Mutacinis kintamumas

Question 1

Kintamumas

Answer 1

Visų organizmų sąvybė, viena iš centrinių genetikos problemų. Jis sukuria organizmų įvairovę. Evoliucija be kintamumo neįmanoma.

Question 2

Organizmų pokyčių skirstymas

Answer 2

Paveldimi ir nepaveldimi. Nepaveldimi - modifikacijos, atsiranda dėl įvarių aplinkos poveikių. Paveldimi pokyčiai sudaro rekombinacijas ir mutacijas.

Question 3

Mutacija

Answer 3

Paveldimas genetinės medžiagos pokytis.

Question 4

De fryzo mutacinė teorija

Answer 4

1. Pokyčiai atsiranda staiga, šuoliškai. Tevų genotipas tokių pokyčių neturėjo arba to paties individo dalis kūno ląstelių yra naujai pakitusios.
2. Mutacijos yra griežtai apriboti pokyčiai. Nesusidaro nepertraukiamo kintamumo eilių kurios yra būdingos variacinam kintamumui. Labiausiai ištirtas kintamumo tipas - variacijos.
3. Mutacijų kryptis įvairi. Vieni genetikai mano, kad dauguma mutacijų yra žalingos, dalis - kad jos yra naudingos ir galimos panaudoti naujoms veislėms sukurti.
4. Naujos formos yra konstatinės. Diploidinių eukariotų chromosomose genas lieka normalus, išskyrus visiškas mutacijas, kai mutacija įvyksta abiejuose homologinių chromosomų lokusuose. Susikuria heterozigotiškumas, dėl to palikuonys gali būti įvairūs. Mutacijos gali būti genetiškai nestabilios. Gali atsirasti aneuploidai.
5. Mutacijos gali vykti pakartotinai ir įvairiomis kryptimis. Gali vykti grįžtamosios mutacijos.
6. Galimybė aptikti mutaciją priklauso nuo ištirtų individų skaičiaus.
7. Organizmams būdingi mutaciniai periodai. Nustatyta, kad mutacijų dažnis nepastovus.

Question 5

Mutacijų klasifikacija

Answer 5

Pagal tai, kuriose ląstelėse įvyko - generatyvinės, somatinės.
Pagal mutacijų kryptį - tiesioginės, grįžtamosios.
Pagal genotipo pokyčius - nebranduolinės, branduolinės (genomo, genų, chromosomų).
Pagal atsiradimo būdą - gamtinės, indukuotos.

Question 6

Mutacijų klasifikacija smulkiau

Answer 6

Pagal fenotipo pokyčius - morfologinės, fiziologinės, biocheminės.
Pagal požymio pokyčio kryptį - amorfinės, hipomorfinės, hipermorfinės, antimorfinės, neomorfinės.
Pagal vaisingumą - vaisingos, pusiau sterilios, sterilios.
Pagal gyvybingumą - gyvybingos, pusiau letalios, letalios.

Question 7

Mutantas

Answer 7

Dėl mutacijos pakitęs organizmas

Question 8

Mutagenas

Answer 8

Mutaciją sukeliantis veiksnys

Question 9

Generatyvinės mutacijos

Answer 9

Generatyvinėse ląstelėse (ne tik lytinėse, bet ir tose, iš kurių susidaro lytinės ląstelės) vykstančios mutacijos. Jos gali būti paveldimos palikuonių (lytinėse) kartose.

Question 10

Nuo ko priklauso tolesnis generatyvinės mutacijos likimas?

Answer 10

Nuo to, ar pakitusios generatyvinės ląstelės dalyvauja apsivaisinime. Kokio pobūdžio yra mutacija - dominuojančioji ar recesyvioji. Kaip mutantines ląsteles veikia atranka.

Question 11

Somatinės mutacijos

Answer 11

Kadangi iš somatinių ląstelių nesivysto lytinės ląstelės, mutacija kitoms kartoms yra neperduodama. Organizmai, kuriuose įvykusios somatinės mutacijos, genotipiškai ir fenotipiškai yra mozaikos.

Question 12

Dėl ko susidaro mozaikos?

Answer 12

Dėl somatinio krosingoverio, generatyvinės mutacijos, genų veiklos pokyčių somatinėje ląstelėje

Question 13

Tiesioginės mutacijos

Answer 13

Mutacijos iš pradinio tipo į mutantą.

Question 14

Grįžtamosios mutacijos (reversijos)

Answer 14

Būdingos mutantams - jau kartą dėl mutacijos pakitusiems organizmams. Šios mutacijos yra gerokai retesnės negu tiesioginės mutacijos. Dažnį lemia genomo pokyčio pobūdis. Dažniausiai taip pakinta genai. Susidaro reverantai - organizmai išsivystę po grįžtamosios mutacijos.

Question 15

Grįžtamųjų mutacijų įvairovė

Answer 15

Dažnesnės grįžtamosios mutacijos, kuomet vietoj beprasmio kodono susidaro koks nors kodonas, koduojantis aminorūgštį arba neveikliame rėmelio poslinkio mutante įvykus Kriko reversijai.

Question 16

Mutacijų grupės pagal genotipo pokyčius

Answer 16

Branduolinės mutacijos ir nebranduolinės mutacijos

Question 17

Branduolinės mutacijos ir jų skirstymas

Answer 17

Vyksta branduolyje. Skirstoma:
Genomo mutacijos - pakitęs chromosomų skaičius.
Chromosomų mutacijos - pakitusi chromosomos sandara.
Genų arba taškinės mutacijos - pavienių genų pokyčiai.

Question 18

Genomo mutacijos

Answer 18

*Poliploidija - chromosomų skaičius kinta ištisais kartotiniais chromosomų rinkiniais. Skirstoma į:
Autopoliploidiją, alopoliploidiją.
*Aneuploidija - pakinta pavienių chromosomų skaičius.

Question 19

Poliploidas

Answer 19

Organizmas,kurio ląstelėse yra pakitęs chromosomų rinkinių skaičius.

Question 20

Aneuploidas

Answer 20

Organizmas, kurio ląstelėse yra pakitęs pavienių chromosomų skaičius.

Question 21

Chromosomų mutacijos

Answer 21

Delecijos - iškrint segmentas iš chromosomos vidurio arba iš kurio nors chromosomos galo.
Duplikacijos - tas pats chromosomos segmentas kartojasi du kartus.
Inversijos - chromosomos segmentas apsisuka 180.
Insercijos - į chromosomą įsiterpia segmentas.
Translokacijos - chromosomos segmentas perkeliamas į kitą vietą toje pačioje chromosomoje - viduchromosominė translokacija, arba iš vienos chromosomos perkeliamas į kitą - tarpchromosominė translokacija.

Question 22

Genų mutacijos

Answer 22

Tai pavienių genų pokyčiai. Tiriamos genetiniais metodais, nes per mikroskopą nepastebimos.

Question 23

Nebranduolinės mutacijos

Answer 23

pakinta DNR segmentai, koduojantys RNR arba baltymus. Skirstomos į plastidžių, plazmidžių, mitochondrijų, kapa dalelių mutacijas.

Question 24

Autopoliploidija. Gavimo būdai.

Answer 24

Kartotinis to paties genomo chromosomų rinkinių pokytis. Rinkinių skaičius didesnis kaip du. Autopoliploidai dažniausiai atsiranda dėl endomitozės, kuri vyksta todėl, kad nesusidaro achromatinė verpstė, kuri paskirsto padvigubėjusias chromosomas dukteriniams branduoliams. Autopoliploidiją sukelia kolchicinas, jonizuojantieji spinduliai, fiziologiniai veiksniai - senėjimas. Po endomitozės, kuri vyko generatyvinėse ląstelėse yra mejozinė poliploidija. Po jos ląstelėse būna ne haploidinis, o diploidinis chromosomų skaičius.

Question 25

Autopoliploidų grupės

Answer 25

Autopoliploidų savybes daugiausia lemia lyginis (ortoploidija) arba nelyginis (anortoploidija) chromosomų rinkinių skaičius. Kai chromosomų rinkinių skaičius nelyginis, mejozė negali būti normali, ir anortoploidai būna sterilūs. Anortoploidija atsiranda susikryžminus dviem ortoploidams, kurie turi skirtingą chromosomų rinkinių skaičių.

Question 26

Kliūtys poliploidams įdiegti selekcijoje

Answer 26

Nesubalansuota mejozė, chromosomų netolygus pasiskirstymas, inensyvesnis augimas ir lėtesnis vystymasis.

Question 27

Autopoliploidijos reikšmė evoliucijai.

Answer 27

Poliploidai yra gyvybingesni, atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams, poliploidinės rūšys nepalankiomis sąlygomis dažnai išstumia diploidines rūšis.

Question 28

Alopoliploidija

Answer 28

Organizmai, gaunami sujungus du skirtingus genomus. Sujungiama tolimosios lytinės hibridizaijos ir somatinių ląstelių suliejimo būdais.

Question 29

Nesikryžminimas

Answer 29

Vienas iš rūšies kriterijų, iš kurio sprendžiama, ar yra dvi savarankiškos rūšys, ar tos pačios rūšies skirtingos formos. Dažniausiai rūšys nesikryžmina. Rūšiai atsirasti būtina izoliacija (nesikryžminimas). Nesant nesikryžminimo barjero, rūšys išnyktų, kaip ir atsiradusios naudingos formos.

Question 30

Amfihaploidai

Answer 30

Individai, turintys po haploidinį abiejų rūšių chromosomų rinkinį.

Question 31

Alodiploidai

Answer 31

Organizmas, turintis du, tik skirtingus chromosomų rinkinius.

Question 32

Amfidiploidai

Answer 32

Tolimųjų hibridų vaisingumas atstatomas F1 hibriduose padvigubinant chromosomų skaičių. Po to hibridas turės po 2 abiejų rūšių chromosomų rinkinius. Tokie hibridai vadinami amfidiploidais.