Krikščioniškasis viduramžių pasaulis Flashcards
Viduramžiais didžiausia vertybė buvo:
Žemė
feodas -
paveldima žemės valda, kurią vasalas gavo iš senjoro už karinę tarnybą.
privilegija -
išskirtinė teisė, pirmumas, lengvata
senjoras -
žemvaldys, turintis savo žemėje gyvenančių priklausomų valstiečių ir miestiečių; feodalas turintis vasalų
feodalas -
žemės (feodo) valdytojas
vasalas -
nuo senjoro priklausantis feodalas
feodalizmas -
viduramžių visuomenės gyvenimo tvarka, pagrįsta vasaliniais santykiais, bei privilegijuota žemvaldžių padėtimi.
feodalizmo susiklostymas (amžius)
IX-XI a.
investitūra -
pasaulietinė vasalo įvesdinimo į feodą ceremonija; bažnytinė - vyskupo ar abato įvesdinimas į vyskupiją ar abatiją.
Vasalų paklusimo taisyklė:
,,Mano vasalo vasalas - ne mano vasalas”
luomas -
žmonių grupė, turinti įstatymų nustatytas ypatingas teises ir pareigas.
3 viduramžių luomai
- dvasininkai;
- kilmingieji;
- valstiečiai
Feodalinė visuomenės piramidė
Globa⬇️Karalius⬆️Ištikimybė
hercogai, grafai
riteriai
valstiečiai
hercogas -
stambus feodalas, didelės teritorijos valdytojas; aukštosios bajorijos titulas
domenas -
svarbiausios feodalo žemės valdos
Viduramžiais Europoje susiklostė sudėtinga žmonių tarpusavio priklausomybe ir ištikimybės ryšiais bei žemės nuosavybe pagrįsta santykių sistema -
feodalizmas
Už karinę tarnybą valdovai skyrė valdiniams žemės sklypų - …, aukštų pareigų bei … .
feodų, privilegijų
Feodą suteikęs žmogus vadintas … , o jį gavęs - … .
senjoru, vasalu
Vasalo ištikimybė senjorui buvo įteisinama ceremonijoje, vadinamoje … .
Investitūra
Vasalas duodavo senjorui … , įsipareigojo jį … , … . Senjoras - … , … .
priesaiką, rengti kare, išpirkti. Ginti, globėti
Lietuvoje feodalizmas susiformavo:
XIII-XIV a.
Privalomi įvaldyti 7 riterystės menai:
- Joti žirgu
- Plaukti
- šaudyti iš lanko
- Kumščiuotis
- medžioti su sakalais
- žaisti šachmatais
- Kurti eiles
Pažas -
kilmingas jaunuolis, tarnaujantis didikui kaip asmeninis tarnas.
Per įšventinimo ceremoniją įteikiami luomo simboliai:
juosta ir balnakilpės ar pentinai.
Riterio garbės kodeksas:
Garbingai kariauti, tarnauti dievui bei ginti bažnyčią, globoti vargšus ir našlaičius, pagarbiai elgtis su kilmingomis moterimis - damomis.
Riterio ginkluotė:
kalavijas, ilgas ietis, skydas
gūnia -
raštuota marška arkliui ar vežimo sėdynei dengti.
herbas -
miesto, valstybės, luomo ar giminės skiriamasis ženklas
Donžonas -
apvalus ar keturkampis viduramžių pilies pagr. bokštas, skirtas gynybai ir feodalui gyventi.
Heroldas -
pasiuntinys, šauklys, karalius ar stambiųjų žemvaldžių vardu skelbiantis svarbius nutarimus ar įvykius, tvarkantis riterių turnyrus ir šventes.
Viduramžių papročiai:
Nemandagu patarnauti damoms nenusiimant šalmo.
Nešnypšk nosies pirštais, kuriais imi mėsą.
Jei nori nusivalyti burną, mandagiai padaryk tai savo apsiaustu.
Nesispjaudyk virš stalo arba ant stalo.
Prieš atsisėsdamas pasižiūrėk, ar šalmas švarus.
Valgydamas nepamiršk neturtėlių, ir Dievas tau atlygins.
Baudžiauninkai -
netekę žemės, nuo feodalo priklausomi valstiečiai
Dvaras -
stambus žemdirbystės ūkis
lažas -
privalomas baidžiauninko darbas dvare
duoklė -
dalis baudžiauninko pajamų (grūdais, gyvūliais), atiduodamų dvarui už naudojamą žemės sklypą
Dešimtinė -
Bažnyčiai atiduodama dešimtoji pajamų dalis
natūrinis ūkis -
kai valstiečiai viską ko reikėjo gyvenimui, buičiai užsiaugindavo ir pasigamindavo patys
Dvilaukė žemės dirbimo sistema -
Valstiečiai naudojo primityvius darbo įrankius, dirbo tik pusę žemės ploto, daliai leido „ilsėtis” - dirvonuoti. Toks Žemės dirbimas nenašus, mazai tręšiama žemė greit nusialindavo, o derlių valstiečiai gaudavo tik du tris kartus didesni, nei pasėdavo grūdų.