Paveldimumas Flashcards
Genas
paveldimos informacijos vienetas. Vieną geną lemia 2 aleliai.
Aleliai
alternatyvios genų formos, kurios lemia 1 požymį.
Aleliniai genai
konkretūs geno variantai , esantys toje pačioje homologinių chromosomų vietoje. Pvz.: A geno aleliai – A ir a.
Nealeliniai genai
genai, esantys skirtingose chromosomos vietose. Pvz.: A ir B yra nealeliniai genai
Dominuojantysis alelis
tai toks alelis, kuris užgožia kito veiklą. Žymimas didžiąja raide (A).
Recesyvusis alelis
alelis, kurį nustelbia dominuojantysis alelis. Žymimas mažąja raide (a).
Homozigotinis organizmas
grynoji linija- homologinių chromosomų poroje turi tuos pačius alelius. Žymimas dviem vienodomis raidėmis. Pvz.: AA – dominuojantysis homozigotas; aa- recesyvusis homozigotas.
Hemizigotas
kai požymis koduojamas lytinėse chromosomose X ar Y, turi tik vieną atitinkamo požymio alelį.
Heterozigotinis organizmas
- hibridas – homologinių chromosomų poroje turi skirtingus alelius (vieną dominuojantį, kitą recesyvinį). Žymimas viena didžiąja (A) ir viena (a) mažąja raide. Pvz.: Aa.
Monohibridas
Aa
dihibridas
AaBb
Genotipas
organizmo alelinių genų derinys.
Fenotipas
organizmo požymių visuma, kurią lemia genotipas ir aplinka.
Mendelio dėsniai (3)
I hibridų kartos vienodumo taisyklė
Kryžminat homozigotinius individus, kurie skiriasi vienu požymiu, I kartoje pasireiškia tik dominuojantysis požymis; visi individai vienodi.
2.Požymių išsiskyrimo (skilimo dėsnis) dėsnis
Kryžminant du heterozigotinius individus, palikuonių aleliniai požymiai pagal fenotipą išsiskiria santykiu 3:1, o pagal genotipą – 1:2:1.
3.Nepriklausomų požymių paveldėjimas
Visiems eukariotams yra būdingas genetinis gametų grynumas.
Kryžminimas
tai kontroliuojamas procesas, kuriam yra pasirenkami tėviniai organizmai, su tam tikrais skirtingais požymiais ir atitinkamų požymių visumos sutelkimas palikuonyje.
Monohibridinis kryžminimas
a) požymio paveldėjimas; b) lyties paveldimas; c) su lytimi sukibusių ligų paveldėjimas; d) kraujo grupės paveldėjimas.).
Požymių paveldėjimas
Nesukibę požymiai yra nehomologinėse chromosomose
•Sukibę požymiai yra tojo pačioje homologinių chromosomų poroje.
Gregoras Johanas Mendelis, ką jis atrado?
pirmasis paaiškino, kaip paveldimi genai, tyrimams naudodamas žirnius. svarbiausius paveldimumo dėsningumus sugebėjo apskaičiuoti dar prieš atrandant DNR, genus ir chromosomas.
Tomas Hantas Morganas
1911 m. sukūrė chromosominę paveldimumo teoriją.
Ką aiškina chromosomimė paveldimumo teorija?
chromosominė paveldimumo teorija aiškina eukariotų požymių paveldėjimą:
Chromosomine paveldimumo teorija
- genas yra chromosomos dalis (pirmiausia tai buvo įrodyta X lytinėje chromosomoje esančiais genais, atradus sukibusių su lytimi požymių);
- toje pačioje homologinių chromosomų vietoje (lokuse) yra tapatūs, arba giminiški, genai (aleliai) - to paties geno struktūrinės atmainos;
- chromosomoje genų yra daug ir jie išsidėstę linijiškai, vienas paskui kitą, vienos chromosomos genai paveldimi kartu, sukibę (genų sankiba), sudaro sankibos grupę;
- kiek haploidiniame chromosomų rinkinyje (haploidas) yra chromosomų, tiek yra ir sankibos grupių;
- genų sankiba nėra pastovi - dėl krosingoverio ir chromosomų mutacijų gali susidaryti naujų sukibusių genų derinių (dėl translokacijų genai gali būti perkelti netgi į nehomologines chromosomas, t. y. atsidurti kitoje sankibos grupėje).
Polimorfizmas
biologinis reiškinys, kai organizmų populiacija ar šeima yra susiskirsčiusi į individų grupes (morfas), kurios ryškiai skiriasi viena nuo kitos savo morfologiniais ar fiziologiniais požymiais.
Kryžminimas tipai:
Monohibridinis, nevisiškas dominavimas, dihibridinis ir analizuojamasis kryžminimai
Nevisiškas dominavimas:
kai kryžminant pagal vieną požymį pasireiškia trys fenotipai (heterozigotinis turi tarpinį variantą);
