Makroekonomika Flashcards
Lietuvos bankas
valstybės bankas, tvarkantis Lietuvos finansus, tikrina kitų bankų likvidumą, prižiūri daug įvairių Lietuvos ekonomikos parametrų ir t.t.
mikroekonomika
nagrinėja individus, namų ūkius, ūkinius subjektus
makroekonomika
nagrinėja šalies ekonominę sistemą
bendrasis vidaus produktas (BVP)
- svarbiausias ekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti bei ekonominio augimo tempams nustatyti
- visuminės gamybos matas
- visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta fatinėmis kainomis
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
visų baigtinių prekių, sukurtų šalyje ir užsienyje, naudojant tėvyninius resursus, vertė
Nacionalinės pajamos (NP)
samdomojo darbo, verslo ir turto pajamų suma
BVP skaičiavimo būdai
- Pagal išlaidas (BVP = C + I + G +EX – IM)
* C – grynasis vartojimas
* I – investicijos
* G – vyriausybės/valstybės išlaidos (ką įgyja (prekes ir paslaugas) vyriausybė)
* EX – eksportas
* IM – importas - Pagal pajamas
- Pagal gamybą
Kas neįtraukiama į BVP
- šešėlinės ekonomikos (sukurta, bet neapskaičiuota vertė) rezultatai
- negamybiniai sandėriai (perpardavimai senų ir naujų prekių)
- finansiniai sandėriai
*privatūs transferai
*vertybinių popieirų pirkimas ir pardavimas
*vyriausybės pervedimai (nedarbo išmokos,
*pensijos, pašalpos
*subsidijos įmonėms
*tiklsinės investicijos
Kaip palyginti BVP
- nominalusis ir realusis
* nominalusis BVP skaičiuojamas einamomis kainomis
* realusis BVP skaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją - BVP ir BVP per capita (Vienam gyvenojui)
Vartotojų kainų indeksas (VKI)
CPI - consumer price index
vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis
Apskaičiuotas lygininant fiksuoto skaičiaus pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę išraišką tam tikrais laikotarpiais
Infliacija
bendras kainų lygio padidėjimas, reiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimą
Defliacija
bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas
Dezinfliacija
infliacijos tempo mažėjimas
Kitos kainų ir paslaugų kainų kilimo priežastys
Kainos gali kilti dėl:
1. geresnės prekių kokybės ir jų asortimento pasikeitimo
2. pablogėjusių žaliavų ir kuro išgavimo sąlygų
3. žmonių poreikių pasikeitimų
Infliacija stebima kai:
kai kyla bendras kainų lygis ir jo kilimas ne vienkartinis, o ilgai trunkantis
Infliacijos tipai
- šliaužiančioji - lėtas, bet nenutrūkstamas kainų lygio kilimas
- šuoliuojanti - pasižymi sparčiu tempu (50, 100%) per palyginti trumpą laiką, dažniausiai per metus
- hiperinfliacija - itin spartus kainų didėjimas
Infliacija ir nedarbas
- kai infliacijos tempas didėja, tai nedarbo lygis mažėja ir atvirkščiai
- nedarbo ir infliacijos kreivė vadinama Phillips’o kreive
Nedarbas
- reiškinys visuomenėje, kai dalis darbingų jos asmenų nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą. neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio
Darbo jėga
darbingo amžiaus (LT nuo 15m.) dirbantys ir aktyviai darbo ieškantys žmonės
Neaktyvūs gyventojai
asmenys, kurių negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių
1. vaikai, nedirbantys mokiniai ir studentai
2. namų šeimininkės
3. nedirbantys pensininkai
4. neįgalieji
5. rentininkai
Aktyvūs gyventojai
asmenys, kurie dirba bet kokį dirbą ne trumpiau kaip 1 val. per savaitę, gauna atlyginimą ir turi pelno
1. darbdaviai
2. savininkai
3. ūkininkai
4. samdomi darbuotojai
5. individualioje firmoje dirbantys šeimos nariai
Nedarbo lygio vertinimas
Bedarbių skaičių nustato ir nedarbo lygį vertina statistikos departamentas ir darbo birža
1. Statistikos departamentas atrankiniu tyrimo būdu kas mėnesį vykdo gyventojų apklausą, pateikdamas įvairius klausimus
2. Darbo birža registruoja bedarbius tik tuo atveju, kai jie patys kreipiasi į šią instituciją
Nedarbo priežastys
- spartūs mokslo ir technikos (MTP) tempai (radikaliai keičia darbo turinį)
- Stiprėjanti konkurencinė kova pasaulio rinkose
- Verslo ciklo svyravimai
- Vyriausybės politika (bandoma reguliuoti infliacijos tempą didinant mokesčius, mažinant vyriausybės išlaidas ar ribojant pinigų pasiūlą)
- Ekonominė šalies politika, vykdanti darbo užmokesčio reguliavimas
- spartus gyventojų skaičiaus didėjimas
- monopolinė profesinių sąjungų veikla darbo rinkoje
- Greitai didėjančios žaliavų kainos
- Priverstinis darbas:
* per aukštas darbo užmokestis
* savanoriškas darbas
Pusiausvyra darbo rinkoje
kai yra visiškas užimtumas
1. darbo jėgos perteklius - kai ieškančiųjų darbo pasiūla yra didesnė negu vakansinių darbo vietų kiekis (recesijos požymis)
2. Pakilimo laikotarpis - darbo jėgos pasiūla nepajėgi patenkinti sparčiai didėjančios gamybos poreikių (Didėja darbo kaina, dėl to atsiranda infliaciniia reiškiniai)
Darbo padariniai
- Makroekonominiai
- Socialiniai
Valiutos kursas
- Vienos valiutos išraiška kitos atžvilgiu
- Valiutos kurso išaugimas (Valiutos pabrangimas) (mažina eksportą, didina importą)
- valiutos kurso kritimas (Valiutos atpigimas) (didina eksportą, mažina importą)
- valiutos kursas nustatomas (paklausos ir pasiūlos mechanizmais, fiksuojant (pririšant) vieną valiutą prie kitos)
Palūkanų norma
- procentas, už kurį finansinės institucijos skolina (suteikia paslaugas) arba skolinasi (priima indėlius)
- paskolų ir indėlių palūkanų normos skiriasi