Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

Citologija > MIKROBIOLOGIJA > Flashcards

MIKROBIOLOGIJA Flashcards

1
Q
  1. Kas yra mikrobiologija?
A

mokslas apie mikroorganizmus, kurie yra vienaląsčiai (sudaryti iš vienos ląstelės), daugialąsčiai (ląstelių kolonija), ar neląsteliniai (neturintys ląstelės).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q
  1. Kaip skirstomi mikroorganizmai?
A

Mikroorganizmai yra skirstomi į saprofitus, kurie sudaro normaliąją žmogaus mikroflorą, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir patogenus, kurie sukelia įvairias infekcines ligas. Be to dar yra santykinai patogeniniai mikroorganizmai, kurie susidarius tam tikroms sąlygoms gali sukelti ligas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q
  1. Kas atrado tuberkuliozės sukėlėją?
A

Tuberkuliozės sukėlėją 1882 atrado R. Kochas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q
  1. Koks mokslininkas paskelbė ląstelinio imuniteto teoriją?
A

Mečnikovas (1845-1915)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q
  1. Koks mokslininkas paskelbė humoralinio imuniteto teoriją?
A

P. Erlichas (1854-1915)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q
  1. Koks mokslininkas aprašė virusus?
A

1892 m. D. Ivanovskis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q
  1. Koks mokslininkas atrado antibiotiką-peniciliną?
A

1929 m. A. Flemingas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q
  1. Koks mokslininkas davė pradžią vakcinų gamybai?
A

1796m. E. Dženeris.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q
  1. Kuo skiriasi eukariotai ir prokariotai?
A

Eukariotai turi diferencijuotą branduolį, apsuptą dviguba membrana. Jiems priklauso visi gyvuliniai ir augaliniai organizmai, o iš mikroorganizmų – pirmuonys, mielės, siūliniai grybai. Prokariotai – tai organizmai, kurie neturi apibrėžto branduolio, o turi tik nukleoidą (DNR yra tiesiog citoplazmoje ir neapsupta branduoline membrana).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q
  1. Kokios yra pagrindinės patogenų grupės?
A

PROKARIOTAI: eubakterijos: bakterijos, riketsijos, chlamidijos, mikoplazmos. EUKARIOTAI: Grybeliai, pirmuonys. VIRUSAI.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q
  1. Kokios mikroorganizmų savybės nustatomos tiriant mikroskopu?
A

Iš tiriamosios medžiagos gaminami nedažyti ar dažyti preparatai ir tiriant mikroskopu nustatoma mikroorganizmų morfologija (forma, dydis, išsidėstymas, tam tikri struktūros elementai), dažymosi ypatybės, judrumas (tiriant nedažytus preparatus).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q
  1. Koks yra bakteriologinio tyrimo tikslas?
A

Šio metodo tikslas – grynosios mikroorganizmų kultūros išskyrimas iš tiriamosios medžiagos ir jos tapatybės nustatymas (identifikavimas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q
  1. Kas nustatoma imunologinėmis reakcijomis?
A

Reakcijos, vykstančios tarp antigenų ir antikūnų, vadinamos imunologinėmis (serologinėmis) reakcijomis. Jos yra labai specifiškos ir atliekamos. Norint identifikuoti tiriamus mikroorganizmus, nustatyti antigenus tiriamojoje medžiagoje ir antikūnus prieš tam tikrus mikroorganizmų antigenus tiriamojo asmens kraujo serume, aptikti organizmo alerginę būklę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kaip apibūdintumėte infekciją?

A

Patogeninių mikroorganizmų sukeltas infekcijos procesas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q
  1. Ar bakterijos yra vienaląsčiai mikroorganizmai?
A

Taip. Vienaląsčiai organizmai yra bakterijos, kai kurie dumbliai, grybai, pirmuonys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q
  1. Rutulinės bakterijos. Rutulinių bakterijų formos:
A

mikrokokai (dalijasi vienoje plokštumoje, išsidėsto po vieną, saprofitai;) , diplokokai (dalijasi vienoje plokštumoje sudarydami ląstelių porą, turi pupelių (N. Meningitidis, N. Gonorhoeae) arba lanceto formą (S. pneumoniae)) , stafilokokai (dalijasi keliose plokštumose, susidariusios ląstelės išsidėsto grupėmis, primenančiomis vynuogių kekes. Stafilokokai sukelia daugiau kaip 100 įvairių žmogaus ligų, ypač pūlingų uždegimų;) , streptokokai (dalijasi vienoje plokštumoje sudarydami grandinėlę. Daugelis streptokokų yra patogeniški žmogui, sukelia pūlingus uždegimus, rožę, skarlatiną, anginą, reumatą, ir kt.;), tetrakokai (dalijasi dviejose viena kitai statmenose plokštumose, sudarydami tetradas, dažniausiai yra nepatogeniniai;), sarcinos ( dalijasi trijose viena kitai statmenose plokštumose sudarydami paketus iš 8, 16, 32 ir daugiau ląstelių. Ypač dažnai aptinkami ore.).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q
  1. Lazdelinių bakterijų formos.
A

Bacilos (aerobinės) ir klostridijos (anaerobinės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q
  1. Pagal vingių skaičių vingiuotos bakterijos skirstomos?
A

Pagal vingių skaičių, pobūdį bei ląstelės diametrą šios bakterijos skirstomos į: Vibrionus – turi vieną vingį ar net gali būti tiesios (choleros vibrionas); Spirilės – turi didelį diametrą 2-3 vingius (dažniausiai nepatogeninės); Spirochetas, kurios pagal vingių dydį ir skaičių skirstomos į 3 gentis: -treponemos – sudarytos iš 8-12 taisyklingų vingių, galai aštrūs (T. pallidum); -borelijos – sudarytos iš 3-5 skirtingo dydžio vingių (B. recurrentis); -leptospiros – vingiai yra labai smulkūs, galai yra kabliukų formos, sukelia leptospirozes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q
  1. Kuo pasižymi siūlinės bakterijos?
A

Jos gali būti laikinos (mikobakterijos, korinebakterijos) ir pastovios (serobakterijos). Bakterijos pasižymi polimorfizmu (individualiu formos kitimu, kuris neperduodamas paveldėjimo keliu), ypač auginant dirbtinėse maitinamosiose terpėse, veikiant antibiotikams, cheminėms medžiagoms.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q
  1. Koks yra pagrindinis bakterijų diferenciacijos principas?
A

Ats. Sugebėjimas dažytis Gramo būdu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q
  1. Kas yra citoplazminė membrana?
A

Ats. Tai fizinis, osmosinis ir metabolinis barjeras tarp bakterijos ląstelės ir išorinės aplinkos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q
  1. Kokia funkcija kapsulės?
A

Ats. Apsaugo nuo fagocitų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q
  1. Kas vyksta bakterijų citoplazmoje?
A

Ats. Baltymų sintezė

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q
  1. Kaip juda bakterijos?
A

