Orai Ir Klimatad

Question 1

Sluoksniniai debesys

Answer 1

Labai panašūs į rūką, kiek pakilusi virs zemes. Susidaro mazdaug 0,1-2km aukstyje. Kartais jie taip uztraukia dangu kad net sunku nustatyti, kurioje vietoje yra saule. Neretai sklando labai zemai - gaubia bokštų, kaminų viršutine dali, o vietomis atrodo, jog net siekia zeme. Is ju daznai lyja arba sninga, kartais krinta dulksna

Question 2

Kamuoliniai debesys

Answer 2

Primena viena ant kito sukrautus vatos tumulus. Kai jie uzdengia saule, buna pilki ir tamsus, o apsviesti is priekio spindi baltai. Susidaro karstomis dienomis, kai siltas oras kyla aukstyn. Apatine dalis siekia 2 km, o visunes - 5-8 km ir daugiau. Is storų kamuolinių debesų trumpai, bet smarkiai lyja, kai kada iskrinta krusa, taip pqt zaibuoja

Question 3

Plunksniniai debesys

Answer 3

Panasus i garbanas arba plunksneles, jartais - i permatoma balzgana syda. Sudaryti is ledo kristaleliu ir sklando labai aukstai, kartais net 10 km aukstyje. Daznai siuose debesyse matomi sviesus ratai aplink saule ir menuli. Danguje pasirode jie pranasauja oru permainas - lietu ir sniega

Question 4

Kritulmatis

Answer 4

Prietaisas kuris kritulius kaupia ir matuoja

Question 5

Anemometras

Answer 5

Matuoja vejo greiti

Question 6

Vejarodis

Answer 6

Matuoja vejo krypti ir stipruma

Question 7

Dienos brizas

Answer 7

Karstq vasaros diena sausuma isyla labaiu nei vanduo. Del to virs sausumos susidaro zemesnis, o virs juros aukstesnis slegis: vesus vejas pucia i sausuma

Question 8

Nakties brizas

Answer 8

Nakti sausuma atvesta greiciau nei vanduo. Vejas keicia krypti ir pucia is sausumos i jura

Question 9

Barometras

Answer 9

Prietaisas atmosferos slegiui matuoti