Lileikos žodyno papildymas ( eko. ed. ) Flashcards
Konvencija-
specialiu reikalu sudaryta tarpvalstybinė sutartis.
Indukcija (angl. Induction) -
Samprotavimo būdas, pagrįstas empirinės stebėsenos apibendrinimu, kai, remiantis tam tikros imties, tam tikro požymio pasikartojimu, daroma išvada apie požymio būdingumą tiriamai visumai. Indukcijai būdinga minties raida nuo atskirybės prie bendrybės. Indukcija, kaip mokslo metodas, pagrindžia hipotezių empirinės patikros laipsnį, t. y. hipotezės patvirtinimą su tam tikra tikimybe. Indukcijos metodas taikomas sudarant ekonominius modelius ir prognozes.
Empirinis įrodimas (angl. Empirical evidence) -
Įrodymas, pagrįstas patirtimi ir stebėjimais.
Abdukcija (abduction )-
Loginis pažinimo būdas, samprotavimas, kai, remiantis turimomis žiniomis, faktais ar teorijomis, sukuriama nauja hipotezė. Tai ne dedukcinis, bet ir ne indukcinis pažinimo metodas. Jį apie 1865 m. pirmasis apibūdino Charlesas Sandersas Pierce’as.
Dedukcija -
Samprotavimo būdas, kai iš keleto teisingų teiginių (prielaidų) pagal logikos taisykles formuluojamas naujas teisingas teiginys. Deduktyvusis samprotavimas turi įrodymo statusą. Plačiąja prasme dedukcija yra pažinimo operacija, kurios metu iš jau patikrintų žinių sistemos, logiškai gaunamos naujos žinios. Ekonomikos moksle dedukcija yra pagrindinis tyrimo metodas.
Dedukcija -
Samprotavimo būdas, kai iš keleto teisingų teiginių (prielaidų) pagal logikos taisykles formuluojamas naujas teisingas teiginys. Deduktyvusis samprotavimas turi įrodymo statusą. Plačiąja prasme dedukcija yra pažinimo operacija, kurios metu iš jau patikrintų žinių sistemos, logiškai gaunamos naujos žinios. Ekonomikos moksle dedukcija yra pagrindinis tyrimo metodas.
Pozityvinė ekonomika -
ekonomikos teorijos kryptis, kuri nagrinėja objektyviai susiklosčiusius ekonominius faktus, reiškinius ir procesus, nustato jų ryšius, juos aiškina ir prognozuoja. Kitaip nei normatyvioji ekonomika, pozityvioji ekonomika tiria, kaip realiai veikia ekonomika ir jos sudėtinės dalys, kas joje yra iš tikrųjų, nepateikdama subjektyvių (teigiamų ar neigiamų) vertinimų ir rekomendacijų. Pozityviosios ekonomikos teiginiai remiasi realiais faktiniais duomenimis, kurių analizė leidžia šiuos teiginius patvirtinti arba paneigti. Pozityvioji ekonomika siekia nustatyti ir įvertinti ekonominių kintamųjų tarpusavio priklausomybę ir jos pagrindu numatyti potencialius ekonominius pokyčius keičiantis šių kintamųjų reikšmėms (pvz., teiginį, kad pelno mokesčio tarifo sumažinimas padidins investicijas į šalies ūkį, pozityvioji ekonomika nagrinėja kaip hipotezę, kurią galima patvirtinti arba paneigti remiantis pirminiais duomenimis apie verslo apmokestinimo poveikį investicijoms).
Normatyvioji ekonomika -
ekonomikos teorijos kryptis, nagrinėjanti, kokia turėtų būti ekonomika, jos sudėtinės dalys ir joje vykstantys procesai, kad geriausiai atitiktų žmonių ir visos visuomenės keliamus reikalavimus. Kitaip nei pozityvioji ekonomika, normatyvioji ekonomika atspindi subjektyvius žmonių požiūrius ir vertinimus ir tiria ne tai, kas faktiškai yra ekonomikoje, bet tai, kas joje turėtų būti, kaip reikėtų vertinti (teigiamai ar neigiamai) tam tikrus esamus ar potencialius ekonominius procesus, sprendimus, įvykius. Normatyviosios ekonomikos teiginius sunku patikrinti. Normatyviosios ekonomikos paskirtis – teikti rekomendacijas vyriausybei, įmonių vadovams, kokius ekonominius sprendimus jie turėtų priimti. Makroekonomikoje normatyviosios ekonomikos analizės objektas yra pageidautinos valstybės ekonominės politikos priemonės, geriausi konkrečių uždavinių (visiško užimtumo, infliacijos mažinimo, ekonominės plėtros ir kitų) sprendimo būdai. Mikroekonomikoje normatyvioji ekonomika tiria racionalių verslo sprendimų priėmimo, ekonominių išteklių paskirstymo optimizavimo klausimus.
