo pagrindinį daiktą. Užgaidų tenkinimas.

Question 22

actio negatoria

Answer 22

pareiškiamas, kai valdymas nėra prarandamas, bet savininkui trukdoma daiktu naudotis. Šiuo atveju, savininkas galėjo savo teises ginti negatoriniu ieškiniu.
Servitutai, kaiminystės nesilaikymas, trukdymas naudotis daiktu.
Negatorinis, nes pretoriaus formulė neigiama (atsakovui nepriklauso teisė…)

Question 23

servitutai - samprata ir esmė

Answer 23

tai yra ribota daiktinė teisė į svetimą daiktą.
Esmė: servituto paskirtis užtikrinti, kad daikto savininkas galėtų realizuoti savo daikto paskirtį 100%.

Question 24

servitutes praediorum ir personarum

Answer 24

Praediorum(žemės) - abu subjektai iš esmės yra daiktai. Tam, kad realizuoti vieno daikto ekonominę vertę, turim apriboti kito. Savininkas turėjo pakęsti, kad kitas riboja jo nuosavybės teisę į sklypą.
Žemės servitutai skirstyti į kaimo(ginti gyvulius per servitutą, naudotis keliu, vandens sėmimo servitutas) ir miesto(ribojamas aukštis pastatų, teisė nukreipti dūmus, nemalonius kvapus, lietaus vandenį) servitutus.
Personarum(asmeniniai) - nemokama galimybė naudotis svetimais daiktai.
Tai yra daiktinė teisė į svetimą daiktą, galėjo priklausyti bet kuriam asmeniui, bet ne daiktui.
Siekiant pirmiausia rūpintis kitais asmenimis: sudarė palankias sąlygas tokių asmenų išlaikymui (žmonos, dukros, nesantuokiniai vaikai)

Question 25

ususfructus

Answer 25

priklauso servitutes personarum, tai daiktinė teisė naudotis SVETIMU daiktu iki mirties, išsaugant jo substanciją.
Negalėjo būti nei perleidžiama, nei paveldima
PVZ: žmonai palieki namą po mirties uzufrukto principu

Question 26

usus

Answer 26

priklauso servitutes personarum, ir reiškia naudojimąsi svetimu daiktu,bet ne jo vaisiais.

Question 27

habitatio ir operae servorum vel animalium

Answer 27

tai tam tikra usus servituto rūšis, kai galima gyventi svetimame name, o operae - naudotis svetimo vergo ar gyvulio darbu

Question 28

emfiteuzė

Answer 28

paveldima ir perleidžiama žemės nuoma, turint daiktinės teisės bruožus ir savo esme artima nuosavybės teisei.
žemės savininko ir emfiteuto sutartis.
Praktikoje, tai galimybė tęstis sutarčiai neribotą laiko tarpą arba kitaip, amžina nuoma.
Emfiteuto teisės labai plačios, galėjo rinkti visus vaisius, keisti paskirtį, bet negalėjo bloginti žemės.
Galėjo būti ginamos daiktinių ieškinių pagalba arba pretorine teise.
Pagrindinė pareiga - nuomos mokesčio mokėjimas žemės savininkui. (laiku, jei pavėluodavo tris kartus mokėti, galėjo panaikinti emfituezę)
Pasibaigdavo esant išimtiniams pagrindams

Question 29

Superficijus

Answer 29

Sutartis, kai galima buvo naudotis ant svetimos žemės pastatytu pastatu.
Kadangi pagal taisyklę: ant svetimos žemės pastatytas pastatas tapdavo žemės savininko nuosavybe.

Tai ta sutartis dėl paviršiaus teisės vadinamas superficijus.

Superficiarijus mokėdavo metinį mokestį, teisė ginama posesorinėmis gynybos priemonėmis.

Question 30

Įkeitimo teisė

Answer 30

Skirtos tam, kad sustiprintų kreditoriaus teises.
Yra kreditorius ir skolininkas. Skolininkui neįvykdžius reikalavimų, kreditorius galėjo suimti skolininką ir laikyti iki bus grąžinta skola.

Romėnai turėjo 3 formas:
fiducia ir pignus - skolininkas, siekdamas gauti kreditą, turėjo prarasti įkeitimo objektą.
Fiducia - skolininkas duodavo kokį nors daiktą (kaip garantą, užstatą) kreditui garantuoti
Pignus - skolininkas perdavė kreditoriui faktinio valdymo, bet ne nuosavybės teisę
Hypotheca - žodinis įkeitimas. skolininkas neperleisdavo kreditoriui įkeitimo objekto, tačiau galiojo susitarimas, kad skolos nesumokėjus, kreditorius turės teisę parduoti įkeistą daiktą.

Question 31

novacijos ir cesijos institutai

Answer 31

Prievolėje, siekiant kreditoriui perleisti savo reikalavimo teisę, buvo sukurtos novacijos - dalyvaujant skolininkui, kreditoriui ir trečiajam asmeniui, buvo sudaroma nauja sutartis ir perleidžiamas reikalavimas. Tačiau buvo nepatogu (reikėjo visiems dalyvauti), todėl sukurta cesija. Formulės dalyse intentio ir condemnatio pakeisti inicialai naujo asmens ir visos teisės bei pareigos suteiktos atstovaujamajam.
Nebuvo leidžiama cesija tais atvejais, kai konkreti reikalavimo teisė buvo neatsiejamai susijusi su konkretaus kreditoriaus asmenybe (pvz.: ieškiniai dėl alimentų, įžeidimo ir pan.);

Question 32

vergo pekulijus

Answer 32

šeimininko turtas, skirtas vergui savarankiškai ūkininkauti. Galima buvo užsiimti ūkininkavimu, taip pat, mokant amatą - prekyba.
Už naudojamą turtą vergo buvo mokama prievolė (pyliava).
Kabliukas: turtas visada likdavo vergvaldžio nuosavybė ir jis pekulijų visada galėjo atsiimti.
Plečiant tokią ūkininkavimo formą, įsigalėjo actio de peculio - pretorių suteikta teisė teikti teisioginį ieškinį vergo šeimininkui, jei nesilaikyta proevolių.
Kilus nesutarimui taro šeimininko ir vergo buvo galima teikti actio tributoria

Question 33

manumissio

Answer 33

vergovės pasibaigimas, vergo išlaisvinimas. 3 formos:
manumissio testamento - laisvės vergui suteikimas pagal jo šeimininko paliktą testamentą. Galėjo būti su sąlyga, jos neįvykdžius, vergas būdavo statu liber (tarp vergijos ir laisvės)
manumissio vindicta - dirbtinė lasivės suteikimo vergui procedūra. Eina pas magistratą - vindicta (lazdelė) ir laisvas
manumissio censu - po šeimininko pareiškimo, cenzorius (magistratas spec) įrašydavo į sarašą ir tapdavo laisvas

Question 34

cum manu/sine manu

Answer 34

cum manu - santuoka, kai moteris patenka į vyro valdžią ir tampa susaistyta agnatiniais ryšiais. Įvyksta moters capitis deminutio .
Santuoka formali, gali būti nutraukiama tik vyro iniciatyva. Šeimoje moteris užėmė dukters vietą

sine manu - santuoka, moteriai išliekant savo senosios šeimos pater familias valdžioje, teisiniu požiūriu - moteris nesusaistyta su vyru.
Santuokos sudarymas neformalus, nutraukimas - abiejų valia arba vieno iš jų.

Question 35

santuokos sudarymas

Answer 35

Buvo žinomos piršlybos - sponsalia. Jų nesilaikymas užtraukdavo infamia (negarbę)

Santuoka cum manu sudaroma trimis būdais:
-Confarreatio - iškilmingas religinis aktas, tik tarp patricijų. Tradicijos, ritualai etc.
-Coemptio - žmonos pirkimas iš pater familias. Mancipatio būdu.
-Usus - santuokos įgyjamoji senatis. Pragyvenus vienus metus, įgydavo nuosavybę.

Question 36

hereditas

Answer 36

Palikimas - sudėtinis dalykas, kurį sudarė palikėjo teisės ir pareigos.
Negaliojoasmeninėms teisėms, o taip pat teisėms ir pareigoms, kurios pasibaigdavo su palikėjo mirtimi.
Palikėjo turtas - asus