Ats. Žiuželiais (monotrichai, lofotrichai, amfitrichai, peritrichai)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
25. Apibūdinkite blakstienėles.
Ats. Jomis bakterijos prisitvirtina prie tam tikrų paviršių
26
26. Apibūdinkite sporas?
Ats. Sporos apsaugo nuo išdžiuvimo, aukštos temperatūros, įvairių cheminių medžiagų
27
27. Kokia aktinomicetų pagrindinė savybė?
Jų ląstelės tipas prokariotinis.
28
28. Grybeliai. Kaip dauginasi grybeliai?
Grybeliai (Fungi) yra eukariotiniai vienaląsčiai arba daugialąsčiai augalinės kilmės mikroorganizmai, turintys vieną ar keletą diferencijuotų branduolių. Grybelių forma yra labai įvairi: vieni grybeliai yra ovalo formos ląstelės (mielės), kiti – siūliškos formos (pvz. pelėjūnas), turi hifus, kurie sudaro grybieną –micelį. Hifai sudaryti iš ląstelės sienelės, grūdėtos citoplazmos ir vakuolių. Tretiems grybeliams būdingas dimorfizmas – audiniuose sudaro mielines formas, o maitinamosiose terpėse dažniau būna siūlinės formos. GRYBELIAI DAUGINASI: Nelytiškai – sporomis, kurios susiformuoja ant specialių hifų – vaiskūnių, vadinamų konidijomis arba egzosporomis (Penicillium, Aspergillus), arba specialiose dėžutėse – sporangėse ir tokios sporos vadinamos endosporomis (Mucor); Lytinėmis sporomis, kurios susidaro susiliejus dviems atskiroms hifų ląstelėms.
29
29. Apibūdinkite pirmuonis? Ats.
Vienaląsčiai mikroorganizmai, turi pseudopodijas, žiuželius, blakstienėles, jie sudaro cistas.
30
30. Apibūdinkite riketsijas.
Ats. Viduląsčių parazitų grupė, kuri gyvena ir dauginasi tik užkrėstų žinduolių ir kraują siurbiančių nariuotakojų ląstelių citoplazmoje.
31
31. Apibūdinkite virusus?
Jų savybės. Ats. Virusai yra viduląsčiai parazitai, turi DNR arba RNR, dauginasi tik gyvame organizme (negali daugintis negyvoje ląstelėje), praeina pro bakterinius filtrus, atsparūs bakteriniams preparatams.
32
32. Apibūdinkite mikoplazmas?
Ats. Prokariotai, neturi ląstelės sienelės
33
33. Apibūdinkite chlamidijas?
Ats. Viduląsčių prokariotų grupė. Chlamidijos turi ir DNR ir RNR.
34
34. Kokia prokariotų ląstelės sudėtis?
Vanduo sudaro 75-85% ląstelės masės. Nukleino rūgštys. Ląstelės sausajame likutyje yra apie 10% RNR ir 3-4% DNR.
35
35. Kaip skirstomi mikroorganizmai pagal kvėpavimo tipą?
Ats. Aerobai ir anaerobai
36
36. Kaip skirstomi mikroorganizmai pagal anglies pasisavinimą?
Ats. Autotrofai ir heterotrofai
37
37. Ką tyrinėja mikroorganizmų fiziologija?
Ats. Fiziologija tyrinėja mikroorganizmų mitybą, kvėpavimą, augimą, dauginimąsi, toksinų, pigmentų gamybą.
38
38. Kokie fizikiniai veiksniai veikia mikroorganizmus?
Drėgme, džiovinimas, temperatūra, spinduline energija, ultragarsas, aukštas slegis, mechaniniu sukretimu poveikis.
39
39. Apibūdinkite psichrofilus, mezofilus, termofilus .
Kiekvieno mikroorganizmo gyvybinė veikla vyksta tam tikroje temperatūroje. Skiriami trys esminiai taškai – minimumas, optimumas, maksimumas. Minimumo taške mikroorganizmo gyvybinė veikla tik prasideda, optimumo – fiziologiniai procesai intensyviausi, o aukščiau maksimumo mikrobas neauga ir nesivysto. Pagal tai mikrobai skirstomi į grupes: Psichrofilai – augantys žemoje temperatūroje – min.-0 laipsn.C, opt – 10-20 laipsn. C, max – 30 laipsn. C; Mezofilai – plačiausia grupė, jungianti daugumą saprofitų ir visus patogeninius mikrobus, min. – 10 laipsn. C, opt – 28-37 laipsn. C, max – 45 laipsn. C; Termofilai – min. – 30 laipsn.C, opt – 50-60 laipsn. C, max – 75 laipsn. C. Šios grupės mikroorganizmų aptinkama kompostuose, dirvos paviršiniame sluoksnyje, karštuose mineraliniuose šaltiniuose.
