PMP egzaminas Flashcards
Kada reikalinga politika?
Kai yra trūkumas, konfliktas ir reikia bendro sprendimo (pasekmės liečia visus).
Viešosios gėrybės
Visuomeninė nauda, kuri prieinama kiekvienam.
Viešosios blogybės
Visuomeninei padariniai, dėl kurių yra atsakingi visi.
Kas yra politika? (4)
Politika kaip konfliktas
Politika kaip susitarimas
Politika kaip galia
Politika kaip viešųjų reikalų sprendimas
Kuo skiriasi politika (politics) ir viešoji politika (policy)?
Politics – visuomenės organizavimo(si) būdas.
Policy (viešoji politika) – tam tikras vyriausybės veiksmų kursas arba planas spręsti tam tikras problemas arba siekti tikslų.
Viešosios politikos sprendimų šaltiniai
Mokslas, ideologija ir politika
Kas svarbu moksle (“science” prasme)?
Empiriniai įrodymai, metodas ir objektyvusmas (nešališkumas)
Kas yra valstybė?
Istorinis fenomenas. Tam tikras būdas visuomenei (politiškai) organizuotis – spręsti konfliktus arba kurti viešąsias gėrybes.
Valstybė yra efektyvesnė už kitas visuomenės organizacijos formas.
Kas yra Max Weber?
Mokslininkas, kurio reikšmė socialiniams mokslams yra milžiniška.
Kas, pasak M. Weber, yra valstybė?
Valstybė kaip legitimios prievartos monopolis . Valstybė neleidžia naudoti smurto prieš kitus piliečius ar jų grupes savo viduje, taip spresdama “visų karo prieš visus” problemą.
Max Weber valstybės sampratoje įgalina teritoriją (teritorija tampa valstybės požymiu).
Legitimumas
žmonių tikėjimas valdžios teise valdyti
M. Weber trys ** legitimumo tipai**
Tradicinis – įprotis (karaliaus valdžia)
Charizmatinis – atėjęs žmogaus charizmos ir pasitikėjimo savimi.
Legalus – racionalus [remiasi tikėjimu nustatytomis taisyklėmis ir teise įsakinėti tiekms, kurie pagal tas taisykles užima valdžios postus]
Vestfališkoji tarpvalstybinė tvarka
Pasaulį sudaro suverenios teritorinės valstybės.
Jos nesikiša į viena kitos vidaus reikalus.
Pripažįstama religinė įvairovė.
Modernios valstybės savybės
- Aiškiai apibrėžta teritorija
- Reguliari kariuomenė
- Centralizuota biurokratija
- Diplomatinis korpusas
- Gebėjimas surinkti mokesčius
- Formali teisės sistema
- Pilietybė
Valstybės kūrimas
Valstybės aparato, turinčio prievartos monopolį konkrečioje teritorijoje, sukūrimas
Valstybės žlugimas
šalis, kurioje vyriausybės prarado savo politinę valdžią (authority) ir kontrolę ir nebegali įgyvendinti svarbiausių savo funkcijų.
Galia (power)
Yra gebėjimas priversti kitą elgtis pagal tavo valią, net jei jis pats to nenori
Politinė valdžia (authority)
vienas iš galios tipų. Tai yra legitimi galia – galia, kuriai paklūstama savanoriškai, nes pripažįstama jos teisė valdyti.
Kas yra tauta?
Politiškai – žmonių grupė, kuri save mato kaip natūralią politinę bendruomenę.
Kaip susikuria tautos?
Sociologinis – politologinis aiškinimas. Tauta kaip modernybės produktas (su pilietybe)
Istorinis – politologinis. tauta kaip sudėtingas istorinės raidos rezultatas; moderti tauta tik vienas iš tautinės savimonės raidos etapų.
Valstybės suverenumo pamatai
Karinis – sugebėjimas apginti savo teritoriją.
Ekonominis – sugebėjimas išgauti mokesčius ir subalansuoti biudžetą.
Kultūrinis – sugebėjimas įskiepyti ir palaikyti valdinių tapatumą ir užsitikrinti legitimumą.
Kas yra atminties politika ir kokiomis priemonėmis ji reiškiasi?
Atminties politika – tai sąmoningai vykdomos priemonės, kuriomis siekiama formuoti, palaikyti ar keisti kolektyvinę atmintį apie praeitį.
- šventės
- minėjimai
- švietimas
- muziejai
- gatvių ir pastatų vardai
- žiniasklaida ir t.t.
Kas yra globalizacija?
Politinių režimų klasifikacija (paprasta naujųjų laikų)
Totalitarizmas, autokratija ir demokratija
Kaip atskirti autoritarizmą nuo demokratijos?
(Ne)laisvi ir (ne)konkurencingi rinkimai – esminis kriterijus.
Žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė (papildomi kriterijai)
Uždara autokratija
Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto nevyksta; nėra gerbiamos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės.
Apskritai nėra daugiapartinių rinkimų į vykdomąją valdžią.
Rinkiminė autokratija
Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto nevyksta; nėra gerbiamos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės.
De jure vyksta daugiapartiniai rinkimai į vykdomąją valdžią.
Rinkiminė demokratija
Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto vyksta; užtikrinamos bazinės pilietinės ir politinės teisės ir laisvės.
Teisės viršenybė ir liberalūs principai nėra pilnai įgyvendinami.
Liberali demokratija
Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto vyksta; užtikrinamos bazinės pilietinės ir politinės teisės ir laisvės.
Teisės viršenybė ir liberalūs principai yra įgyvendinami.
Trys autokratijų tipai
Partinė (Kinija, Vietnamas): dažniausas tipas per Šaltąjį karą, dabar apie 40 proc.
Karinė (Mianmaras, Sudanas): gana dažna per Šaltąjį karą, dabar pasitaiko retai.
Personalinė (Baltarusi, Venesuela): šiuo metu dažniausias autokratijos tipas.
Autokratijų dilemos
- Silpnos institucijos
- Dviguba grėsmė iš vidinio rato (perversmas) ir visuomenės (revoliucija).
- Represijų intensyvumas (personalinėse autokratijose intensyviausios).
Autoritarizmo poveikis valstybei
Žmogaus teisių ribojimai, blogesni socialiniai rodikliai ilgesnėje perspektyvoje, korupcija ir lėšų švaistymas –> vidutiniškai mažesnis ekonominis augimas.
Kaip diktatoriai išsilaiko valdžioje?
Apribojimai konkurentams (kandidatams), balsų pirkimas, smurtas, skaitmeninės ir informacinės erdvės manipuliacijos, balsadėžių “kimšimas” rizikinga).
Demokratijos esmė Senovės Graikijoje?
Tiesioginė demokratija, burtais renkami atstovai į valdymo organus.
Kas yra elitistinė galios teorija?
Visuomenė padalinta į dvi dalis – elitą ir neelitą (masę).
Elitui būdingos išskirtinės savybės – įgūdžiai ir kompetencijos, o masės yra nekompetetingos ir negali savęs valdyti.
Valdo visuomet mažuma.
Pliuralistinė galios teorija
Valdžia yra plačiai išsisklaidžiusi visuomenėje.
Kiekviena grupė žmonių, jei yra organizuota, gali daryti įtaką vyriausybės politikai.
Demokratinė visuomenė valdoma ne daugumos ar mažumos, bet daugelio mažumų, konkuruojančių dėl galios.
Konstitucionalizmo ir demokratijos priešprieša
Konstitucionalizmo esmė – kai kuriuos sprendimus pašalinti iš demokratinio proceso, padaryti juos nepriklausomus nuo rinkimų rezultatų, neleisti dėl jų balsuoti.
Svarstomoji demokratija
Esmė ne balsavime ar rinkimuose – demokratijos esmė lygių piliečių laisvose viešose diskusijose.
Dalyvaujamoji demokratija
aktyvus dalyvavimas sprendimų įgyvendinime
Kokie yra politinio dalyvavimo tipai ir formos
Konvencinis ir nekonvencinis
Kokios yra interesų grupės ir kokie jų tikslai?
- Privataus intereso – gina savo narių interesus: profsąjungos, darbavių organizacijos, profesinės asociacijos.
- Viešojo intereso – propaguoja savo vertybes ir idealus: ekologinės grupės, kovojančios už žmogaus teises ir pan.
Kolektyvinio veiksmo problematika
Kuo didesnė grupė, tuo mažiau tikėtina, kad pasieks optimalų kolektyvinės gėrybės kiekį.
Kas yra socialiniai judėjimai?
Socialininis judėjimas – kolektyvinio veiksmo forma, dažniausiai pasižyminti dideliu narių atsidavimu ir politiniu aktyvumu, bet neformalia organizacine struktūra.
Kas yra politinis vartojimas (angl. political consumerism)?
Prekių ir paslaugų pirkimo įtaka dėl politinių realijų.
Kaip grupuojamos partijų šeimos?
Formalūs: pavadinimas ir tarptautiniai ryšiai.
Turinio: sociologinė kilmė (partijų konkurecija “iš apačios), atstovaujami probleminiai klausimai ir ideologija (partijų konkurencija “iš viršaus).
Kuo skiriasi partijų grupavimas “iš apačios” nuo “iš viršaus”?
sociologinė kilmė (partijų konkurecija “iš apačios),
atstovaujami probleminiai klausimai ir ideologija (partijų konkurencija “iš viršaus).
Kam reikalingos ideologijos?
Ideologijos reiškia apibendrintus nesutarimus.
Demokratinėje šalyje visi sutariame dėl sąvokų, bet ne visai sutariame dėl tų sąvokų turinio ir kaip pasiekti tikslus.
Ideologijos padeda racionaliam žmogui pasirinkti partiją.
Klasikinės ideologijos
liberalizmas
konservatizmas
socializmas
anarchizmas
nacionalizmas
fašizmas
Naujos ideologijos
feminizmas
ekologija
religinis fundamentalizmas
multikultūralizmas
Kaip galime suprasti kairės ir dešinės turinį?
Standartinis:
ekonolimos reguliavimas ir kolektyvizmas vs. laisva rinka ir individualizmas
Adorno et al.: tikėjimas progresu ir pokyčiais (kairė) vs. polinkis į status qua (dešinė).
Bobbio: lygybė yra siektina (kairė) vs. lygybė yra neįmanoma/nepageidaujama (dešinė).
Kokie pagrindiniai elementai yra ekonominėje kairės ir dešinės konkurencijoje?
konkurencija, reguliacija ir privatizacija.
Kas ideologiškai atskiria vakarų Europos radikalios dešinės partijas nuo kitų?
Radikali dešinė nuo kitų labiausiai išsiskiria ne ekonominiais, bet imigracijos ir ES klausimais ; jiems „priklauso“ imigracijos klausimas (issue ownership)
Imigracija, korupcija (prieš politinį elitą/populizmas), saugumas (nusikalstamumas) + Europos sąjunga (ten, kur aktualu).
Kolumbijos mokykla ir P. Lazersfeldas
Pradinė hipotezė: rinkėjai elgiasi kaip vartotojai, t.y., jų pasirinkimą lemia rinkėjo asmeninės savybės ir žiniasklaidos poveikis.
Išvada – politines preferencijas lemia socialinės charekteristikos.
“Pasakyk kokiai visuomenės grupei priklausai, pasakysiu už ką balsavai”
Kas svarbu Mičigano mokyklai?
Partinė tapatybė. Nuo tavo partinės tapatybės priklauso tavo balsavimas rinkimuose.
Tai yra psichologinis prisirišimas prie politinės partijos, asmeninės tapatybės dalis ir partinė tapatybė perduodama iš kartos į kartą.
Dėl ko žymūs S. M. Lipset ir S. Rokkan
Party systems and voter alignments
Socialinių skirčių (takoskyrų) teorija
Partinių sistemų “užšalimo” hipotezė
Kas yra probleminis balsavimas?
Kas yra retrospektyvinis/ekonominis balsavimas?
Socialinės takoskyros dabar
- Amžius (nauja)
- Religingumas (stipriai sumažėjusi įtaka)
- Tautybė
- Sovietmečio vertinimas (klaustukas dėl 2024 m. rinkimų)
- Gyvenamoji vieta (įtaka svyruoja)
Lietuvos elektorato bruožai
- Daug “laisvų” rinkėjų, neturinčių tvirtos partinės tapatybės.
- Specifinės takoskyros; sovietmečio transformacijos ir geopolitikos vertybių vaidmuo.
- Hiper-atskaitomybė – nuolatinis balsavimas prieš valdžią.
- Lietuvoje balsavimą tradiciškai silpnai veikė “vakarietiškos” – ekonominė ir kultūrinė skirtys.
- Ryškėja pasidalijimai ties vertybiniais klausimais.
- Ekonominė kairė-dešinė iki šiol rinkėjų nediferencijuoja.
Įgaliotinio modelis
- Įgaliotinis neturi teisės elgtis pagal savo norus – veikia taip, kaip jį įpareigojo už jį balsavęs (jį paskyręs).
- Turi nuolat palaikyti ryšį su rinkėjais, atsiklausti jų nuomonės.
- Galimi atšaukimo mechanizmai.
Patikėtinio (trustee) modelis
*Laisvas mandatas (Seimo nariai)
* Atstovas turi vadovautis savo sąžine ir išmintimi (ne rinkėjo reikalavimais).
* Ne visi žmonės žino, kas jiems geriausia.
* Gali pakeisti nuomonę dalyvaudamas bendrųjų reikalų svarstyme.
Mandato modelis
Partijos siūlo rinkėjams alternatyvias veiksmų programas.
Rinkėjai renkasi partiją, kuri geriausiai atitinka jo nuostatas.
Rinkėjai balsuodami pasirenka tam tikrą politiką (policy) ir suteikia mandatą jai įgyvendinti.
Būtina prielaida –rinkimuose konkuruoja partijos, o ne pavieniai individai.
S. M. Lipset ir S. Rokkan keturios takoskyros.
Bažnyčios/valstybės
Centro/periferijos
Miesto/kaimo
Darbo/kapitalo
Elito (kadrinė) partija
Elito klubas
Partija įsikūrusi pačiame parlamente, neišplėtoja struktūra, mažai narių.
Masinė partija
Visuomeninė politinė organizacija.
Įsikūrusi už parlamento ribų, masinė narystė, siekia savo socialinės grupės politinio atstovavimo, pagrindinis pajamų šaltinis – nario mokestis.
Kokios EP grupės?
Radikali kairė
Socialdemokratai
Žalieji
Liberalai
Krikščionys demokratai / konservatoriai
Radikali dešinė
Non-attached
Partinės demokratijos logika
- Žmonės balsuoja ne už asmenį, bet už partiją.
- Partijos išreiškia skirtingų socialinių grupių interesus ir vertybes.
- Balsavimas reiškia savo grupinės tapatybės demonstravimą.
- Parlamentas yra santykinio visuomenės interesų stiprumo atspindys.
Didžiausia ir mažiausia LT partija narių atžvilgiu
LSDP – 14000, Nemuno aušra – 2500
Iššūkiai atstovaujamajai demokratijai (ir masinėms partijoms)
- mažėjantis politinis dalyvavimas
- silpnėjantis partijų ryšiai su visuomene
- mažėjantys ideologiniai skirtimai tarp mainstream partijų
- kai partijos nebeveikia, nebeveikia ir atstovaujamoji demokratija?
Visuotinė (“catch-all”) partija
Politinė institucija.
Siekia įvairių socialinių grupių paramos, finansuojama iš įvarių šaltinių, įskaitant ir valstybės paramą, didelis lyderių vaidmuo, nariai mažiau svarbūs.
Jausminė poliarizacija
Priešiškumas politiniams oponentams, oponentų nemėgimas ir nepasitikėjimas jais:
* jausmas, o ne ideologija
* atotrūkis tarp “saviškių” ir oponentų vertinimo
* požiūris į kitos partijos rėmėjus, ne tik į partijos elitą
* lemia ne tik politinė, bet ir privatų elgesį.
Ronald Inglehart
Tylioji vertybių revoliucija.
Dėl besikeičiančių gyvenimo sąlygų tarp kartų vyksta vertybių kaita.
parėjimas nuo materialistinių prie postmaterialistinių vertybių.
Materialistinės vertybės akcentuoja fizinį ir ekonominį saugumą, o postmaterialistinės – akcencuotja saviraišką ir autonomiją.
Poliarizacijos eskalacija
- politinio elito poliarizacija
- žiniasklaidos poliarizacija
- socialinių tinklų algoritmai
- psichologiniai mechanizmai
Racionalaus pasirinkimo teorija
Veikėjai vadovaujasi savo naudos sumetimais (bet nauda nebūtinai ekonominė)
Veikėjai skaičiuoja naudą ir kaštus ir pasirenka tą veiksmą, kurio padarinius labiausiai vertina
Socialiniai procesai yra individų sąveikos pasekmė
Lošimų teorija
Modeliuoja situacijas, kai keli veikėjai priklauso vienas nuo kito.
Tiria konflikto ir bendradarbiavimo situacijas.
Analizuoja strateginius sprendimus, kuriuos priima racionalūs veikėjai atsižvelgdami į kitų veikėjų sprendimus.
Vyriausybių tipai
vienpartinė vyriausybė
mažumos vyriausybė 1) vienos partijos 2) koalicinė
Minimali laiminti koalicija
Perteklinė koalicija
Plačioji koalicija
Ko siekia partijos dalyvaudamos vyriausybėje?
Postų ir savo politikos (policy) įgyvendinimo.
Parlamento funkcijos
Įstatymų leidyba, vyriausybės sudarymas, vyriausybės kontrolė ir piliečių atstovavimas.
LR įstatymų leidybos procedūra
- pateikimas
- svarstymas
- priėmimas
Trys žmogaus teisių grupės
- pilietinės ir politinės
- socialinės ir ekonominės
- solidarumo ir kolektyvinės
Konstitucijų tipai
Liberali ir demokratiška
Liberali ir nedemokratiška
Neliberali ir demokratiška
Socialinės gerovės (gali persidengti su kitais tipais)
Kaip vyksta socialinio modelio (teisių) pokyčiai? (pagal liberalumą)
Per teisinę sistemą
Referendumai
Balsavimas parlamente
Pokyčių varikliai
Visuomenės nuostatos
* religija
* ekonominės gerovės pokyčiai
* globalizacija ir liberalių vertybių sklaida
* institucijos ir elitas
Elitas
* spaudimas iš visuomenės
* tarptautinės institucijos (ES poveikis)
* ideologija ir pragmatiniai skaičiavimai
Gerovės valstybės sampratų dimensijos
Socialinės teisės – “socialinės pilietybės” idėja ir valstybės įsipareigojimas.
Funkcinė – pragmatinis sprendimas, atsakant į pramonės revoliucijos, urbanizacijos ir laisvos rinkos iššūkus.
Institucinė – valstybės specifinis veikimas (režimas) konkrečiuose sektoriuose.
Gerovės valstybės realizacijos skiriasi laike ir geografijoje.
Trys gerovės valstybės dėmenys
- pagalbos skurstantiems ir pašalpų programos
- socialinės apsaugos, teisių ir paslaugų sistema.
- ekonomikos reguliavimo režimas
Trys gerovės kapitalizmo režimai
Liberalusis (anglosaksų šalys)
Socialdemokratinis (skandinavija)
Konservatyvusis (kontinentinė Europa)
Kokia gali būti (ne)lygybė?
Galimybių – kiek atvira visiems yra prieiga prie socialinių institucijų.
Sąlygų – kiek (ar) visi gyvenimą pradeda vienodomis sąlygomis.
Rezultatų (socio-ekonominė) – kiek tolygiai visuomenėje yra psiskirsčiusi galia, pajamos ir turtas.
GINI
Socio-ekonominės nelygybės indeksas tarp 0 (visų žmonių pajamos lygios) iki 1 (vienas žmogus gauna visas pajamas)
Nelygybės įtaką (efektai) visuomenei
ne tik tiesioginis mažų pajamų poveikis, bet ir socio-ekonominės nelygybės – dėl socialinio santykio.
Santykinis skurdas ir nelygybė –> neigiamas poveikis sveikatai ir visuomenei.
Psicho-socialinis poveikis sveikatai per atotrūkio nuo kitų visuomenės narių suvokimą, stresą ir nepilnavertiškumo jauseną.
Antropocenas
Antropocenas – tai amžius, kada žmonija pradeda nulemti esminę gamtos raidos būklę (nebe išoriniai ar geologiniai aspektai, o žmonijos veikla tampa svarbiausia gamtai poveikį daranti sritis).
Kas yra modernybė?
Laikotarpis, pasižymintis beprecedenčiais pokyčiais šių laikų žmonijos istorijoje.
Šiuos pokyčius lėmė E. Durheimas, K. Marksas, M. Weberis.
Koks Max Weber požiūris į modernybę?
Modernybė kaip racionalizacija.
Modernybė –tradicinės pasaulėžiūros pakeitimas instrumentiniu racionalumu. Socialinio ir ekonominio gyvenimo organizavimas, paremtas techninėmis žiniomis ir efektyvumo kriterijumi.
Pasėkmės: kapitalizmas, biurokratija, sekuliarizacija (religijos įtakos mažėjimas).
Kodėl taip sunku spręsti klimato kaitos problemą?
- Interesų skirtumai tarp valstybių: asimetrija tarp sprendimo kaštų ir naudos tarp turtingų ir neturtingų valstybių, problematikos švelninimas vs. adaptacija
- Interesų skirtumai viduje valstybių: politinis netikrumas, dideli kaštai, jausminė poliarizacija.
E. Ostrom receptas
Vienas globalus sprendimas neįmanomas – reikalingas policentrinis sprendimas
“Think Globally, Act Locally”
Koks yra institucijų vaidmuo kuriant sėkmingą valstybę ir su tuo susijusias teorijų dilemas?
Kaip atsiranda geros institucijos?
- Istoriniai lūžiai ir galimybių langai
- Politinių ir visuomenės lyderių vaidmuo
- Socialiniai judėjimai
- Konstitucinė inžinerija
Kas yra konstitucinė inžinerija ir kokios yra jos pagrindinės priemonės
G. Sartori – konstitucijos inžinerija.
G. Sartoni: konstitucijos – visų pirmiausia ir visų svarbiausia – tai valdymo instrumentai, apribojantys, suvaržantys ir leidžiantys kontroliuoti politinės valdžios įgyvendinimą.
Konstitucinės inžinerijos varikliai (priemonė) – bausmė ir atlygis (paskatų sistema).
Prezidentinės valdymo sistemos bruožai
G. Sartoti.
Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose.
Jo iš anksto nustatytos kadencijos metu negali atleisti parlamentas.
Prezidentas pirmininkauja arba kitaip vadovauja vyriausybėms, kurias pats arba pati skiria.
Parlamentinės valdymo sistemos bruožai
Parlamentas skiria vyriausybę (premjerą) ir gali juos atšaukti paprastu balsavimu.
Vyriausybei vadovauja būtent premjeras, kuris priklauso nuo parlamento pasitikėjimo.
Prezidentas arba yra renkamas parlamento, arbo jo apskritai nėra (konstitucinė monarchija).
Prezidentinės sistemos pliusai
Vyriausybės (prezidento) atskaitomybė: aišku, kas valdo, nėra koalicijų, renka tauta.
Vykdomosios valdžios stabilumas: vyriausybės vadovas (prezidentas) negali būti pašalintas paprasta politine procedūra.
Prezidentinės sistemos minusai
Aklavietės potencialas pre padalytų daugumų: kai prezidentas ir parlamentinė dauguma yra iš skirtingų politinių stovyklų.
“Renkami monarchai”: didelė galios koncentracija vykdomoje valdžioje
Pusiau prezidentizmas
Prezidentas renkamas tiesiogiai (renka tauta). Prezidentas turi svarbių de jure ir de facto galių.
Ministras pirmininkas ir vyriausybė priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Ministras pirmininkas yra pakankamai nepriklausomas nuo prezidento ir turi turėti parlemento pasitikėjimą.
Vykdomosios valdžios variantai
- Monarchas ir premjeras (Jungtinė Karalystė)
- Tik prezidentas (JAV)
- Prezidentas (rinktas parlamento) ir premjeras (Vokietija)
- Prezidentas (rinktas visuotiniuose rinkimuose) ir premjeras (Suomija, Lietuva)
Devynios pagrindinės prezidentų galios
- Tiesioginiai rinkimai
- Sutampančios parlamento ir prezidento kadencijos
- Reikšminti įgaliojimai skiriant aukštus valstybės pareigūnus
- Parlamento priimtų įstatymų veto
- Galimybė vadovauti vyriausybės posėdžiams
- Centrinis veidmuo, formuojant vyriausybę
- Valdymo dekretais ar nepaprastosios padėties galia.
- Reikšinga (centrinė) rolė užsienio politikoje
- Galimybė be papildomų sąlygų paleisti parlamentą.
Lietuvos prezidento esminės galios
Tiesioginiai rinkimai.
Reikšmingi įgaliojimai skiriant aukštus valstybės pareigūnus.
Parlamento priimtų įstatymų veto (su teise siūlyti savo pataisas).
Reikšminga rolė užsienio politikoje.
Kokios yra rinkimų taisyklės?
Kas gali balsuoti?
Kas gali kandidatuoti?
Kaip balsai tampa postais? (rinkimų sistema)
Mažoritarinė rinkimų sistema
Vienmandatės apygardos
Pliusai: tiesioginis atstovavimas, mažiau partijų, geresnė atskaitomybė
Minusai: daugiau išvaistytų balsų, neproporcinga sistema, didesnis akcentas į asmenybes
Proporcinė rinkimų sistema
Daugiamandatės apygardos
Pliusai: geresnis atstovavimas, akcentai į partiją (ideologiją), proporcingumas (mažiau išsvaistytų balsų)
Minusai: prastesnis vietos atstovavimas, daugiau partijų, koalicinės vyriausybės.
JAV valdžios atskyrimas
Atstovų rūmai – 435, kas 2 metus.
Senatas – 100, kas 6 metus.
Prezidentas – kas 4 metus.
Aukšiausiasis teismas – 9, iki gyvos galvos.
Svyruojančios valstijos
Pensilvanija, Mičiganas, Viskonsinas
Duverger dėsnis
FPTP (first-past-the-post) arba paprastos daugumos mažoritarinė (vienmandatė) sistema linkusi sutapti su dvipartine sistema.
Propocinės formulės daugiamandatėse apygardose veda prie daugiapartinės sistemos.
Priklauso nuo: 1) kiek paprasta rinkimų sistema 2) geografinės balsų dispersijos.
Sartori dėsniai
FPTP sistema padeda išlaikyti dvipartinį formatą
Ilgainiui ji gali sukurti dvipartinę sistemą, jeigu: a) partinė sistema yra struktūrizuota, b) trečios, ketvirtos ir kitų partijų elektroratai yra geografiškai pasklidę.
Dvipartinis formatas yra neįmanomas, jeigu tautinės, ekonominės ir t.t. mažumos yra geografiškai koncentruotos.
Proporcinės sistemos irgi gali mažinti partijų skaičių – slenksčlius ir apygardų dydį.
Struktūruota partinė sistema
Žmonės balsuoja už partiją (programą), o ne (vietos) įžymybes, asmenybes.
Taigi, rinkėjams būdingas prisirišimas prie konkrečios partijos, kaip abstraktaus vaizdinio ideologijos.
Partijos atlieka svarbų jauniamąjį vaidmenį tarp visuomenės ir institucijų.
Stipri partinė drausmė ir/arba organizacija.
Arend Lijphart
Konsociacinės demokratijos teorija.
Kaip įmanoma demokratija (etniškai) susiskaldžiusiose valstybėse?
Jeigu demokratija yra žmonių valdia, kas ir kieno labui valdo?
Dauguma (mažoritarinė) ar kuo daugiau žmonių (konsensuso)
Korporatyvizmo bruožai
Interesų grupės yra didelės ir jų nedaug.
Jų veikla koordinuojama nacionaliniu lygiu (turi “skėtines” organizacijas)
Vyksta reguliarios konsultacijos tarp organizacijų (ypač tarp darbuotojų ir verslo) ir taip jų ir vyriausybės.
Prieinama prie trišalių susitarimų, kurių visi laikosi.
Kas yra federalizmas?
Konstitucijos samprata
Konstitucija siaurąja prasme – konkretus vieningas teisės aktas, aukščiausias šalies įstatymas.
Konstitucija plačiąja prasme – (realiai veikiančių) taisyklių rinkinys, nustatantis 1) valstybinės valdžios institucijų funkcijas, galias ir tarpusavio santykius 2) santykius tarp individo ir valstybės.
Vokietijos sistemos bruožai
- Federalizmas
- “Kanclerio demokratija”
- Konstruktyvusis nepasitikėjimo votumas
- Stiprios partijos
- Didžiosios koalicijos
- Stiprus konstitucinis teismas
Jungtinės Karalystės konstitucija
JK neturi kodifikuotos konstitucijos – ji išsklaidyta per atskirus dokumentus (konstitucinius statutus, konvencijas, teisinius sprendimus ir sutartis).
Svarbiausias JK konstitucinis principas yra parlamento suverenitetas – parlamentas jis turi aukščiausią ir galutinę įstatymų kūrybos galią (sukurti ar panaikinti bet kokį įstatymą).
Politinė socializacija
Procesas, per kurį žmonės įgyja (perima, įsisavina) politines nuostatas ir vertybes.
Svarbiausi politinės socializacijos veikėjai – šeima, mokykla, žiniasklaida/medija
Selektyvus priėmimas
Žmonės atsirenka informaciją, kurią nori girdėti
Politinės kultūros tipai
Parapijinė kultūra – žmonės nenori ir negali dalyvauti politikoje, neturi nei žinių, nei nuomonės apie politinę sistemą
Pavaldinio kultūra – žmonės žino apie politinę sistemą, vertija ją, bet nemano galintys dalyvauti politikoje
Dalyvio kultūra – žmonės ne tik domisi politika ir vertina politinę sistemą, bet ir laiko save aktyviais politinės sistemos dalyviais.
Pilietinė kultūra –visų trijų tipų, ypač dalyvio ir pavaldinio, mišinys, suderinantis pakankamą (potencialų) piliečių aktyvumą paklusnumą ir pasitikėjimą valdžia.
