Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Mikrobiologija > Pirmas koliokviumas > Flashcards

Pirmas koliokviumas Flashcards

1
Q

pagal tyrimo objektus mikrobiologija skirstoma į

A

bakteriologiją, virusologiją, mikologiją, protistologiją

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Mirkrobiologijjos šakos:

A

bendroji; medicinos; veterinarijos; žemės ūkio; pramonės; kosmoso

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Penkios karalystės

A 
prokariotai
grybai
augalai
gyvuliai
pirmuonys
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Trys domenai

A

eukarya
bacterya
archea

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Taksonomija

A 
Karalystė;
domenas
Tipas
Klasė
Eilė
Šeima
Gentis 
Rūšis
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Rūšies variantai

A

Biovarai
Serovarai
Fagovarai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Biovarai

A

pg biologinius požymius

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Serovarai

A

pg. antigeninę sandarą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Fagovarai

A

pg jautrumą bakteriofagams

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Padermė

A

bakterijų kultūra, išskirta iš vieno šaltinio

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Bakterijų klasifikavimo požymiai

A 
morfologiniai
dažymas
Kultūrinės savybės
Biocheminės savybės
Antigeninės sandaros ypatumai
Genotipinės savybės
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Kokia stabiliausia S RNR?

A

16S RNR- Verdži klasifikacija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Bergey klasifikacija

A

G- eubakterijos
G+ eubakterijos
neturinčios sienelės eubakterijos
archeabakterijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Eukariotai vs Prokariotai dydis

A

eukariotai >5mikrom, pro- 0,5-3Mikrom

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Eukariotai vs Prokariotai branduolys

A

E+; P-

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Eukariotai vs Prokariotai genomas

A

E >1; P=1

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Eukariotai vs Prokariotai PM

A

E yra sterolių, P ne.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Eukariotai vs Prokariotai ribosomos

A

E 80S; P70S

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Bakterijų formos

A

Rutulinė
Lazdelinė
Vingiuota

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

rutilinė bakterija dydid

A

1-1,5mikrom

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

rutilinė bakterija išsidėstymas

A 
Mikrokokai
Diplokokai
Streptokokai
Tetrakokai
Sarcinos
Stafilokokai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Tatrakokai patogeniški?

A

Ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Sepsis - kokios bakterijos sukelia?

A

stphylococcus aureus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Lazdelės pagal ilgį skirstomos

A

ilgos, trumpos, labai. trumpos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Lazdelių galai

A

užapvalintos; smailūs; statūs/nukirsti; sustorėję; statinaitės formos/ovoidinės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

lazdelės pagal skersmenį

A

plonos iki 0,5mmm; storos nuo 0,5mmm.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Lazdelinių bakterijų išsidėstymas

A

monobakterijos
Diplobakterijos
Streptobakterijos
Streptobacilos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Kokios formos juodligės sukelėjas?

A

streptobacila

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

kokios formos lazdelės dažniausios?

A

užapvalintais galais

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

vingiuotų bakterijų morfologija:

A

vibrionai; spirilės; spirochetos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

patogeniškos spirochetos

A

treponemos; borelijos; leptospiros

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Kokie treponemų vingiai?

A

vienodi, tvarkingi, galai nusmailėja

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

kokie vingiai borelijos?

A

netaisyklingi, seklūs/ gilūs

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

kaip tiriamos treponemos?

A

mikroskopuojant

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

kaip tiriamos borelijos?

A

nekultivuojamos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

kokie treponemų vingiai?

A

daugmaž tvarkingi, l smulkūs, formuoja pirmos eilės vingius, galai užsilenkę, formuoja antros eilės vingius. Primena S/C formq

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Kaip tiriamos leptospiros?

A

gyvos kabančio/suspausto lašo tepinėlyje;

negyvos Būrio metodu, tamsiame fone šviesios bakterijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Polimorfizmas

A

bakterijos savybė neturėti pastovios formos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

kokios bakterijos negali sintetinti sienelės?