40
40. Apibūdinkite simbiozę, metabiozę, antagonizmą.
Tarp atskirų mikrobų rūšių vyksta bendravimas. Svarbiausios jo formos: Simbiozė – kelių rūšių organizmų sugyvenimas, duodantis abipusę naudą pvz., kefyro grūdeliai – simbiozė tarp mieliagrybių ir pienarūgščių bakterijų. Bakterijos iš mielių gauna vitaminų, o mielės – rūgščią terpę; Metabiozė – kai viena mikrobų grupė savo veikla paruošia sąlygas kitai, po jos besivystančiai mikrobų grupei, pvz. tarp aerobinių ir anaerobinių bakterijų, tarp puvimo ir nitrifikacijos bakterijų; Antagonizmas – tarpusavio santykiai, kai vienos rūšies mikrobai slopina kitos rūšies vystymąsi arba visai sunaikina.
41
41. Sterilizacijos samprata. .
Sterilizacija – tai visiškas mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas cheminėmis ar fizikinėmis priemonėmis. Ji turi didelės reikšmės klinikinėje ir profilaktinėje medicinoje
42
42. Kas yra dezinfekcija?
Ats. Daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.
43
43. Kas yra antiseptika?
Ats. Mikroorganizmų naikinimas kūno paviršiuje
44
44. Kas yra aseptika?
Ats. Gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos nuo aplinkos mikroorganizmų priemonės
45
45. Kas yra patogeniškumas? Kas yra virulentiškumas? Kokios dvi patogeno savybės lemia virulentiškumą ir jas apibūdinkite?
PATOGENIŠKUMAS: (sugebėjimas sukelti ligą) yra pastovi mikroorganizmo savybė. Patogeniškumo laipsnis vadinamas virulentiškumu. Virulentiškumą lemia dvi patogeno savybės: invaziškumas ir toksigeniškumas: Invaziškumas – tai sugebėjimas patekti į šeimininko organizmą ir jame daugintis; Toksigeniškumas – tai patogeno savybė gaminti chemines medžiagas, vadinamas toksinais, ir kitus virulentiškumo veiksnius.
46
46. Kas yra egzotoksinai? Kas yra endotoksinai?
(Ats. Pasirinktinai pažeidžia įvairius organus) (Ats. Sukelia bendrą apsinuodijimą)
47
47. Įvardinkite ir apibūdinkite infekcinės ligos periodus (inkubacinis periodas, prodrominis, ligos įkarščio, rekonvalescencijos)?
Į organizmą patekus patogenams, prasideda infekcinis procesas, kuriam būdingos tam tikros stadijos: Inkubaciniu (latentiniu) ligos laikotarpiu mikroorganizmai įsiveržia į imlius audinius ar ląsteles, nugali ar apeina natūralius saugos barjerus, įsitvirtina tam tikruose audiniuose, ima intensyviai daugintis, gamina vis daugiau egzotoksino (difterijos, stabligės, botulizmo, dujinės gangrenos) arba endotoksino (gramneigiami mikroorganizmai). Imuninio atsako reakcijos šiuo laikotarpiu neryškios. Šis laikotarpis tęsiasi nuo kelių val. iki kelių dienų, savaičių, mėnesių, metų; Prodrominiu (pranašaujančių ženklų) ligos laikotarpiu išryškėja bendri negalavimo reiškiniai: karščiavimas, galvos skausmas, kataro ar dispepsijos požymiai, kurie trunka neilgai (nuo kelių val. iki 2-3 dienų); Ligos įkarščio laikotarpiu išryškėja ligai būdingi simptomai, intensyviai sintetinami antikūnai, specifiški ligos sukėlėjo antigenams; Rekonvalescencijos laikotarpiu nyksta klinikiniai ligos požymiai.
48
48. Infekcijų rūšys. Reinfekcija, superinfekcija, recidyvas, bakteremija, sepsis.
Reinfekcija – pakartotinis užsikrėtimas ir infekcijos, kurią sukėlė tas pats sukėlėjas, išsivystymas; Superinfekcija – dar nepasveikusio organizmo užsikrėtimas tuo pačiu sukėlėju; Recidyvas – ligos paūmėjimas sveikimo periodu; Bakteremija – bakterijų trumpalaikis buvimas kraujyje; Sepsis – bakterijų dauginimasis kraujyje. Sepsio metu gali atsirasti pūlinių įvairiuose organuose ir audiniuose. Toks reiškinys vadinamas septikopiemija.
49
49. Infekcijos šaltinis. Antroponozės, zoonozės, zooantroponozės.
Sergantis žmogus. Ligos, kurių infekcijos šaltinis yra žmogus, vadinamos antroponozėmis, pvz. vidurių šiltinė; Sergantis gyvulys. Ligos, kuriomis užsikrečiama nuo gyvulių, vadinamos zoonozėmis, pvz. pasiutligė. Ligos, kurių infekcijos šaltinis yra ir gyvuliai, ir žmonės, vadinamos zooantroponozėmis, pvz. tuberkuliozė; Bakterijų nešiotojai – tai sveiki žmonės, kurie patys nesirgdami, organizme nešioja patogenus ir nuolat juos išskiria į aplinką. Žmogus bakterijų nešiotoju tampa po persirgtos ligos, kai nepakankamai išgydomas.
50
50. Užsikrėtimo keliai.
Tiesioginio kontakto, kai yra glaudus ryšys (sifilis, gonorėja). Netiesioginio kontakto – per įvairius daiktus, patalynę, indus (grybeliniai susirgimai). Per vandenį ir maisto produktus (per os) – taip dažniausiai užsikrečiama žarnyno infekcinėmis ligomis. Per dirvožemį užsikrečiama stablige, dujine gangrena, botulizmu. Oro – dulkiniu ir oro – lašeliniu keliu plinta tuberkuliozė, gripas. Per nariuotakojus, kraujasiurbius (utėles, blusas, erkes) (transmisinis) užsikrečiama grįžtamąja šiltine, maru, maliarija.
51
Infekcinių ligų plitimas.
51. Epidemija, pandemija, sporadiniai, endemija, epizootija. Infekcinės ligos pasižymi užkrečiamumu ir gali plisti epidemijomis – masiniais susirgimais, susijusiais vienas su kitu. Masinis ligos paplitimas keliose šalyse ir kontinentuose vadinamas pandemija. Pavieniai infekciniai susirgimai vadinami sporadiniais. Ligos paplitimas tam tikroje vietovėje vadinamas endemija. Tai priklauso nuo sukėlėjo buvimo toje vietovėje. Infekcinių ligų išplitimas tarp gyvulių vadinamas epizootija.
52
52. Nespecifiniai organizmo apsaugos faktoriai
(gynybos mechanizmai) Nespecifinis atsparumas (rezistentiškumas) – tai įgimtas organizmo sugebėjimas apsiginti nuo įvairių svetimų fizinių, cheminių, biologinių veiksnių, tarp jų – nuo bakterijų ir jų toksinų, grybelių, riketsijų, virusų, galinčių sukelti patologinę būklę. Nespecifinis atsparumas priklauso nuo organizmo biologinių (rūšies) savybių, sandaros, lyties, anatominių bei fiziologinių ypatybių, įvairių organų bei sistemų funkcijos. Jis gali būti bendras, būdingas visam organizmui, ir vietinis, pasireiškiantis atskirose organizmo sistemose, organuose ir audiniuose. Nespecifinį organizmo atsparumą sąlygoja fiziologiniai barjerai (oda, gleivinė, limfmazgiai), humoraliniai nespecifiniai rezistentiškumo veiksniai (baktericidinės seilių, kraujo, plazmos, ašarų, prostatos sekreto ir kt. organizmo skysčių savybės), išskiriamoji funkcija, fagocitozė, uždegimas ir kt.
53
53. Kas yra fagocitozė?
Fagocitozė (graik. Phagos – ėdikas + kytos – ląstelė) – tai tam tikrų organizmo ląstelių sugebėjimas naikinti į jas patekusius svetimkūnius: bakterijas, pirmuonis, audinių ląsteles ir kt.
54
54. Kas yra imunitetas? Kaip skirstomas imunitetas? Įgimtas ir įgytas imunitetas. Įgytas natūralus aktyvusis, pasyvus dirbtinis ir t.t.
Imunitetas – tai organizmo atsparumas genetiškai svetimiems infekciniams ir neinfekciniams agentams. Imunitetas skirstomas į įgimtą (paveldimą) ir įgytą. Įgimtas (rūšinis) imunitetas – tai organizmo specifinis rezistentiškumas tam tikriems patogeniniams agentams. Jis perduodamas paveldėjimo keliu ir būdingas tam tikrai rūšiai. Tokio imuniteto pavyzdžiu gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų ar galvijų marui, vištų cholerai, tabako lapų mozaikinės ligos virusui). Daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams (pvz., gonorėjos, sifilio, skarlatinos, tymų, meningito, virusinio hepatito). Įgytas imunitetas skirstomas į natūralųjį ir dirbtinį, o jie - į aktyvųjį ir pasyvųjį. Įgytas imunitetas įgyjamas gyvenimo eigoje. Jis yra specifinis ir įgyjamas dviem būdais: Persirgus tam tikra liga (natūralusis aktyvusis); Paskiepijus vakcina (dirbtinis aktyvusis). Pasyvųjį natūralųjį imunitetą turi naujagimiai, kurį jie gauna per placentą ar per motinos pieną. Pasyvusis dirbtinis imunitetas susidaro suleidus serumo.
55
55. Antigenai, kuo pasižymi antigenai, antikūnai, alergija. Greitosios alerginės reakcijos.
Antigenai – genetiškai svetimos organizmui medžiagos (baltymai, nukleoproteidai, polisacharidai ir kt.), į kurias organizmas atsako specifinėmis imunologinėmis reakcijomis. Viena iš tokių reakcijų – antikūnų gamyba. Antigenai pasižymi dviem pagrindinėmis savybėmis: Imunogeniškumu, t.y. sugebėjimu sukelti antikūnų gamybą; Sugebėjimu specifiškai jungtis su antikūnais. Antikūnai – tai specifiniai kraujo baltymai – imunoglobulinai. Pakitusį organizmo reaktyvumą veikiant patogeniniams mikrobams, jų toksinams ir kitoms medžiagoms vadinam alergija (graik. allos – kitas + ergon – veikimas). Greitosioms alerginėms reakcijoms priskiriama: anafilaksinis šokas, seruminė liga, šieno karštligė ir kt. Jos pasireiškia greitai po antigeno įvedimo. Jų atsiradimą nulemia antigeno ir antikūno reakcija.
56
56. Kur yra didžiausia koncentracija burnos ertmėje įvairiausių rūšių mikrobų?
Ats. Apnašų plokštelėse
57
57. Kokia didžiausia bakterijų grupė yra burnos ertmėje?
Ats. Streptokokai.
58
58. Pagrindinis energijos šaltinis, reikalingas mikroorganizmams?
Ats. Anglis.
59
Hospitalinių infekcijų sukėlėjai?
59. Bakterijos – labiausiai paplitę patogenai. Dažniausios gramteigiamos bakterijos sukeliančios HI. Grybeliai dažniausiai asocijuojami su oportunistinėmis infekcijomis pacientuose su nusilpusiais imunitetais ir pacientams su ilgalaikiais kateteriais. Virusai. Infekcijos dėl virusinių patogenų pasitaiko rečiausiai pagal įvairias studijas 1-5 proc.
60
60. Rizikos veiksniai įtakojantys hospitalinės infekcijos plitimą ligoninėje:
Ats.: gydymo trukmė, imuninė paciento būklė, invazinių procedūrų skaičius ir pobūdis, mikroorganizmų atsparumas antibiotikams, personalo higiena
61
61. Kaip plinta hospitalinė infekcija sveikatos priežiūros įstaigoje?
plinta oru dėl vykstančių statybų arba jau užsikrėtusių pacientų.

Citologija (7 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions