kristalografija

Question 1

Kristalas. Vidaus sandara (erdvinė gardelė)

Answer 1

Kristalas- kristalas tai kietas, kūnas susidaręs gamtoje dėl geologinių sąlygų arba užaugintas labaratorijoje ir tirintis išorinę formą ir vidaus sandarą. Jį sudarančios dalelės išsidėsčiusios dėsningai
Kristalo gardelė- tvarkinga atomų, molekulių ar jonų išsidėstymas kai kurių medžiagų struktūroje. Erdvinę gardelę sudarantis mažiausias pasikatojantis gretasienis vadinamas elementariu narveliu

Question 2

Gamtoje randamų kristalų forma (habitas). Ryšys tarp kristalų formos ir kristalo struktūros

Answer 2

Mineralo habitas- mineralo išorinė forma, priklausanti nuo vyraujančios kristalo gardelės formos. Skirtingų singonijų kristalai turi skirtingą habitą. Tos pačios singonijos mineralai turi įvairius habitus.
Kristalų sktuktūra tiriama rentgenostruktūrine analize, elektronografija, neutrinigrafija. Pagal vyraujantį cheminį ryši tarp atomų. Kristalai skirstomi į joninius ([vz. natrio chlorido), kovalentinius (pvz. deimanto), metališkuosius (metalų ir intermetalinių junginių) ir molekulinius (pvz. parafino). daugelyje kristalinių darinių (grafito, molibdeno sulfido, molekuliniuose kristaluose) yra kelių tipų cheminiai ryšiai.

Question 3

Brangieji, juvelyriniai akmenys

Answer 3

Budinga graži, išskirtinė spalva, spindesys, patvarumas didesnis kietumas. Tokie kaip deimantas, rubinas, safyras, smaragdas, turmalinas, topazas, špinelis, ametistas, aleksandritas, akvamarinas

Question 4

Kristalų vienalytiškumas, anizotropiškumas, savybė išlaikyti taisyklingąją formą. Amorfinė medžiaga

Answer 4

Vienalytiškumas – kristalo fizikinės savybės yra vienodos visose jo taškuose.
Anizotropiškumas – kristalų fizikinės savybės lygiagrečiomis kryptims yra vienodos, o ne lygiagrečiomis kryptimis gali būti skirtingos. (muskovitas)
Savybė išlaikyti taisyklingą formą – iš bet kokio kristalo nuolaužos ar rutulėlio, esant tinkamoms sąlygoms, persotintame tirpale užauga taisyklingo daugiasienio formos kristalai.
Amorfinė medžiaga – Medžiaga kurios atomai, jonai, molekulės nesudaro kristalinės gardelės ir neturi taisyklingos išorinės formos. Stiklas, obsidianas, moldavitas, gintaras, opalas.
Svarbiausi požymiai : Nebūdinga aiški lydymosi temperatūra; Yra Izotropinės ( Fizikinės savybės visomis kryptimis vienodos )

Question 5

Grūdėtų slaptakirstalinių agregatų morfologija.

Answer 5

Grūdėtieji agregatai – mineralų grūdelių sankaupos, besiskiriančios nuo kristalų daugiau ar mažiau netaisyklinga forma. Yra monomineraliniai (sudaryti iš vieno mineralo grūdelių) agregatai ir polimineraliniai (iš kelių mineralų), pvz: amazonitas (mikroklinas ir albitas). Pagal grūdelių didumą skirstomi į: stambiagrūdžius – skersmuo didesnis kaip 5 mm, vidutingrūdžius – 1-5 mm, smulkiagrūdžius – mažesni kaip 1 mm.

Question 6

Druskėjančių baseinų mineralų asociacijos.

Answer 6

Druskingų jūrinių baseinų garavimas
Pirmoje stadijoje didėja Ca, Mg ir Na koncentracija ir kristalizuojasi CaCO3 (aragonitas-kalcitas)
* Reaguojant CaCO3 su Mg++ formuojasi dolomitas
* Sekančioje stadijoje susidaro anhidritas-CaSO4
(jei aukšta temperatūra) arba gipsas CaSO4*2H2O (jei žema temperatūra)
* Pasiekus kritinį chloridų tirpumą iškrenta NaCl – halitas, toliau KCl – silvinas
* Pačioje paskutinėje evaporitų formavimosi stadijoje iškrenta boratai
Druskingų kontinentinių baseinų garavimas
* Labai priklauso nuo baseiną supančių uolienų
* Garuojant šiems baseinams susidaro:
– Na sulfatai;
– Boratai;
– Soda;
– Salietra

Question 7

. Kristalų augimas ( iš lakiųjų junginių, kietos medžiagos persikristalizavimo būdų ). Tirpimas tirpaluose

Answer 7

Pereinant iš dujinės į kietąją ( Kristalizacija iš lakiųju junginių );

Kristalų augimas ir tirpimas tirpaluose – Laboratorijoje auginant kristalus yra kristaliklis ( Kristalo pradas ). Tai į tirpalą įdėta tos pačios ar kitos medžiagos dalelė kuri sukelia kristalizaciją. Kristalams augti yra būtina: 1 – Persotintas tirpalas, 2 – Kristalizacijos centras.

Tirpimas – Tirpalas kuriame tam tikromis aplinkos sąlygomis ( Temperatūra ir slėgis ) vyksta medžiagos tirpimas yra nesotusis. Medžiagai daugiau nebetirpstant tirpalas vadinasi sotus, keliant temperatūrą ir toliau tirpstant medžiagai tirpalas vadinamas – persotintas.

Question 8

Svarbiausi mineralogijos vystymosi etapai.

Answer 8

Senovė: Senovės civilizacijos, tokios kaip Egiptas ir Graikija, pradėjo tyrinėti mineralus dėl jų praktinio panaudojimo ir grožio.

Viduramžiai: Alchemikai ir ankstyvieji mokslininkai, tokie kaip Georgius Agricola, pradėjo sistemingai tyrinėti mineralus ir aprašinėti jų savybes.

18-19 a.: Mineralogija tapo savarankišku mokslu. Antoine Lavoisier ir kiti chemikai pradėjo tirti mineralų cheminę sudėtį. 1813 m. James Dwight Dana išleido mineralogijos sistemą.

20 a.: Moderni mineralogija išsivystė, pasinaudojant rentgeno spindulių kristalografija ir elektronų mikroskopija, leidžiančiomis išsamiai tirti mineralų struktūrą.

21 a.: Skaitmeninės technologijos ir kompiuteriniai modeliai leidžia kurti detalias mineralų struktūrų simuliacijas ir tyrinėti jų savybes nano lygiu.

Question 9

. Metamorfizmo metu susidarantys mineralai

Answer 9

Pagrinde susidaro silikatai pvz: Berilas, serpentinas, albitas, ir t.t., dominuoja Silicis ir deguonis.
Korundas, hematitas, magnetitas- oksidai

Question 10

Kristalų embrionų susidarymas gamtoje. Kristalų sienelės augimo greitis.

Answer 10

Kristalų embrionų susidarymas gamtoje – susidaro persotintasis tirpalas ir atomai, jonai ar molekulės pradeda grupuotis bei jungtis, susidaro pirminės kristalų užuomazgos ( branduoliai, embrionai ), kurių patvarumas priklauso nuo jų dydžio.

Kristalo sienelės augimo greitis – Skirtingų paprastųjų kristalinių formų sienelių augimo greitis yra skirtingas. Dėl to jos skirtingai sugeria izomorfines priemaišas, joms būdingi ne vienodi sandaros defektai.

Question 11

Drūzos, dendritai, vaverkliai, konkercijos, žeodos, oolitai ir kt. mineralų agregatai.“

Answer 11

Grūdėtieji Oolitai
Masyvūs Konkrecijos
Žemėtieji Sekrecijos
Drūzos Aptekėjimo formos
Dendritai Apnašos

Question 12

Hidroterminio proceso mineralai.

Answer 12

Aukšatemperatūriai:
Alavo akmuo, Volfromitas, Molibdenitas, Arsenopiritas, Chalkopiritas, Galenitas, Sfaleritas, Topazas, Berilas.
Vidutinių temperatūrų
A – Polimetalinėse ir švino – cinko gyslose.
Arsenopiritas, Piritas, Auksas, Pirotinas, Sideritas, Sfaleritas, Galenitas.
B – Arseno kobalto – sidabro gyslose.
Kobaltas, Nikelinas, Pustitas, Argentinas, Bismutas, Uranitas.
C – Auksą nešančiose gyslose.
Piritas, Galenitas, Auksas, Arsenopiritas, Argentitas.
Žemetemperatūrinių
Fluoritas, Chalcedonas, Kvarcas, Kinovaras, Markazitas.

Question 13

Kristalų augimo zonos, augimo piramidės, Mozaikinis ir sraigtinis (spiralinis) kristalų augimas ir priežastys.

Answer 13

Kristalams augant jo sienelių paviršiuje palaipsniui nusėda medžiagos dalelės ir taip susidaro skirtingu laiku susiformavę sluoksniai arba zonos. Zoniškumas yra bendra ir būdinga visų mineralų vidinės sandaros ypatybė. Zonos rodo terpės kristalizacijos sąlygų ir cheminės sudėties svyravimus. Kristalų augimo zonos rodo kaip ir kiek kartų kito kristalo morfologija jo augimo metu, kaip kito kristalizacijos sąlygos ir terpės kuriame jis kristalizavosi cheminė sudėtis.

Augimo piramidės - tai kristalų augimo sektoriai.

Mozaikinis augimas - dėl sudėties ir vidaus sandaros vienalytiškumo pažeidimo įgyja mozaikinę sandarą

Spiralinis augimas- kristalo strukturoje del priemaisu atsiranda itampa,kuri sukelia daline stuma. Dislokacijos turi skirtinga amplitude ir krypti ivairiose kristalo pavirsiaus dalyse ir desningai kinta sraigtiniu budu.

Question 14

. Mineralų individų ir agregatų morfologijos reikšmė, atskiriant jų genezę

Answer 14

Atskiriant mineralų genezę, morfologija gali būti naudinga dėl to, kad tam tikri mineralai gali turėti specifines formos ir struktūros ypatybes, kurios yra susijusios su jų susidarymo sąlygomis. Pavyzdžiui, vulkaniniuose akmenuose galima pastebėti skirtingus mineralų individus ir agregatus su charakteringomis formomis, kurios atskleidžia, kad šie mineralai buvo formuojami esant aukštai temperatūrai ir spaudimui

Question 15

Pegmatitai ir jų mineralai

Answer 15

Pagrindinis faktorius – temperatūros sumažėjimas.
Pegmatitai formuojasi 2-15 km gylyje;
Mineralai susidaro kristalizuojantis liekaniniam silikatiniam
lydalui, praturtintam lakiaisiais komponentais;
Pegmatitų tipai:
a) Feldšpatams ir kvarcui kristalizuojantis (rašmeninis granitas), budingas vienodas kristalu dydis ir forma
b) po to kristalizuojasi kas lieka dideli kvarco ir feldšpatų kristalai, intensyvus izomorfizmas
c) susidaro Ištisai ovalus kvarcas, feldšpatai – issidesto juostomis, sluoksniais
d) Plastiška zona iš albito, muskovito, kvarco
e) Retieji elementai

Question 16

Mineralų sąvoka.

Answer 16

Mineralai – tai gamtinių procesų kristalinės būsenos produktai, sudaryti iš neorganinių paprastų medžiagų ar junginių, kuriuos galima fiziškai ir chemiškai išskirti

Question 17

Svarbiausi iš magminių uolienų mineralai.

Answer 17

Ultrabazinės uolienos – Peridotas ( olivinas ir augitas ); Bazinės – bazaltai ( plagioklazai ); Vidutinės – ( andezitas, raginukė ); Rūgščios – granitas ( kvarcas ).

Question 18

Steno dėsnis. Kristalų simetrijos elementai.

Answer 18

Kristalų sienelių kampų pastovumo (Steno) dėsnis - Visuose duotos medžiagos kristaluose, priklausančiuose vienai polimorfinei atmainai, prie vienodų aplinkos sąlygų dvisieniai kampai tarp atitinkamų sienelių ir briaunų yra pastovūs nepriklausomai nuo sienelių dydžio ir formos.

Kristalų simetrijos elementai - Pirmos rūšies simetrijos elementai - tai simetrijos ašys (tiesę, apie kurią kristalą sukant ir pasukus tam tikru kampu sutampa kristalo lygios dalys ir jos užima tą pačią pradinę padėtį erdvėje. Išskiriamos antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir šeštojo laipsnio simetrijos ašys. Mažiausias posūkio apie ašį kampas , per kurį kristalą pasukus sutampa jo lygios dalys vadinamas simetrijos ašies elementariu posūkio kampu.), o antros rūšies simetrijos elementams priskiriamos simetrijos plokštumos (- tai plokštuma, kuri dalina kristalą (figūrą) pusiau į dvi veidrodiškai lygias dalis viena kitos atžvilgiu išsidėsčiusias kaip daiktas ir jo atvaizdas veidrodyje. Simetrijos plokštumos gali būti pravestos išilgai briaunų arba joms statmenai, statmenai sienelėms, jos gali kirsti viršūnes. Viename kristale gali būti kelios simetrijos plokštumos.), inversinės ašys (tai tiesi linija, apie kurią kristalą pasukus tam tikru kampu ir atspindėjus per simetrijos (inversijos) centrą sutampa lygios kristalo dalys ir jos užima tą pačią pradinę padėtį erdvėje. ) ir simetrijos arba inversijos centras (tai įsivaizduojamas taškas kristalo viduje, nuo kurio įvairiomis kryptimis vienodame atstume yra išsidėstę vienodi kristalo (figūros) taškai. Tame taške visos linijos, jungiančios kristalo paviršiaus vienodas dalis (sieneles, briaunas, viršūnes) dalijasi pusiau.)

Question 19

Vienetinės kryptys kristale. Simetrijos

Answer 19

Vienetionės kryptys kristale – Vienintelė, kristale nepasikartojanti kryptis

Simetrijos grupės – Simetrijos grupės, kurios turi tik svarbiausias simetrijos ašis, vadinamos primityviomis. Jeigu pridedamas simetrijos centras, tai rūšys vadinamos centrinėmis. Pridėjus simetrijos plokštumas grupės vadinamos plokštuminėmis, o antrojo laipsnio ašis – ašinėmis. Simetrijos grupės (rūšys, klasės), kuriose yra maksimalus papildomų simetrijos elementų skaičius, vadinamos plokštuminėmis – ašinėmis. Jeigu pagrindinė simetrijos ašis yra inversinė, tai simetrijos grupė vadinama inversinė primityviaja. Jei simetrijos grupę sudaro inversinė ašis, simetrijos plokštumos ir antrojo laipsnio simetrijos ašys, tai tokia grupė vadinama inversinė plokštuminė.

Question 20

Mineralų tipomorfizmas. Pseudomorfoze.

Answer 20

Mineralų tipomorfizmas - Mineralai, kurie gali susidaryti tik apibrėžtose sąlygose, yra tipomorfiniai (pvz.: cinoberis - žematemperatūrinio hidroterminio proceso). Savybės:
* Kasiteritas (SnO2) – aukštatemperatūrinis (pegmatituose) turi Mn, Nb ir Ta priemaišą, beveik juodas, kristalai bipiramidės
* Kasiteritas hidroterminis – turi W, šviesiai rudas, kristalai prizmės
* Žematemperatūrinis auksas visada turi didesnę Ag priemaišą ir šviesesnę spalvą

Pseudomorfozės – tai procesas kurio metu vienas mineralas yra apdengęs ar pakeitęs kitą mineralą.

Question 21

Karkasiniai silikatai.

Answer 21

• Jei visi tetraedro kampuose esantys deguonies atomai jungiasi sudarydami erdvinį (3D) karkasą
• Feldšpatai, feldšpatoidai tai pat yra šio tipo (plagioklazai, ortoklazai)

Question 22

Kirstalografinės sistemos ( singonijos )

Answer 22

Kristalografines sistemos (singonijos) - tai simetrijos grupių dalis, turinčių vieną ar kelis panašius simetrijos elementus ir vienodą vienetinių krypčių skaičių:
* žemesniąją (triklininė, monoklininė ir rombinė). Būdinga, kad šios kategorijos kristaluose yra kelios vienetinės kryptys (ne daugiau 3);
* viduriniąją (trigoninė, tetragoninė ir heksagoninė);
* aukštesniąją (kubinės).

Question 23

Magminis procesas

Answer 23

• Iš magmos lydalo mineralas stengiasi būti pusiausvyroje su magmos lydalu.
• Kintant temperatūrai pusiausvyra suyra ir tuomet gali:
  a)mineralas keisti savo cheminę sudėtį( nepertraukiama
  eilė) arba b)atsiranda kitas mineralas.
  Magmos diferenciacijos ir stingimo metu susidaro
  palyginti nedaug mineralų dėl magmos sudėties
  panašumo.
• Pagrindiniai magą sudarantys elementai>1% - O, Si, Al,
  Fe, Ca, Mg, Na, K ir H
• P.S. MINERALAI MAŽĖJANT TEMP. IŠDĖSTYTI 1400 C – 800 C
• Mineralų susidarymas gali būti nulemtas šių veiksnių:

 vėstant magmai – kieti mineralai;
 reaguojant magmai su uolienomis;
 iš liekaninio lydalo.
Mineralai susidarę prie aukštos
temperatūros yra praturtinti Fe ir Mg, bet
mažai turi Si;
 II. Mineralai susidarę prie žemų
temperatūrų turi daug Si ir Al;

Question 24

. Grandininiai silikatai, juostiniai silikatai, sluoksniniai silikatai

Answer 24

Per SiO4 tetraedrai per deguonies atomą jungiasi sudarydami grandinę, piroksenų pagrindas – augitas, hiperstenas;
* Tetraedrai jungiasi per 3 deguonies atomus, amfibolų pagrindas – raginukė, tremolitas;
* 3 deguonies atomai sudaro begalinį sluoksnį, žėručiai, chloritas, talkas, serpentinas.

Question 25

Paprastosios kirstalų formos.

Answer 25

žemesniosios – monoedras, pinakoidas, diedras rombinė prizmė, rombinė piramidė, rombinė dipiramidė, rombinis tetraedras;
* viduriniosios - monoedras ir pinakoidas, prizmės ir jų skerspjūviai, piramidės ir jų skerspjūviai, dipiramidės ir jų skerspjūviai, Tetraedras, romboedras, skalenoedras, Trapecoidai;
* aukštesniosios kategorijos - tetraedrai ir heksaedrai, Oktaedrai ir dodekaedrai.
Kristalų sąaugos - dviejų arba kelių paprastųjų formų visuma yra kombinacija (piroksenas, gipsas, sfenas, volframitas, epidotas)
Dvynukais vadinamas dėsningas nelygiagretus dviejų ar kelių vienos medžiagos kristalų suaugimas, kai vienas kristalas išvedamas iš kito pasukus 180° arba vienas kristalas yra veidrodiškas atspindys kito
Epitaksinès saaugos - tai dėsningas skirtingos cheminės sudėties ir struktūros kristalų arba vieno mineralo, t.y. vienodos cheminės sudėties, bet skirtingų polimorfinių atmainų, besikristalizuojančių įvairiose kristalografinėse sistemose, suaugimas

Question 26

Fizinių savybių priklausomybė nuo sudėties ir struktūros

Answer 26

Įvairių kristalų fizinės (mechaninės, šiluminės, optinės, elektrinės,
magnetinės ir kt.) savybės yra skirtingos. Jos daugiausiai priklauso nuo
kristalo cheminės sudėties ir vidinės sandaros. Svarbią reikšmę turi
cheminio ryšio tipas
Metalų ryšio kristalams būdinga: kalumas, geras elektros ir šilumos
laidumas, neskaidrumas ir metalų blizgesys.
Kovalentinio ryšio struktūroms būdingi maži koordinaciniai skaičiai,
tankiausios sanglaudos struktūros. Būdingos žemos lydymosi ir garavimo
temperatūros. Medžiagos su didesne koordinacija (deimantas) yra netirpios,
turi didelį kietumą, aukštą lydymosi temperatūrą, silpną elektros laidumą
(arba dielektrikai), turi didelius lūžio rodiklius.
Joninio ryšio kristalams būdinga mažas elektros ir šilumos laidumas,
trapumas, aukšta lydymosi temperatūra, vidutinis tankis ir kartais geras
tirpumas vandenyje. Jie yra skaidrūs, bespalviai, kartais pasitaiko ir
spalvoti.
Van der valsinio arba liekaninio ryšio kristalai yra lakūs, lengvai lydosi,
nepasižymi elektros, šilumos laidumu, mažo kietumo, lūžio rodikliai
nedideli.

Question 27

. Saliniai silikatai, žiediniai silikatai.

Answer 27

75% Žemės plutos masės;
* SiO4 tetraedras – svarbiausias silikatų kristalo gardelės struktūrinis vienetas;
* Anijonai: O, OH, F,Cl, H2O
* Katijonai: Na, Mg, Al, Fe, Ca, K
* Monoklininės ir rombinės singonijos;
* Izomorfizmas
* Kiet > 5, tankis < 3.5 g/cm3
* Įvairių spalvų, kartais skaidrūs
* Statybų pramonė, porceliano gamyba, juvelyrika
* Kiekvienas tetraedras yra izoliuotas salininiuose silikatuose; struk. vienetas SiO4 -4; olivinas, granatau, cirkonas, topazas, titanitas;
* Dvigubi saliniai – abu tetraedrai yra izoliuoti nuo kitų; struk. vienet. – Si2O7 -6; epidotas;
* Du deguonies atomai sujungti sudaro žiedą S3+1nO(3+1n)3; berilas; turmalinas.
Jei du deguonies atomai sujungti ir sudaro žiedą vadiname ciklosilikatais arba žiediniais silikatais.

Question 28

1. Cheminių jungčių tipai ir jų struktūrinė charakteristika

Answer 28

Metališkasis - ryšys lemia kalumą; Kiekvienas atomas kristalo gardelei atiduoda savus elektronus ir tuo būdu tampa teigiamai pakrautu jonu, taip vadinama atomine liekana. Atiduoti elektronai neprisitvirtina prie kokio tai atomo, o yra skirti „bendram naudojimui“ elektroninių dujų pavidale; metalai grynuoliai;
* joninis – trapumą, tirpumą; atsiranda tarp dviejų skirtingai pakrautų jonų; nitratuose, karbonatuose, sulfatuose;
* kovalentinis – trapumą, blogai arba visai netirpūs; Šiuo atveju du atomai ar jonai lyg „prisitrauktų“ vienas kitą dėka atsiradusiems bendriems elektronų debesėliams; deimantas
* Van der Vaalsiniai – daugelis skaidrūs; Dipolių atsiradimo dėka tarp dviejų molekulių atsiranda liekaninės jungtys – jos viena su kita tarpusavyje sąveikauja, taip kaip skirtingos jų dalys įsigyja skirtingus krūvius

Question 29

. Mineralų masė, tankis, mechaninės savybės: skalumas, lūžis, trapumas

Answer 29

Mineralų masė - masės vienetai yra tonos, kilogramai, gramai. Jau nuo senovės brangakmenių svorio vienetu yra naudojamas karatas.
Tankis - kiekviena mineralo rūšis turi tam tikrą apibrėžtą tankį. Jo parametrai yra labai svarbūs mineralų diagnostikai. Naudojamas hidrostatinis metodas. Šiam metodui reikalingos labai tikslios svarstyklės. Yra naudojamas ir sunkiojo skysčio metodas. Tačiau sunkaus skysčio metodas yra kenksmingas sveikatai (gemologijoje nuo sintetikos ar imitacijos.)
Skalumas - Deformuojami mineralų kristalai skyla pagal jiems būdingas kristalografines ašis
Lūžis - Mineralų perskėlimas pagal kryptis, kuriomis jie yra be skalumo arba mineralų be skalumo laužymas duoda netaisyklingą paviršių, kuris yra vadinamas lūžiu. Jis gali būti lygus, laiptuotas, kriauklėtas, nelygus, pluoštinis.
Plastiškumas - Tai kristalo sugebėjimas priešintis smūginei apkrovai. Mineralai gali būti trapūs (neplastiški); tokie yra dauguma silikatų ar oksidų. Jie gali būti dalūs, pavyzdžiui, mineralų agregatai lengvai suardomi peiliu. Kiti mineralai gali būti kalūs, pavyzdžiui, aukso grynuoliai.

Question 30

Silikatai ( bendra charakteirstika )

Answer 30

• 75% Žemės plutos masės;
• SiO4 tetraedras – svarbiausias silikatų kristalo gardelės struktūrinis vienetas;
• Anijonai: O, OH, F,Cl, H2O
• Katijonai: Na, Mg, Al, Fe, Ca, K
• Monoklininės ir rombinės singonijos;
• Izomorfizmas
• Kiet > 5, tankis < 3.5 g/cm3
• Įvairių spalvų, kartais skaidrūs
• Statybų pramonė, porceliano gamyba, juvelyrika

Question 31

Izomorfizmo rūšys

Answer 31

Izomorfizmo rūšys - atomų, jonų arba molekulių savybė pakeisti vienas kitą kristaluose, susidarant mišriems kintamos sudėties kristalams.
* Pagal oksidacinį laipsnį (valentingumą)
Izovalentinis - Kai jonas keičia joną
Heterovalentinis
* Pagal atomų (jonų) skaičių
Dviejų atomų
Daugiatomis (porinis)
* Pagal priemaišų struktūrinę padėtį
Kietieji pakeitimo tirpalai - Izomorfinė priemaiša užima kristalinės gardelės mazgus
Kietieji išskaitymo tirpalai - Kai mazguose yra defektų
Kietieji įdiegimo tirpalai - Dalelės išsidėsto tarp mazgų
* Pagal tobulumą
Tobula izomorfinė eilė: kai mineralai gali susidaryti esant bet kokiam eilės komponentų santykiui;
Netobulas izomorfizmas: jei eilė suyra (tarpiniai mineralai)

Question 32

Mineralų optinės savybės: spalva, brėžio spalva, blizgesys, liuminisencija, iridisencija ir kiti optiniai efektai.

Answer 32

Spalva - Spalva atsiranda dėl šviesos. Priklausomai nuo spektro dalies sugėrimo (Tai spektro absorbcija. Ji yra nustatoma spektroskopo pagalba) mineralas turės vieną ar kitą spalvą. Spalvai didelę reikšmę turi minerale esantys metalai. Spalva yra viena iš svarbiausių brangakmenių bruožų. Absorbcijai ir jos spalvai įtakos taip pat turi ir akmens storis, pro kurį praeina šviesos spindulys. Kai kurių mineralų spalva kinta dienos ir dirbtinėje šviesoje. Mineralų spalvos gali keistis laike (veikiami tiesioginiais saulės spinduliais, pridedant pigmentų, juos kaitinant, šaldant, veikiant radžiu, rentgeno spinduliais bei bombarduojant elektronais)
brėžio spalva - Inherentinė spalva yra būdinga kiekvienai mineralo grupei, todėl ji gali būti naudojama akmenų diagnostikoje. Braukiant mineralą ant marmuro ar specialios porceliano plokštelės jis palieka brėžio spalvą.
Šviesos spindulys patekęs ant mineralo paviršiaus nuo jo atsispindi. Šis šviesos efektas vadinamas blizgesiu. Tai priklauso nuo atsispindėjusios plokštumos paviršiaus, mineralo lūžio rodiklio (Kuo didesnis spindulio lūžis, tuo didesnis blizgesys). Mineralai turi perlamutrinį, šilkinį, riebų, vaškinį, žemėtą, dceimantinį, stiklišką
Efektus sąlygoja jų atspindys, interferencija ir refrakcija: Liuminisencija
Sugeria šviesą ir po to šviečia
* Iridisencija
Gali keist spalvas

Question 33

Fosfatai, nitratai

Answer 33

HNO3 druskos – reti mineralai
* Na ir K
* Salinės struktūros
* Trigoninė ir rombinė
* Kiet 1-2; Tank ~ 2 g/cm3
* Bespalviai arba balti
* Tirpūs H2O
* Biogeocheminės kilmės
* Salietros gamyba
* H2PO4
* Anijonai – OH, F, Cl
* Katijonai Fe, Al, Ca, Na, Mn
* Salinės struktūros
* Monoklininė, rombinė, heksagoinė
* Kiet ~ 5 (vivianitas 1-2); Tank iki 5.5
* Trąšos

Question 34

. Epitaksijos reiškiniai , Polimorfizmas

Answer 34

Epitaksijos reiškiniai - skirtingų mineralų suaugimai, kuriuose bent keletas kristalografinių elementų sutampa
Gali sutapti plokštumos, kristalografinės ašys, briaunos.
Dažniausiai mineralai būna skirtingų singonijų;
Pagal kilmę gali būti: a)pirminiai suaugimai; b) suaugimai susidarę dėl kietųjų tirpalų irimo; c)antriniai suaugimai atsiradę dėl vieno mineralo pakeitimo kitu;
Pavyzdžiai: a) chalkopiritas (CuFeS2) - ant tetraedrito (Cu10Cu2)12S[SbS3]4 kubinė singonija; b) pirotinas ant magnetito; c) biotitas ir muskovitas – biotitas pagrindas, ant jo apauga muskovitas.
Polimorfizmas - tai reiškinys, kai vienos cheminės sudėties medžiaga skirtingomis termodinaminėmis sąlygomis sudaro įvairias kristalų struktūras ir skirtingų fizinių savybių medžiagas. Polimorfizmui turi reikšmės temperatūra, slėgis, priemaišos, ypač izomorfinės

Question 35

Sulfatai

Answer 35

Sulfatai
* H2SO4
* Anijonai O2, PO4, CO3
* Katijonai Ca, K, Fe, Na, Mg
* Su H2O ir be
* Salinė, grandininė, sluoksniuota
* Kiet 2,5-3; tank 1,5 – 6,9
* Spalva priklauso nuo elementų-chromoforų
* Nuosedinės kilmės, hidroterminės, dūlėjimo zonose
* Gipsas, anhidritas, baritas

Question 36

tankiausio sudėjimo struktūros, koordinacinis skaicius, elektyvus spindulys

Answer 36

Kai susidarant struktūrai yra pasiekiamas didžiausias galimas medžiagos tankis, toks išsidėstymas vadinamas tankiausiąja sanglauda (TS).
Koordinacinio skaičiaus - Centrinio metalo jono betarpiškai prijungiamų dalelių skaičius efektyvaus spindulio - struktūrinio vieneto (atomo, jono) spindulio sfera turinti įtakos greta esantiems struktūriniams vienetams

Question 37

Vanduo mineraluose

Answer 37

Kristalizacinis: Tai vandens molekulės esančios minerale.
Ceolitinis: skiriasi nuo kristalizacinio tuo, kad jis esant aukštai temperatūrai pasišalina nesuyrant kristalinei gardelei, nes jis yra mineralo gardelę sudarančių jonų tuštumose.
Adsorbcinis: Tai vandens molekulės, esančios ant mineralo paviršiaus dėl paviršinės traukos jėgos. Pašalinamas prie 110 laipsnių.
Konstitucinis vanduo įeina į kristalų struktūrą OH-, H+ ir H3O+ jonais. OH- jonai susieti kristalo struktūroje labai stipriai, išsiskiria palyginti aukštoje temperatūroje, H+ jonai susieti silpniau ir iš kristalų daug lengviau išsiskiria.
tarplokštuminis;būdingas tarpsluoksniniams molio mineralams (kaolinitas);
intarpų vanduo;susidaro formuojantis mineralui ir atspindi pirmines susidarymo sąlygas; iš esmės tai mechaniniai intarpai;

Question 39

Karbonatai

Answer 39

H2CO3
* Anijonai: OH, Cl, SO4, PO4
* Katijonai: Ca, Mg, Na, Cu, Pb, Zn, Fe, Mn
* > 80 mineralų
* Heksagoninė, rombinė, monoklininė
* Kiet 1-5; tank 1,4 – 7
* Aukštas lūžio rodiklis
* Spalva priklauso nuo elementų-chromoforų
* Nuosedinės kilmės, hidroterminės, magminės
* Kalcitas, dolomitas, magnezitas, aragonitas