A

mikoplazmos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Mikoplazmų forma

A

rutulio-lazdelės (kinta)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

virusų klasifikacija

A

DNR- viengrandė/ dvigrandė

RNR -; +; -/+

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

kokie didžiausi virusai?

A

toksivirusai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

virusų formos

A

sferinė;
lazdelės
siūlinė(filamentinė)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
44
Q

koks ebolos virusas?

A

siūlinis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
45
Q

viruso struktūra

A

Sudaro tik nukleorūgštys, apie kurias yra baltyminis apvalkalas – kapsidė. Virš jos yra superkapsidė (ląstelės šeimininkės darinys – plazminė membrana, kurią virusas panaudoja apsigaubimui, kad išeitų iš ląstelės). Nuo kapsidės prasideda glikoproteinai, kurie reikalingi ląstelei prisitvirtinti prie ląstelės šeimininkės membranos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
46
Q

gyvų bakterijų tyrimo būdai

A

suspaustas lašas, kabantis lašas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
47
Q

tamsaus regėjimo lauko mikroskopija

A

gyvi nedažyti MO. Tiriamas judrumas. Paprastas mikroskopas. Matosi švytintys MO kontūrai ir smulkios detalės tamsiame fone.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
48
Q

Fazokontrastinis mikroskopas

A

gyvi nedažyti MO. Suspaustas lašas. Judrumas, serologinės reakcijos. Šviesūs tamsiame fone/tamsūs šviesiame fone. Fazių kontrasto mikroskopą sudaro paprastas šviesinis mikroskopas ir specialiųjų priedų rinkinys.• Spinduliams pereinant per įvairius vandeningus MO darinius, kinta spindulių fazė. Fazių pokyčiai skirtingose ląstelės vietose (turi nevienodą lūžio rodiklį, yra nevienodo storio) yra nevienodi ir matomi per fazokontrastinį mikroskopą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
49
Q

Liuminescencinis mikroskopas

A

Naudojamas serologinėse reakcijose. specifinis ligos sukėlėjui Ak, pažymėtas fluorescenciniu dažu  Ak jungiasi prie ligos sukėlėjo Ag  mikroskopu pagal švytėjimo intensyvumą galima identifikuoti ligos sukėlėją), virusų sankaupoms ląstelėse nustatyti (Ak su dažais prisikabina prie iš ląstelės kaip vėliavą iškeliamo baltymo), intarpams tirti. Matyti tamsus fonas + (žaliai) švytinčios ląstelės • Ši mikroskopijos rūšis grindžiama tuo, jog daugelis MO, veikiami UV, ima švytėti: sugėrę UV bangas išskiria ilgesnes, matomo spektro, bangas. Dėl to padidėja skiriamoji geba ir tyrimų tikslumas.
• MO matomi tamsiame lauke ir švyti tai rūšiai būdinga spalva, juos galima dažyti specialiais fluorescuojančiais dažais (fluorochromais)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
50
Q

Elektroninis mikroskopas

A

Jo didinimas yra daug didesnis nei šviesinių ar liuminescencinių mikroskopų, o skiriamoji geba matuojama nm (ar net nm dalimis).
2 tipai: transmisinis ir skenuojamasis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
51
Q

transmisinis mikroskopas

A

tiriamąjį objektą praėję elektronai gali patektį į specialų sensorių (ekraną), jei reikia, galima daryti nuotrauką (elektronomikrofotografiją).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
52
Q

Skenuojanti elektroninė mikroskopija

A

objektas padengiamas plonyčiu metalo (sidarbo) sluoksniu, nuo kurio atšokę (kiaurai nepereina) elektronai yra “surenkami” sensorių ir taip gaunamas tam tikras atvaizdas (“lempa” alert). Nors tokiu būdu skiriamoji geba mažesnė, juo galima gauti trimatį objekto paviršiaus atvaizdą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
53
Q

Stereoskopas

A

Didina 10-80 kartų, gaunamas realus vaizdas. Mikroskopuojamos Petri lėkštelėse smulkios bakterijų ir grybų kolonijos. Stereoskopinio mikroskopo esmė – refrakcija nuo organizmo – šviesos šaltinis yra ne po mėginiu, o virš jo – atsispindėjusi šviesa lemia trimatį vaizdą. Tinka tirti gyvus organizmus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
54
Q

tepinėlio dažymo grupės

A

sudėtingi dažymo metodai;

paprasti dažymo metodai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
55
Q

Sudėtingi dažymo metodai.

A

Tai dažymo būdai, kuriuose yra naudojami 2 ar daugiau dažų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
56
Q

Paprasti dažymo metodai

A

naudojamas vienas dažas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
57
Q

gramo būdas. Kuo dažoma?

A

Kristalvioletu; liugoliu; etanolis; vanduo; fuksinu

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
58
Q

Neiserio būdas. Ką diferencijuoja?

A

Streptokokus nuo difterijos sukelėjų. ). Bakterijos, turinčios voliutino intarpų, nusidažo geltonai, o voliutino intarpai bakterijų galuose – mėlynai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
59
Q

Iš patogeninių bakterijų tik 2 rūšys turi voliutino grūdelius:

A
  1. Corynebacterium diphteriae.

2. Listeria monocitogenes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
60
Q

Cylio-Nilseno. Ką diferencijuoja?

A

Rūgštims atsparias bakterijas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
61
Q

Cylio -Nilseno. Kaip nusidažo?

A

Rūgštims atsparūs MO nusidažo raudonai, aplinka – mėlynai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
62
Q

Virtso metodas.

A

Skirtas pamatyti sporas. Jos nusidažo žaliai, o lazdelės – raudonai. Sporos įprastais dažymo metodais nenusidažo.

63
Q

Bakterinės ląstelės apvalkalas:

A
  1. Citoplazminė membrana (vidinis sluoksnis)
  2. Sienelė (vidurinis sluoksnis)
  3. Gleivinis sluoksnis arba kapsulė (išorinis sluoksnis)
64
Q

Bakterinės ląstelės citoplazminė membrana

A

Bakterinės ląstelės citoplazminė membrana yra sudaryta iš dviejų fosfolipidų sluoksnių su įsiterpusiais baltymais. Tačiau ji neturi sterolių (pvz., cholesterolio).

65
Q

Bakterijos PM funkcijos

A 
aktyvus mitybinių medžiagų metodas
sienelės sudedamųjų medžiagų sintezė
Jutiminė f-ja
elektronų pernaša
sekrecija
66
Q

Mezosomos-

A

citoplazminės membranos įlinkiai, kuriuose yra sukoncentruota didžioji dalis fermentų, kurie reikalingi energijos gamybai (kvėpavimui)

67
Q

Bakterinės sienelės funkcijos:

A
  1. Palaiko charakteringą bakterinės ląstelės formą.
  2. Leidžia difunduoti metabolitams per poras į ląstelės vidų.
  3. Mechaniškai apsaugo ląstelę nuo vandens pertekliaus ir lizės dėl osmosinio slėgio.
68
Q

Gram+ sienelė

A

sudaryta iš vieno sluoksnio. Pagrinde ją sudaro peptidoglikanai (mureinas) dėl to mažiau jautrūs dezinfekcinėms medžiagoms, neišblunka naudojant spiritą, blogiau praleidžia dažus.

69
Q

Peptidoglikanas

A

polimeras, kuris sudarytas iš N-acetil-gliukozamino ir N-acetilmuramo rūgščių, sujungtų  -1,4-glikozidinėmis jungtimis. Šios molekulės skersai sujungtos peptidinėmis jungtimis. Todėl susidaro tankus tinklelis, kuris yra tvirtas, padeda bakterijoms išlaikyti charakteringą formą.

70
Q

teicho rūgštys

A

sudarytos iš glicerolio, fosfato ir ribitolio

71
Q

Lipoteicho rūgštys savybės

A

pasižymi toksinėmis savybėmis, jos išsiskiria į aplinką, kai bakterijos žūva, organizmui kovojant su infekcija. Gali sukelti, pvz., karščiavimą.

72
Q

Gram- sienelė

A

dvisluoksnė: vidinis peptidoglikanų sluoksnis, išorinis lipopolisacharidų sluoksnis. Peptidoglikanų sluoksnis yra plonas, sudaro 10 procentų sienelės storio, didžiąją sienelės dalį sudaro lipopolisacharidai. Jie taip pat pasižymi toksinėmis savybėmis, išsiskiria žūvant bakterijoms, pirogeninis poveikis – sukelia karščiavimą.

73
Q

periplazma

A

Gram- bakterijose tarp citoplazminės membranos ir sienelės.Ji reikalinga tam, kad bakterijos galėtų sukaupti tam tikrus fermentus, kuriuos bakterijos išskiria į aplinką infekcinio proceso pradžioje, kad galėtų invazuoti į audinius. Pvz., kolagenazės.

74
Q

G- savybės

A

Teicho rūgščių nėra. Plonesnė ir pralaidesnė: praleidžia dažus, dezinfekcines medžiagas, išblunka blukinant spiritu.

75
Q

Bakterinės ląstelės gleivinis sluoksnis (kapsulė)

A

Gelio konsistencijos išorinis sluoksnis, sudarytas iš vandens ir polisacharidų

76
Q

Gleivinis sluoksnis storis

A

iki 0,2 µm storio

77
Q

Kas formuoja bioplėveles?

A

Bakterijos, kurios turi storą kapsulę

78
Q

Kapsulės f-jos:

A

Lemia adheziją prie įvairių paviršių.
Slopina fagocitozę
Kaupia vandenį

79
Q

Bakterinės ląstelės citoplazma

A

savo struktūra yra analogiška eukariotinių ląstelių citoplazmai, tik yra tankesnė ir klampesnė.

80
Q

Bakterinė chromosoma:

A

iš vienos dvigrandės žiedinės formos DNR, lokalizuotos tam tikroje citoplazmos vietoje, vadinamoje nukleoidu.

81
Q

Bakterijų Plazmidės:

A

žiedinės formos, nechromosominės DNR molekulės, kurios gali būti perduodamos iš vienos bakterijos kitai horizontaliu keliu

82
Q

Ką koduoja plazmidės?

A

koduoja tam tikrus virulentiškumo veiksnius, pvz., toksinus, fermentus, ardančius antibiotikus.

83
Q

virulentiškumas

A

gebėjimas, esant tam tikroms sąlygoms, sukelti ligą šeimininko organizme

84
Q

Bakterijų Ribosomos:

A

sudarytos iš 50S ir 30S subvienetų, formuojančių 70S dydžio ribosomas, vykdančias baltymų sintezę.

85
Q

Bakterijų Intarpai:

A

mitybinių medžiagų sankaupos. Pvz., glikogenas, polimerizuotų metafosfatų granulės.

86
Q

Bakterijos žiuželiai iš ko sudaryti?

A

iš flagelino (miozino analogas)

87
Q

Kokie žiuželių žiedai bakterijose būna?

A

G+ 2; G-4

88
Q

Kuris bakterijų žiedas svarbiausias ir kodėl?

A

M, nes jautrus aplinks sąlygoms.

89
Q

Kokiu atveju žiuželis viduje?

A

spirochetų

90
Q

ar spirochetos G-?

A

ne, nes didžiąją dalį jų sienelės sudaro lipoproteinai, o ne lipopolisacharidai. Todėl jos nesidažo Gramo būdu.

91
Q

Pagal išorinių žiuželių skaičių bakterijos:

A
  • (Bakterijos, kurios apskritai neturi žiuželių)
  • Monotrichas. Žiuželis viename bakterijos poliuje. Pasižymi gebėjimu judėti greičiausiai, nes lengviau koordinuoti vieną žiuželį nei daug.
  • Amfitrichas. Po vieną žiuželį abiejuose poliuose.
  • Peritrichas. Daug žiuželių apie visą kūną.
  • Lofotrichas. Viename poliuje daug žiuželių.
92
Q

Kokie būna gaureliai?

A

pilnaviduriai

tuščiaviduriai

93
Q

kokia gaurelių adhezija?

A

specifinė- tik prie gyvų audinių paviršiaus

94
Q

Kokiame procese dalyvauja gaureliai?

A

Konjugacijoje

95
Q

mikobakterijos

A
  • Nesidažo Gramo būdu – tik Cylio-Nielseno.
  • Atsparios dezinfekantams.
  • Jų neveikia įprasti Gram+ ir Gram- bakterijoms skirti antibiotikai, reikalinga speciali antibiotikų klasė.
  • Ne toks efektyvus fagocitozės procesas (jis yra slopinamas).
96
Q

kokios būna B sporos?

A

Būna endosporos ir egzosporos

97
Q

kaip pagal sporų sudarymą skirstomos bakterijos?

A

skirstomos į sporas sudarančias ir nesudarančias bakterijas

98
Q

Kaip dažomos B sporos?

A

Sporos įprastais dažymo metodais nenusidažo, naudojamas Virtso dažymas (sporos žaliai, lazdelės raudonai).

99
Q

kas dengia B sporos šerdį, kas tai sudaro?

A

Šerdį dengia apvalkalas, kurį sudaro vidinė membrana, korteksas, išorinė membrana, baltymų apvalkalas (sudaro į keratiną panašūs baltymai), taip pat gali būti arba nebūti egzosporiumas (iš egzosporų).

100
Q

Ką suteikia apvalkalas B sporai?

A

bakterija įgyja atsparumą fiziniams ir cheminiams veiksniams. Todėl sporos gali išlikti labai ilgą laiką – šimtus, tūkstančius ar dar daugiau metų.

101
Q

B sporos šerdis. Kas joje?

A

Šerdyje yra sukoncentruota genetinė medžiaga – nukleorūgštys, ribosomos ir baltymai. Tačiau baltymai yra sausame pavidale – šerdis yra visiškai dehidratuota. Todėl sporos yra visiškai atsparios aukštai temperatūrai.

102
Q

kodėl susidaro sporos?

A

Sporų susidarymą lemti paskatinti pakitusios aplinkos sąlygos, pvz., vandens trūkumas

103
Q

Kokia sporų sudarymo reikšmė bakterijoms?

A

rūšies išsaugojimo būdas

104
Q

kas savo gyvenimo ciklą pabaigia kaip spora?

A

sporas sudarančios bakterijos

105
Q

Sporų sudarymas ir endosporų lokalizacija būna:

A
  • Terminaliai (pvz., stabligės sukėlėjas)
  • Subterminaliai
  • Ląstelės centre
106
Q

Aktinomyces

A

spindulinis grybas. Praeityje ir buvo laikoma grybais. Dabar laikoma, jog aktinomicetės yra bakterijos, nes neturi branduolio.

107
Q

kaip auga aktinomicetės?

A

kaip grybai, sudaro micelį, gali susidaryti egzosporos, patenkančios į aplinką

108
Q

ar visos aktinomicetės atsparios rūgšims?

A

ne

109
Q

kokia sienelė rūgtims atsparių B?

A

Jų sienelė dvisluoksnė, kaip G-bakterijų, tačiau joje gausu vaškinių medžiagų, ypatingų RR (mikolinių ir ftioninių), kurios trukdo per sienelę skverbtis įvairioms cheminėms medžiagoms, tarp jų ir rūgštims (taip pat šarmams, dezinfekciniams tirpalams). Šių bakterijų sienelė dar mažiau pralaidi nei G+(Firmicutes skyriaus).

110
Q

Kaip dažosi rūgštims atsparios bakterijos?

A

Gramo būdu nusidažo blyškiai violetine spalva. Nusidažo gramteigiamai, bet neima gramteigiami antibiotikai, nes šių bakterijų sienelė kaip G-. Dažome: Cylio-Nilseno būdu.

111
Q

Patogeniškos rūgštims atsparios bakterijos

A

M.leprae, mycobacterium tuberculosis.

112
Q

Riketsijos

A

Tai obligacinių (būtinųjų) intraląstelinių parazitų grupė, kuri gyvena ir dauginasi tik užkrėstų žinduolių ir kraują siurbiančių nariuotakojų ląstelių citoplazmoje, skildamos pusiau

113
Q

Tai obligacinių (būtinųjų) intraląstelinių parazitų grupė, kuri gyvena ir dauginasi tik užkrėstų žinduolių ir kraują siurbiančių nariuotakojų ląstelių citoplazmoje, skildamos pusiau

A

Riketsijos

114
Q

riketsijų judrumas

A

Riketsijos yra nejudrios, išskyrus riketsiją R. prowazekii.

115
Q

riketsijų forma ir dydis

A

Tai vienos iš mažiausių bakterijų, kurios priklausomai nuo gyvybinio ciklo fazės gali keisti formą ir dydį (polimorfizmas). Kai jos yra ne ląstelės viduje – sferinės formos, diametras apie 0,3 µm. Kai jos patenka į ląstelės vidų ir pradeda daugintis, keičiasi jų forma – iš sferinės tampa lazdelės formos. Lazdelės yra žymiai didesnės (ilgis nuo 1 iki 2 µm).

116
Q

riketsijų sienelė ir Gram

A

Šios bakterijos savo sienelėje turi žymiai mažiau peptidoglikanų nei Gram- bakterijos (Gram- 10proc., riketsijos – 5 proc.) Todėl jos nesidažo Gramo būdu, reikalingi kiti dažymo metodai.

117
Q

riketsijų ATP gamyba

A

pačios negali pasigaminti ATP, todėl naudoja ląstelės šeimininkės ATP. ATP/ADP translokazė perneša ATP iš ląstelės šeimininkės į ląstelės vidų

118
Q

riketsijų ligos

A

Sukelia riketsijozes (dėmėtąją šiltinę, *Brylio liga, endeminės riketsijozės, perduodamas per nariuotakojus (drabužines utėles,..) Lietuvoje riketsijozių nebuvo nuo WWII.

119
Q

riketsijų kultivavimas

A

negali būti kultivuojamos įprastinėse mitybinėse terpėse. Tam reikalinga gyva sistema – ląstelių kultūros, vištos embrionai, laboratoriniai gyvūnėliai.

120
Q

riketsijų dažymas

A

Dažomos: Romanovskio–Gimzos būdu (nusidažo mėlynai).

121
Q

Chlamidijos

A

polimorfiškos bakterijos. Parazitinės bakterijos

122
Q

Būdamos ne ląstelėje chlamidijos

A

labai mažo dydžio – apie 0,3 µm, sferinės formos – tai elementarieji kūneliai. Jie nėra metaboliškai aktyvūs, tačiau jie yra stabilūs išorinėje aplinkoje ir yra sukeliantys infekcijas.

123
Q

elementariųjų kūnelių virsmas retikuliniais

A

Kai bakterijos užkrečia ląstelę, patekdamos endocitozės būdu, endosomoje elementarieji kūneliai transformuojasi į retikulinius kūnelius (*netenka sienelės).

124
Q

retikuliniai kūneliai. ir jų ciklas

A

Retikuliniai kūneliai yra žymiai didesni už elementariuosius. Jų dydis *iki 0,8 µm. Jie yra priklausomi nuo ląstelės šeimininkės ATP. Tačiau skirtingai nuo riketsijų, nėra nustatytas konkretus fermentas, taigi ir ATP perdavimo mechanizmas. Retikuliniai kūneliai pasidaugina ląstelės viduje, virsta į elementariuosius, ląstelė plyšta (lizuojama dėl susikaupusių toksinų poveikio), elementarieji kūneliai patenka į išorę.

125
Q

chlamidijų sukeliamos ligos

A

sukelia chlamidiozes. *Trachoma (Chlamydia trachomatis) - akies infekcija, galinti sukelti aklumą. Kitos sukelia konjuktivitą, venerinę chlamidijozę, pneumoniją. Aptinkamos ir Lietuvoje.

126
Q

kuo. ypatingos mikoplazmos?

A

Mikoplazmos skiriasi nuo visų kitų bakterijų tuo, kad negamina sienelės (neturi tam skirtų genų), apgaubtos tik citoplazmine membrana. Jų citoplazminėje membranoje taip pat yra sterolių.

127
Q

ar mikoplazminės infekcijos sunkiai gydomos ir kodėl?

A

Baltymai, esantys citoplazminėje membranoje, yra panašūs su žmogaus baltymais.Dėl to mikoplazminės infekcijos yra labai sunkiai gydomos, taip pat imuninė sistema ne taip efektyviai reaguoja. Paprastai mikoplazminės infekcijos yra lėtinės, nes imuninei sistemai sunku jas pašalinti iš organizmo.

128
Q

mikoplazmos forma

A

Mikoplazmos gali keisti savo formą ir dydį, dėl to, kad neturi sienelės. Gali būti sferinės, lazdelės ar net amebos formos (be formos), dydis

129
Q

kai kurios bakterijos gali prarasti sienelę, jei bakterijos auga aplinkoje, kurioje yra antibiotikų, slopinančių sienelės (peptidoglikanų) sintezę. Tokios bakterijos -

A

L formos bakterijos.

130
Q

Grybų (Fungi) karalystė skirstoma į du tipus:

A

zygomycota

dikaryomycota

131
Q

grybai, kurie dauginimosi metu sudaro zigotas

A

zygomycota

132
Q

grybai, turintys prailgintą lytinio dauginimosi fazę, kurios metu skirtingų genotipų branduoliai replikuojasi autonomiškai toje pačioje citoplazmoje dėl lytinės konjugacijos, o haploidinių branduolių susiliejimas yra uždelstas.

A

dikaryomycota

133
Q

Tipas Dikaryomycota skirstomas į du potipius:

A
  • Ascomycotina

* Basidiomycotina

134
Q

• Ascomycotina

A

grybai, kurių lytinio dauginimosi metu dviejų branduolių susiliejimo procesas vyksta maišelyje, vadinamame ascus. Po mejozės susidariusios lytinės sporos yra vadinamos askosporomis (pvz., histoplazmozės, blastomikozės sukėlėjai).

135
Q

• Basidiomycotina

A

grybai, kurių lytinio dauginimosi procesas vyksta maišelyje, vadinamame basidium. Po mejozės susidariusios lytinės sporos yra vadinamos bazidiosporomis (pvz., kriptokokozės sukėlėjas.)

136
Q

tikrieji grybai

A

dauginasi lytiniu būdu

137
Q

Deuteromycotina-

A

netikrieji grybai

138
Q

netikrieji grybai

A

dauginasi ne lytiniu būdu

139
Q

Grybų morfologija

A

Didesni nei bakterijos (>10 µm). Formos:
o Sferinės. Mielės, infekcijas sukelia į mieles panašūs grybai
o Lazdelės formos. Jos susijungia viena su kita  hifai  micelės (grybiena). Pvz., pelėsiniai grybai.

140
Q

Grybams būdingas dimorfizmas

A

gebėjimas keisti formą, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. 37 laipsnių temp. yra apvalios formos. Paėmus iš žmogaus ir pradėjus kultivuoti kambario temp. (25 laipsnių) formuoja pelėsį/hifus.

141
Q

Grybų struktūra

A

Grybai yra eukariotai, turi visas jiems būdingas struktūras. Skirtumas yra tas, kad grybai turi sienelę, sudarytą ne iš peptidoglikano, o iš chitino. Jis suteikia grybų ląstelėms atitinkamą formą.

142
Q

Grybai yra skirstomi

A 
	Tikrieji (Fungi perfecti)
o	pelėsiniai grybai - sudaro hifus, turi vaisiakotį su nelytinėmis sporomis (konidijomis).
	burbuoliniai (Mucor)
	galveniniai (Aspergillus)
	pelėjūnai (Penicilium)
o	mielės
	Netikrieji (Fungi imperfecti) (grybšiai)
o	į mieles panašūs 
o	netikrieji grybai
143
Q

tikrieji grybai skirstomi

A 
o	pelėsiniai grybai - sudaro hifus, turi vaisiakotį su nelytinėmis sporomis (konidijomis).
	burbuoliniai (Mucor)
	galveniniai (Aspergillus)
	pelėjūnai (Penicilium)
o	mielės
144
Q

netikrieji grybai skirstomi

A

 Netikrieji (Fungi imperfecti) (grybšiai)
o į mieles panašūs
o netikrieji grybai

145
Q

vienaląsčiai grybai nesudarantys micelių ir hifų

A

mielės

146
Q

mielių dauginimasis

A

Dauginasi nelytiniu - pumpuravimosi būdu, rečiau skilimo būdu. Labai retai dauginasi lytiniu būdu.

147
Q

mielių sukeliamos ligos

A

Nesukelia jokių infekcinių ligų.

148
Q

tikrieji grybai tiriami

A

gyvi natyviniai (nedažyti), paprastais dažymo metodais. Pelėsiniai grybai gali būti tiriami stereoskopu (matomas 3D vaizdas, pvz., hifai, sporų išsidėstymas).

149
Q

konidijomis dauginasi

A

netikrieji grybai

150
Q

burnos mikrofloros funkcija:

A

slopina kitų MO kolonizaciją;
K ir B12 vitaminų sintezė
Imuniteto stimuliacija

151
Q

Imuniteto stimuliacija burnos mikroflora. Kaip?

A

Žmogaus organizme esantys MO nėra vien nepatogeniniai (pvz., nosies ertmėje gali būti Neisseria meningitidis). Jei įvykus audinio pažeidimui patogenai pateks į kraują, prieš juos bus sukuriami Ag, žmogus taps atsparesnis.

152
Q

Kodėl burnoje įvairi mikroflora?

A

drėgnos aplinkos, tinkamo ph, pastovios temperatūros, visada pakankamai esančių maisto medžiagų, daug tinkamų prisitvirtinimo vietų (liežuvio speneliai, dantenų-dantų jungtys).

153
Q

Kiekvienas žmogus turi savitą mikroflorą dėl:

A

o mitybos įpročių (daržovės, mėsa, cukrus, valgymų skaičius),
o higienos įpročių,
o genetikos (seilių sudėties (IgA, mucinas ir kt.), dantų struktūros (kauburėlų), dantų emalio sudėties),
o žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas),
o ligų (parodontozė, infekcinės ligos ( antimikrobiniai vaistai), paveldimos ligos (seilių liaukų hipofunkcija),
o amžiaus (naujagimis sterilus; pirmas bakterijų šaltinis – motinos oda (žįstant, bet ne pats pienas!); motina, burna nuvalanti čiulptuką; vaikas, rinkdamas daiktus nuo žemės; darželis; paauglystėje hormonai, keitimasis flora (cigaretės ir kt.); nėštumas, menopauzė, senatvė (↓imunitetas, hormonai, įvairios priemonės burnoje, rūgštėjimas).

Mikrobiologija (3 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions