pasaulio vandenynas Flashcards
kiek pasaulio vandenynas uzima planetos
du trecdalius planetos pav
kas vandenyna skaido i atskiras dalis
zemynai salos pusiasaliai
kiek yra tarpusavyje susisiekianciu vandenynu
penki
Vandenynas
vandens užimamas didžiulis plotas Žemės pav.
vandenynai kokie yra(mazejimo pagal dydi)
Ramusis,
Atlanto,
Indijos
Pietu
Arkties
Sala
žemės plotas iš visų pusių apsuptas vandens
Salų pvz
Grenlandija, Naujoji Gvinėja, Honšiu
Pusiasalis
sausumos dalis, kuri iš vienos pusės jungiasi su žemynu ar didele sala, o iš kitų pusių yra supama vandenyno, jūros arba ežero.
Pusiasalių pvz
Arabijos, Indokinijos, Indostano
Žemynas
didelis vientisas sausumos plotas Žemės planetoje
kokie yra zemynai
Australija
Azija
Europa
Afrika
Antarktida
P. ir Š. Amerika
maziausias vandenynas
arkties
15mln.km2
giliausia- amundseno dubuma
(4485m)
didziausias vandneynas
ramusis
179mln.km2
giliausia vieta- marianu lovys
(11 034m)
Jūra
isiterpusios i sausuma vandneynų dalys
i ka skirstomos juros
pakrastines
vidines
pakrastines juros pvz
norvegijos
laptevu
arabijos
pakrastines juros
tai tokios juros kurios i sausuma isiterpia negiliai, issidesciusios zemynu pakrasciuose
vidiniu juru pvz
baltijos
vidurzemio
juodoji
vidines juros
tai tokios juros kurios i sausuma isiterpia giliai
sasiauris
vandens ruozas jungiantis 2 vandens telkinius
sasiaurio pvz
Gibraltaro
Bosforo
Beringo
ka jungia gibraltaro sasiauris
vidurzemio jura su atlanto vandenynu
ka jungia Kategato ir Skagerako sasiauriai
baltijos ir siaures juras
ilanka
i sausuma isiterpusios vandenynu ir juru dalys
vienos ilankos tiesiogiai gali susisiekti
su vandenynu ir panaseja i pakrastines juras
ilanku pvz
Bengalijos
Persijos
Gvinejos
vidutini pasaulio vandneyno pav, vandens druskingumas
35promiles
kas lemia pasaulio vandenyno pav. vandens druskinguma
geografine platuma(ties pusiauju karstas vanduo, ties asigaliais vesus)
atmosferos krituliu kiekis
vandnes garavimas
ledynu tirpsmas
vandneyno sroviu ir itekanciu upiu vandes kiekis
nuo km gylio visame vandenyne iki 5 laipsiu silumos
Kas sukelia bangas vandenyno paviršiuje
vėjas
nuo ko priklauso vandenynuų bangu aukstis
nuo vejo stiprio
karytais vandnes pav vois pastebimai juda o kartais plaka aukstesnes kaip 12m bangos
cunamis
itin aukstos bangos, vandneyno pakrantese igaunancios milziniška griaunamaja jėgą
vandenyno druskingumas matuojamas
promilemis
galingus vandens srautus plukdo
pavirsines vandenynu sroves
pgr vandneynu sroviu susidarymo priezastys
ilgai viena kryptimi puciantys pastovus vejai , skirtingos temp, druskingumo vanndens maisymasis
vandenynu sroves skirstomos i
siltasias
saltasias
del zemes sukimosi apie savo asi siaures pusrutulio vandenynu sroves
ukrypsta i desinne
del zemes sukimosi apie savo asi pietu pusrutulio vandenynu sroves
nukrypsta i kaire
periodiskai juru/vandenynu pakrantese yra uzliejamos kas
du kartus per para
kas sukelia vandens lygio svyravimus
menulio ir saules trauka
kieno itaka stipresne menulio ar saules
menulio itaka potvyniams daugiau nei dvigubai stipresne uz saules
kaip ivyksta potvyniai
menulis yra gerokai arciau zemes, todel didesne jega traukia vandeni ir taip sukelia potvynius
kaip ivyksta atoslugiai
potvyniai susidaro arciausiai ir toliausiai nuo menulio esanciose zemes srityse o tarpinese teritorijose tuo metu vyksta atoslugiai
estuarija
piltuvo pavidalo upes ziotys sudarancios juros ilanka
kur vyksta vieni didziausiu potvyniu
estuarijose
kiek estuarijose gali siekti vanndens lygio svyravimas
18m.
kiek Fadzio ir Ungavos ilanku vanduo pakyla per potvynius
16-18m
atvirame vandenyne potvynio aukstis svyruoja apie
metra
ar vyksta videinese jurose potvyniai
ne
vanduo pakyla keliolika cm
baltijos juros bangos siekia
30cm
ar ritmiski potvyniai ir atoslugiai zmonems pavojingi
ne
jie isnaudojami ukineje veikloje
per potvynius laivai gali iplaukti i upiu ziotis ir net testi kelione aukštupiu
taip pat potvyniu/atoslugiu energija naudojama elektros energijai gaminti
jeigu pvz pasako kad yra 35 promiles druskingumo tai kiek tai yra litre
35g druskos litre
kodel baltijos druskingumas nedidelis
nes vidine jura
upiu daug - jos praskiedzia (iteka daugiau nei 200)
baltijos druskingumas
3-8 promiliu
kodel vandenyne nuo km gylio vesta vanduo
saules spinduliai nepasiekia
kas lemia atlanto druskinguma
promiles
juodieji rukaliai - mineralai vandneyno apacioje
34-37
kas lemia vidurzemio juros druskiguma
promiles
38,7-39,2
garavimas yra didelsi, o gelo vandes nuotėkis mazas
kas lemia arkties vandenyno druskinguma ir promiles
mazas garavimas, didelis gelo vande ns itekejimas
30-34
kas sukelia zemes drebejimu
litosferu ploksciu judejimas
ivardink viena svarbia siltaja srove
p pasatu
golfo
š atlanto
kuo ta srove tokia svarbi europai
papildomi 8 laipsniai ziema
krituliai