Subjektyvumas -
filosofinė sąvoka, žyminti sprendimų, požiūrių, nuomonių priklausomybę nuo subjekto, jo prielaidų, lūkesčių, interesų, skonių, įpročių ar kitokio išankstinio nusistatymo. Pagal tai, kas yra laikoma subjektu – individas, grupė, kultūra ar tam tikra visuomenė, galima skirti įvairius subjektyvumo tipus. Teigiama, kad kiekviena epocha, kultūra ir visuomenė turi savitą mąstymo būdą, stilių, žodyną. Anot O. Spenglerio, kultūroms būdinga absoliutus subjektyvumas – skirtingos kultūros negali nei suprasti viena kitos, nei turėti įtakos viena kitai. Subjektyvumas dažniausiai priešpriešinamas objektyvumui. Pozityvizmo atstovai teigia, kad filosofija ir mokslas turi įveikti subjektyvumą: tyrėjas privalo atsiriboti nuo savo asmeninių ir kultūrinių nusistatymų, juos vertinti kritiškai. Kai kurie filosofai tam prieštarauja – pasak M. Heideggerio, neįmanoma savęs atsieti nuo savo kultūros, gyvenamojo laikotarpio ir vertinti viską be išankstinių prielaidų. Analitinėje sąmonės filosofijoje subjektyvumas yra suprantamas kaip tam tikra individuali patirtis ir sąmonės savybė. Kai kurie filosofai (T. Nagelis, F. Jacksonas, D. J. Chalmersas) teigia, kad dėl šios savybės fiziologinių ir sąmonės reiškinių tapatinti negalima.
Objektyvumas -
nešališkumas, siekimas išreikšti tiesą, parodyti tikrovę be išankstinio nusistatymo, prielaidų, stereotipų ar vertinimo. Objektyvumui būtina neutralumas, patvirtinti faktai. Objektyvumas atskiriamas nuo žmonių įsitikinimų, lūkesčių, norų, nuomonių, emocijų, jausmų, interpretacijų. Būtinas žurnalistikoje ir kitoje veikloje, taip pat įvairiems mokslams, jam užtikrinti kuriamos normos, standartai. Objektyvumo reikalauja objektyvizmas, atmeta – metodologinis individualizmas. Priešingas subjektyvumui.
Makroekonomika –
ekonomikos disciplina, nagrinėjanti ekonominę sistemą kaip visumą arba sustambintus ekonomikos sektorius.
Sintezė -
mokslinio tyrimo metodas, kuriuo įvairios savybės, reiškiniai, faktai yra sujungiami panaikinant ar sušvelninant jų prieštaravimus ir skirtumus. Sintezės tikslas – sukurti tokį dalių ar elementų derinį, kuris galėtų geriau išreikšti tiesą nei paprastas dalių rinkinys. Sintezė ir jos priešybė analizė yra pagrindiniai mąstymo veiksmai. Ši sąvoka G. W. F. Hegelio dialektinėje filosofijoje žymi aukštesnę tiesos pakopą, kuri jungia tezę su antiteze.
Analizė -
mokslinis tikrovės pažinimo būdas - metodas, pagrįstas mintiniu ar faktiniu visumos skaidymu į sudedamąsias dalis, siekiant nustatyti, kas tiriamajam objektui esminga, kas ne;
Privatus sektorius -
privatus sektorius, šalies ūkio dalis, kuri apima fizinių ir juridinių asmenų ekonominę veiklą, tenkinančią jų privačius interesus - gauti pelno ar pajamų. Privataus sektoriaus pagrindas yra gamybos priemonių ir kitų ekonominių išteklių privati nuosavybė. Privataus sektoriaus ekonominiai subjektai yra fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia verslo veikla ( pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, įkūrę ūkininko ūki ir kitą ) ir įvairių teisinių formų privačios įmonės ( individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės ir kitos, išskyrus įmones , kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų ar pajų priklauso valstybei ar savivaldybėms ). Privatus sektorius, viešasis sektorius ir nevyriausybinės organizacijos yra šalies ūkio sudėtinės dalys (pagal nuosavybės formas ), rinkos ekonomikos šalyse privatus sektorius dažniausiai yra didžiausias iš jų.
Verslo liudijimas -
teisių aktų nustatyta tvarka fiziniam asmeniui išduota pažyma, suteikianti teisę nurodytu laikotarpiu verstis konkrečios rūšies individualia veikla. Verslo liudijimą turintis asmuo gali parduoti prekes, teikti paslaugas, gaminti tam tikras prekes ir jomis prekiauti. Mokesčio dydis už verslo liudijimą priklauso nuo laikotarpio , kuriam įgyjamas verslo liudijimas, individualios veiklos rūšies taip pat nuo savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena prašymą verslo liudijimui gauti padavęs asmuo, ir ar vykdomą individuali veikla. Pagal asmens amžių, darbingumą, veiklos pobūdį, veiklos vietą išduodant verslo liudijimą gali būti taikoma mokestinė lengvata. Už verslo liudijimą asmuo gali iš anksto sumokėti nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestį ar mokestiniam laikotarpiui pasibaigus deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas ir pajamų mokestį sumokėti nuo jų. Jei asmeniui verstis individualia veikla padeda jo šeimos nariai, vienas jų gali būti įrašytas verslo liudijime. Pasibaigus verslo liudijimo galiojimo laikui ir asmeniui neįsigijus naujo ar nepratęsus turimo verslo liudijimo galiojimo laikoma, kad asmuo nutraukė individualią veiklą.
