Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Fiziologija > Kraujas > Flashcards

Kraujas Flashcards

1
Q

Organizmo vidinė terpė ir jos reikšmė

A

Kraujas, limfa, tarpląstelinis, smegenų skystis. Joje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Reguliaciniai mechanizmai esantys šitose skysčiose neleidžia pakisti vidinės terpės parametrams (pH, temperetūra, osmosinis slėgis, gliukozė, kitų medžiagų koncentracijos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Homeostazė

A

Vidinės terpės sudeties, bei fizinių ir cheminių savybių pastovumas. Homeostazė užtikrina ląstelėms ir organams palankias funkcionavimo sąlygas, nes:
1. Vieni organai ir sistemos (virškinimo, kvėpavimo) teikia būtinas organizmui sąlygas
2. Kiti (kvėpavimo organai, inkstai) šalina medžiagų apykaitos produktus
Dėl suderintos organų ir sistemų veiklos, vidinės terpės parametrai išlieka gana pastovūs. Homeostazę užtikrina įvairūs procesai, cheminės reakcijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

homeorezė

A

organizme vykstančių procesų, cheminių reakcijų visuma, užtikrinanti homeostazę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Homeomorfozė

A

santykinis ląstelių, audinių ir organų struktūros pastovumas, užtikrinantis jų normalias fiziologines funkcijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Kraujo fiziniai rodikliai: kraujo kiekis (kiekis, jo svarba, nuo ko priklauso)

A

Pstovus kraujo kiekis yra svarbus, nes nuo cirkuliuojančio kraujo kiekio priklauso širdies veikla, kraujospūdis, medžiagų apykaita.
Kiekis:
6-8% kūno svorio (4-5l) arba 50-80 ml kraujo/kg kūno svorio
Priklauso nuo:
amžiaus (naujagimiui 15 proc. Kūno svorio, kūdikių iki 1m. - 11proc, kūno svorio
Kūno padėties - išgulėjus 1-2 savaites sumažėja 10-15 proc. cirkuliuojančio kraujo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Kraujo fiziniai rodikliai: hematokritas

A

tai dydis, parodantis, kokią kraujo tūrio dalį sudaro kraujo kūneliai. Hematokritas išreiškiamas procentais ar santykiniais vienetais.
Kraujo kūneliai sudaro apie (40-48 %) 0,40-0,48 vyrų ir apie (36-42 %) 0,36 – 0,42 moterų – kraujo tūrio.
Hematokritas priklauso nuo eritrocitų skaičiaus ir dydžio.
Iš hematokrito vertės galima spręsti tik apie kraujo sutirštėjimą ar suskystėjimą, apie kraujo kūnelių ir plazmos tūrių santykį.
Tam tikromis sąlygomis hematokrito vertė gali pasikeisti. Pavyzdžiui, hematokritas padidėja kraujui sutirštėjus (labai išprakaitavus, viduriuojant, ilgai vemiant), o sumažėja, kai gaminama per mažai kraujo forminių elementų, nukraujavus, praskiedus kraują.
H > kraujas tirštėja, H < kraujas skystėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), jo nustatymo reikšmė, vyrų ir moterų normos

A

Ilgesnį laiką pastovėjęs nuo krešėjimo apsaugotas kraujas susisluoksniuoja į 2 sluoksnius:
• apatinį tamsiai raudonos spalvos (nusėdę eritrocitai)
• viršutinį šviesiai geltonos spalvos (kraujo plazma).
Eritrocitų nusėdimo greitis išreiškiamas mm/h (iš tiesų matuojama eritrocitų nusėdimo atkarpa po valandos).

vyrų - 1-10mm-val
moterų - 2-15 mm/val

Nustatymo reikšmė:

1) uždegiminių, navikinių, autoimuninių, kraujo ir kt. ligų diagnostikai;
2) vertinant gydymo efektyvumą;
3) sergant lėtinėmis ligomis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

ENG mechanizmas

A

Eritrocitai sunkesni už plazmą
Globulinai gali prilipti prie eritrocitų paviršiaus, mažinti jų krūvį
Visų eritrocitų krūvis yra neigiamas

(Būdami sunkesni už kraujo plazmą, eritrocitai iš lėto grimzta (dėl sunkio jėgos) ir tai yra nekintantis dydis. Tačiau eritrocitai yra įelektrinti “-“ ir dėl vienodo krūvio stumia vienas kitą ir taip priešinasi nusėdimui - nekintantis dydis.
Suprantama, kad veiksniai, kurie mažina eritrocitų neigiamą krūvį skatina juos sulipti į krūveles, o kartu ir nusėsti. Kraujo plazmos teigiamai įelektrinti stambiamolekuliniai baltymai (imunoglobulinai, ŪFB) linkę adsorbuotis ant eritrocitų paviršiaus, mažina jų neigiamą krūvį, taigi skatina juos sulipti į krūveles (agreguotis) ir nusėsti. Be to, sėsdami eritrocitai susiduria su priešpriešine kraujo plazmos srove, kuri stabdo sėdimo procesą, todėl vertikaliame mėgintuvėlyje eritrocitai nusėda lėčiau. Pakreipus mėgintuvėlį priešpriešinė kraujo plazmos srovė, kuri yra nukreipta į viršų nuteka ne per eritrocitus, o viršutine mėgintuvėlio sienele, todėl eritrocitai nusėda greičiau nei vertikaliame mėgintuvėlyje. Tarp eritrocitų ir kraujo plazmos sumažėja trinties jėga.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kraujo pH, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Acidozė. Alkalozė.

A

Kraujo pH priklauso nuo H+ koncentracijos. Kuo didesnė, tuo kraujas yra rūgštesnis, ir atvirkščiai.

pH - neigiamas dešimtainis vandenilio jonų koncentracijos logaritmas

reikšmė. fermentų aktyvumui. Kadangi kiekvienam fermentui būdingas optimalus jo veikimo pH, o visos organizmo reakcijos yra fermentinės prigimties, pakitus kraujo rūgštingumui, jos daugiau ar mažiau sutrinka. Kartu suyra ir reakcijų balansas, būdingas sveikam organizmui;
 Hb ir O2 jungimuisi, kai ph mažėja - blogėja;
 ląstelių membranų ir kapiliarų laidumui (kraujui rūgštėjant jis blogėja). Jei kraujas rūgštėja, H+ veržiasi iš kraujo į kaulinį audinį ir iš jo išstumia Ca2+, dėl to kraujyje padidėja Ca2+ koncentracija ir jie atsideda minkštuosiuose audiniuose. Dėl to kaulai minkštėja.
 priklauso baltymų koloidinės savybės (terpei rūgštėjant, koloidiniai tirpalai darosi ne tokie pastovūs).

Acidozė - rūgščių pertekliu ar sumažėjęs pH
Alkalozė - šarmų perteklius ar padidėjęs pH
pagal priežastis, tiek acidozė, tiek alkalozė gali būti APYKAITINĖ (ją nulemia metabolitų susikaupimas - H+, pieno r.) ir KVĖPAVIMO (respiracinė) priežastis - daug CO2

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Acidozė. Alkalozė.

A

Acidozė - absoliutus ar santykinis rūgščių padaugėjimas, pasireiškiąs šarmų atsargų ar pH sumažėjimu,
kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimu.
Acidozė gali būti metabolinė ir respiracinė.
Metabolinė acidozė būna kompensuota (padaugėjus rūgščių ar sumažėjus šarmų, sumažėja tik kraujo šarmų atsargos, bet pH nepakinta - fizinio darbo metu raumenyse susidaro pieno r., bet kraujo pH nepakinta) ir nekompensuota (kai išsenka šarmų atsargos ir kraujo pH ima mažėti - sergant cukralige padidėja ketoninių kūnų, viduriuojant)
Respiracinė acidozė gali būti taip pat kompensuota ir nekompensuota. Kompensuota - plaučiai mažiau pašalina CO2 (pH nepakinta), sutrikus širdies veiklai, pakitus plaučiams. Nekompensuota - prastai ventiliuojami plaučiai ir pH pakinta (sumažėja).

Alkalozė - kraujo šarmų padidėjimas dėl kraujo rūgščių pusiausvyros sutrikimo. Alkalozė gali būti metabolinė ir respiracinė, ir kompensuota ir nekompensuota.
Metabolinė kompensuota alkalozė susidaro, kai iš organizmo pašalinama daug rūgščių (ilgai vėmus), bet pH nepakinta. Nekompensuota metabolinė alkalozė - sumažėja rūgščių atsargos ir pakinta (padidėja) pH.
Respiracinė kompensuota alkalozė būna, kai plaučiai pervėdinami (pvz. kalnuose), tačiau pH nepakinta. Respiracinės nekompensuotos alkalozės metu pH jau pakinta.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Ph reguliavimas. kraujo buferinės sistemos. (kas sudaro buferines sistemas, kokios yra)

A

Ph Reguliuoja:

  1. Kraujo buferinės sistemos
  2. Įvairūs organai

1) Kraujo buferinės sistemos (BS). BS sudaro 2 komponentai:
• silpna rūgštis
• ir jų pačių (Na ir K) druskos
ir šie kompnentai yra viename tirpale ir vadinami buferiniu tirpalu. Rūgštinėje terpėje reaguoja kaip šarmas, šarminėje - kaip rūgštis
Svarbiausios: 1.Hemoglobininė buferinė sistema (HBS) (Hb+HbO sudaro hemoglobinas ir jo junginys su deguonimi) 80 proc.
2. Karbonatinė - H2CO3/NaHCO3; 10 proc
3.Fosfatinė - NaH2PO4/Na2HPO4; 1 proc
4. Baltyminė - veikia kaip amfoteriniai junginiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Ph reguliavimas. hemoglobininė buferinė sistema

A

Ją sudaro hemoglobinas ir hemoglobino junginys su O2 (oksihemoglobinas)
Hb - rūgštus junginys (gali sujungti rūgštis)
HbO2 - rūgštesnis (gali sujungti šarmus)
Mažojo rato kraujotaką apsaugo nuo šarmėjimo (Kaupiasi mažajame kraujo rate Na, K, HCO3)
Didįjį apsaugo nuo rūgštėjimo (nuo H+; CO2)
Kadangi HbO2 labiau rūgštinis, jis mažajame rate sujungia šarmų atsargas ir taip mažojo rato kraujotaką apsaugo nuo pašarmėjimo
Hb būdamas silpnesne rūgštis - gali sujungti rūgštines medžiagas ir taip apsaugoti dydįjį ratą nuo parūgštėjimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Ph reguliavimas. Įvairūs organai

A

1) Inkstai. Kai kraujas rūgštėja išskiria rūgštesnį šlapimą
Šlapimo pH 6,5-7,5 kritiniais 4,5-8,5
2) Plaučiai. CO2 - rūgštesnė medžiaga. Aktyviai kvėpuojant kraujas šarmėja, blogiau kvėpuojant - rūgštėja (pH atsistato per 1-3 sek)
3)Kepenys. Šarminį NH3 verčia neutraliu šlapalu. pieno rūgštis verčiama gliukoze
4) Prakaito liaukos. Panašiai kaip inkstai. Jei kraujas rūgštėja - prakaitas rūgštėja ir atvirksčiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (Kas tai, nuo ko priklauso)

A

Osmosas – tai dalelių (tirpiklio) difuzija pro pusiau pralaidžią membraną iš mažesnio osmosinio slėgio aplinkos į didesnio osmotinio slėgio aplinką. Osmotinis slėgis susidaro toje membranos pusėje, kurioje būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija. Tirpalų osmosinis slėgis priklauso nuo ištirpusių dalelių skaičiaus, bet ne nuo jų dydžio.
Kraujo osmosinis slėgis priklauso nuo:
• mineralinių medžiagų
• gliukozės
• baltymų koncentracijos kraujyje
Osmosinio slėgio dalis, priklausanti nuo mineralinių medžiagų ir gliukozės, vadinama kristoloidų osmosiniu slėgiu (~7 atm)
Osmosinio slėgio dalis, priklausanti nuo baltymų, vadinama koloidoosmosiniu (onkotinis) slėgiu, kuris yra 0,03 – 0,04 atm ar 20 – 30 mmHg. Šis slėgis svarbus vandens pasiskirstymui tarp kraujo ir audinių (baltymai sugeba prijungti ir atiduoti vandenį).
Kraujo osmotinis slėgis - 7 atmosferos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (pastovumo reguliavimas)

A
  1. Padidėjus osmosiniam slėgiui reaguoja osmoreceptoriai, kurių yra kraujagyslėse ir pagumburyje. Sujaudintos neurohipofizėje esančios nervinės ląstelės sintetina antidiuretinį hormoną (ADH). Jis kaupiamas hipofizės užpakalinėje dalyje, vėliau iš jos patenka į kraują. Inkstuose šis hormonas skatina tiesioginę H2O reabsorbciją distaliniuose ir surenkamuosiuose kanalėliuose iš pirminio šlapimo į kraują. Dėl to:
     mažėja osmosinis slėgis
     mažėja druskų koncentracija
     didėja kraujo tūris (vandens kiekis)
  2. Prakaito liaukos. Padidėjus osmosiniam slėgiui išskiriamas labiau koncentruotas prakaitas. Osmosinio slėgio padidėjimas susijęs su vandens sumažėjimu (kraujo tūrio sumažėjimu), todėl renino angiotenzino aldosterono sistema (RAAS) aktyvina aldosterono išskyrimą iš antinksčių – todėl sulaikomas Na+, o paskui jį eina ir vanduo:
     mažėja osmosinis slėgis
     didėja kraujo tūris
  3. Kepenys. Osmosinis slėgis gali padidėti dėl gliukozės koncentracijos padidėjimo kraujyje. Tuomet pradeda veikti insulinas, kuris skatina gliukozės patekimą į kepenų ląsteles, kur ši verčiama glikogenu.
     mažėja osmosinis slėgis
  4. Kraujo plazmos baltymai – palaiko osmosinį slėgį keisdami savo brinkimo laipsnį, t.y. sujungdami daugiau ar mažiau vandens. Ši baltymų savybė priklauso nuo kraujo pH ir druskų koncentracijos. Jei kraujo plazmoje didėja druskų koncentracija, baltymai suriša mažiau vandens. Padidėjus laisvo vandens kiekiui, kraujo osmosinis slėgis mažėja.
     mažėja arba didėja osmosinis slėgis
  5. Troškulio motyvacija. Norima gerti, pojūčiai kyla smegenų žievėje (pagumburyje, limbinėje sistemoje)
     mažėja osmosinis slėgis
     didėja kraujo tūris
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (Hemolizė)

A

Hemolizė - ląstelės membranos suirimas ir turinio išsiliejimas į kraujo plazmą

  1. Osmosinė hemolizė - eritrocitų hemolizė hipertoniniame ir hipotoniniame tirpaluose. Iš visų kraujo ląstelių eritrocitų hemolizė yra pavojingiausia, nes jame yra hemoglobinas. Jei suardam membraną - išsilaisvina Hb, tampa nebepriimtinas organizmui. Haptoglobinas, jei savaime suyra 10-15 proc neleidžia atsipalaiduoti Hb, bet jei daugiau - jo neužtenka.
  2. Biologinė hemolizė. Gali įvykti dėl bakterijų toksinų ar gyvūnų nuodų
  3. Cheminė hemolizė. Paveikus cheminėmis medžiagomis surdoma membranų baltyminė ar lipidinė dalys.
  4. Fizinė hemolizė. Sukeliama veikiant žemai t.,kratant kraują
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (osmotinio slėgio reikšmė)

A
  • kraujo kūnelių vientisumui išlaikyti;
  • sąlygoja vandens pasiskirstymą tarp kraujo ir audinių (onkotinis slėgis);
  • vandens ir mineralinių medžiagų rezorbcija iš virškinimo trakto į kraują;
  • Įv procesams - filtracija (Šlapimo gamyba, audinių skysčio susidarymas)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Kraujo plazmos vanduo, reikšmė ir jo kiekio reguliavimas

A

Laisvas vanduo - gebantis tirpinti druskas ir atlikti įvairias fiziologines funkcijas
Fiziškai sujungtas (su baltymais) - netirpina druskas
Badaujančio žmogaus organizme yra mažai baltymų, jie nesujungia vandens, vanduo keliauja į audinius - žmogus tinsta

Reikšmė:

  1. Svarbus tirpiklis. Vandenyje vyksta reakcijos, gaunam ir šalinam medžiagas, kurios yra tirpios vandenyje
  2. Rezorbcija, šalinimas
  3. Audinių jautrumas
  4. Termoreguliacija - su prakaitu šalinama šiluma
  5. Jei mažėtų vandens kraujyje: Tirštėtų kraujas, sunkėtų širdies darbas - didėtų AKS, greičiau krešėtų kraujas

Reguliacija.
Vandens gavimas vandens šalinimas
Vandens kiekis reguliuojamas per:
1) osmoreceptorius
centriniai yra pagumburyje, periferiniai - vartų venoje, širdyje, virškinimo sienelėse, inkstuose, blužnyje
Mažėjant vandens, daugėja druskų, didėja osmotinis slėgis, išskyriama daugiau ADH
2) Voliumoreceptorius (jie reaguoja į trumpalaikius tūrio pokyčius): jie yra Kraujotakoje (venų srityje), kairiajame ir dešiniajame prieširdžiuose. Jei Tūris didėja - ADH mažėja, jei Tūris mažėja - ADH didėja.
3)Troškulio pojūtis. Troškulio centrą aktyvina osmoreceptorių dirginimas, kraujo tūrio mažėjimas, AT-II
4) Aldosteronas
Jei vandens tūris mažėja, kraujospūdis taip pat mažėja - tai aktyvina renino angiotenzino aldosterono sistemą (RAAS)
5) Priešird[ių natrio retinis peptidas (PNaUP) jei tūris didėja - slopinama RAAS

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos ir reikšmė. (kas tai, kiek, savybės, frakcijos)

A 
Kraujo serume 65-83 g/l
jei mažiau - hipoproteinemija
daugiau - hiperproteinemija
Kraujo plazmoje >2-4 g/l dėl fibrinogeno
Plazmoje >200 baltymų rūšių: albuminų (vienarūšiai baltymai), globulinai (LP, transferinas, ŪFB, lg, krešėjimo baltymai)

yra daug frakcionavimo būdu - pvz. elektroforezė. patalpinus kraujo plazmos baltymus į elektrinį lauką - susideda į grupeles - frakcijas (1 albumino, 5 globulino)

Savybės:
Dauguma gaminama kepenyse:
albuminai, fibrinogenas - 100proc
alfa globulinai - 70-90proc
beta globulinai - 50proc (kiti - įvairių audinių ląstelėse)
gamma globulinai - limfoidiniame audinyje, plazminėse ląstelėse
Albuminai (smulkesnės molekulinės masės) 57-67 proc
Globulinai - 33-43 proc

20
Q

Kraujo plazmos baltymai, jų frakcijos ir reikšmė. (reikšmė)

A
  1. Palaiko kraujo plazmos osmotinį slėgį. Ypač albuminai
  2. Maitinamoji f-ja - kraujo plazmos baltymai yra aminorūgščių šaltinis. Dauguma ląstelių negali pasiimti baltymų tiesiai iš kraujo, nes nepraledidžia membranos, tačiau kepenų ląstelių membranos yra laidžios baltymams, todėl kepenyse baltymai suskaldomi iki aminorūgščių, kurios patenka ir į kitas ląsteles
  3. Atlieka pernešėjų vaidmenį. Albuminai yra svarbiausi, nes jų paviršiaus plotas didelis, todėl sandara yra palanki atlikti transportinę f-ją. Jie neša vaistus, cholesterolį, sunkiųjų metalų jonus, vitaminus, katijonus (Ca, Fe, Cu), tulžies rūgštis, bilirubiną į kepenis.
  4. Mineralinių medžiagų apykaita - Cu, Fe, Ca
  5. Buferinė - baltymai kaip amfoteriniai junginiaigali palaikyti kraujo pH
  6. Reguliuoja laisvo vandens kiekį, lemia kraujo klampumą
  7. Krešėjimo ir antikrešėjimo sistemoje. Krešėjimo baltymai (faktoriai) apsaugo organizmą nuo nukraujavimo.
  8. Fermentinės r-jos
  9. Reguliacinė f-ja - hormonai ir jų inhibitoriai
  10. Apsauginė - antikūniai, ŪFB, gama globulinai, komplemento baltymai - apsaugo uždegimo, nudegimų būdu.
21
Q

Kraujo plazmos mineralinės druskos, jų reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas. Izotoniniai ir fiziologiniai tirpalai.(elektrolitai, nuo ko priklauso, savybės)

A

.Na, K, Ca, Mg, Cl, HCO3
bendra koncentracija 0,9 proc (9g/l)
Priklauso nuo: kiekio, gaunamo su maistu ir jų rezorbcijos iš virškinamojo trakto ir šalinimo

Savybės

  • priklauso kraujo osmotinis slėgis
  • audinių ir organų gyvybinėms funkcijoms palaikyti - jaudrumui, dirglumui
  • plastinę (statybinę) funkciją (Ca, P ir t.t.)
  • katalizinė f-ja (greitina biochemines r-jas)

kraujo plazmoje ir eritrocite jų kiekiai skiriasi. šį skirtumą užtikrina:

  • selektyvus membranų laidumas įvairiems jonams
  • membranų fermentinės sistemos - siurbliai (natrio-kalio ir kt)
22
Q

Kraujo plazmos mineralinės druskos, jų reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas. Izotoniniai ir fiziologiniai tirpalai. (tirpalai. kokie yra, kas lemia)

A

Kraujo kūneliai nesuyra, nes jie su plazma turi tą patį osmotinį slėgį. Tirpalai, kurių osmotinis slėgis toks pat, kaip kraujo plazmos, vadinami IZOTONINIAIS
Jei tirpalo osmotinis slėgis didesnis nei 0,9 proc - HIPERTONINIAIS (2 proc NaCl pvz.). Jei eritrocitas pateks į hipertoninį tirpalą, iš jo išeis vanduo, dėl vandens osmotinio slėgio susiraukšlės, subliukš
Jei osmotinis slėgis mažesnis - HIPOTONINIAIS (0,4 proc NaCl pvz) patekus į tokį tirpalą, iš eritrocito difunduos vanduo

FIZIOLOGINIAI TIRPALAI yra tik tie, kurie turi savybes:

  • izojonins (Na, K, Ca, Mg) - jonine sudėtimi panašus į kraujo plazmą. turi pagrindinis kr. plazmos jonus
  • izotoninis (osmotinis slėgis toks kaip kraujo plazmoje)
  • subalansuotas
23
Q

Kraujo plazmos gliukozė, jos reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas. Pieno rūgštis. (reikšmė)

A
  1. vienintelis energijos šaltinis smegenims, o kitoms ląstelėms - pagrindinis
  2. Naudojama glikoproteinų, nukleinų rūgščių, pakeičiamų aminorūgščių sintezei
  3. Nuo gliukozės priklauso kraujo osmotinis slėgis (jei gliukozės daugėja, daugėja osmotinis slėgis, todėl sergant cukriniu diabetu norisi gerti
24
Q

Kraujo plazmos gliukozė, jos reikšmė, koncentracijos pastovumo palaikymas. Pieno rūgštis. (reguliavimas)

A

.Koncentracija pastovi - reguliuojama N ir H būdu (kapiliariniame ir veniniame kr. konc. skiriasi)

Kasos hormonas insulinas mažina gliukozės koncentraciją:

  1. Skatina, kad ląstelės pasisavintų, o nepasisavintą gliukozę verčia glikogenu
  2. Skatina glikogeno sintezę. Glikogeno atsargos kepenyse - 150-200g (5-8 proc jų masės); raumenyse - 300 g (1-2 proc jų masės)
  3. slopinamas glikogeno skaldymas
  4. Skatina gliukozės perteklių virtimą riebalais
  5. slopina gliukoneogenezę

Gliukozės koncentraciją didina:

  1. gliukagonas (kasos h)
  2. gliukokortikoidai (antinsčių žievės h.)
  3. Adrenalinas (antiksčių šerdies h.)
  4. STH (hipofizė)
  5. Tiroksinas (skydliaukės h)

Nervinis reguliavimas
gliukoreceptoriai yra pagumburyje, kraujagyslėse, kepenyse
Padidėjus gliukozės koncentracijai, dirginami pagumburio priekinė dalis, sudirginami parasimpatinė nervinė sistema, jos skaidulos pasiekia kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną

Sumažėjus gliukozės koncentracijai, dirginama pagumburio užpakalinė dalis, simpatinės nervų sistemos skaidulos pasiekia kasos alfa ląsteles, gaminančias gliukagoną, gliukozės kiekis didėja

25
Q

Kraujo plazmos nebaltyminės azotinės medžiagos ir jų nustatymo reikšmė.

A

azotinės medžiagos - galutiniai aminorūgščių ir purinų apykaitos produktai, turintys azoto

Jų koncentracija priklauso nuo gaunamų su maistu baltymų bei purinų, baltymų ir purinų skylimo intensyvumo, kepenų ir inkstų funkcinės būklės, ląstelių (raumenų, kraujo) kiekio, jų pažeidimo ir kt veiksnių (kreatinino, šlapimo rūgšties)

Kraujo plazmos azotinės medžiagos:
ŠLAPALAS (50proc); KREATININAS; kreatinas; ŠLAPIMO RŪGŠTIS; laisvosios aminorūgštys NH3 ir kt

azotinių medžiagų koncentracijos nustatymas svarbus vertinant kepenų, inkstų funkcinę būklę bei kitas ligas

26
Q

Kraujo plazmos lipidai, ir lipoproteinai, jų frakcijos ir reikšmė. (lipidai)

A

Egzogeniniai - gauti su maistu
Endogeniniai - sintetinti organizme
Triacilglicerolis (TAG) ir bendras cholesterolis (BChol) yra svarbiausi kraujo plazmos baltymai, be jų taip pat yra: riebalų rūgštys ir fosfolipidai.

TAG
sveikame organizme turi būti <1,8 mmol/l
reikšmė:
1.pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis - jas skaidant gaunama energija
2. Sudaro pagrindinę riebalų atsargų dalį
3. Saugo nuo mechaninio poveikio
4. Svarbūs termoreguliacijai

CHOLESTEROLIS
BChol <5,2 mmol/l
DTL-chol >0,91 mmol/l ; >1,2 (moterims)
MTL-chol <3,5 mmol/l

Ląstelių membranų sudedamoji dalis (lemia jų laidumą ir kitas savybes)
Iš cholestirolio gaunami:
1. steroidiniai hormonai ( lytiniai, antinksčių žievės)
2. Iš jo gaunama tulžies rūgštis
3. Vitaminas D odoje

TAG ir CHOLESTIROLIS kraujyje priklauso nuo:

  • mitybos
  • genetinių veiksnių
  • lyties, fizinio aktyvumo
  • reguliavimo mechanizmų efektyvumo - endokrininių liaukų, nervų sistemos veiklos
27
Q

Kraujo plazmos lipidai, ir lipoproteinai, jų frakcijos ir reikšmė. (lipoproteinai)

A

Lipidai yra netirpūs, susijunus su baltymais tampa lipoproteinais - tirpia dalele. Tai yra kraujo transportinė priemonė
Baltyminė lipoproteino dalis vadinama apoproteinu
Lipoproteinai skyriasi tik baltymų ir riebalų santykiu:
*Chilomikronas (riebiausias lipoproteinas). Perneša egzogeninius TAG
*Labai mažo tankio lipoproteinas (LMTL) Perneša endogeninius TAG
* Mažo tankio lipoproteinas (MTL) perneša cholesterolį į periferinius audinius
*Didelio tankio lipoproteinas (DTL) Perneša cholesterolį iš periferinių audinių į kepenis

28
Q

Eritrocitai, jų savybės bei funkcijos. Eritropoezės reguliavimas (savybės, normos)

A 
Eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai
Normos:
vyrų 4,5-5,5*10^12/l
moterų 4,0-5,1*10^12/l
naujagimių 6-7*10^12/l
Skaičius gali kisti dėl amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, aplinkos sąlygų, nervinių ir humoralinių veiksnių poveikio
Struktūros ypatybės:
neturi branduolio (200k< naudoja deguonies, mažiau naudoja sau, geriau deformuojasi), tačiau prarasdami branduolį negali save atnaujinti, negali sintetinti baltymų; membrana yra pusiau pralaidi. joje yra sialo rūgšties, kuri eritrocitams suteikia neigiamą krūvį; membranoje yra aktino, todėl eritrocitai gali deformuotis; neturi mitochondrijų; gyvena 90 dienų
29
Q

Eritrocitai, jų savybės bei funkcijos. Eritropoezės reguliavimas (funkcijos)

A

1 Perneša O2 iš plaučių į audinius
2 Perneša CO2 iš audinių į plaučius
3 Palaiko kraujo pH (Hb buferinė sistema)
4 Perneša įvairias medžiagas - aminorūgštis, vaistus,
5. Apsauginė funkcija - adsorbuoja toksinus, antikūnus
6. Dalyvauja kraujo krešėjime (sudaro pagrindinę raudonojo kręšulio masę, gamina tromboplatiną
7. Eritrocitų membranoje esantys baltymai lemia eritrocitų kraujo grupes - ABO, Rh, Kell

30
Q

Eritrocitai, jų savybės bei funkcijos. Eritropoezės reguliavimas (eritropoezes reguliavimas)

A

eritropoezės reguliavimas - eritrocitų gamybos ir reguliacinių mechanizmų visuma. (eritropoezė - eritrocitų gamyba)
Embrioniniu periodu iki 6 mėnesių vyksta kepenyse, suaugusio - tik raudonosiose kraujo čiulpose
eritrocitų gamybai reikia plastinių medžiagų - baltymų, riebalų, aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų ir t.t.
Eritrocitai gaminami KČ iš polipotentinių kaulų ląstelių.
Ankstyvuosiuose brendimo eyapuose būtini interliaukinas-3, granuliocitų makrofagų kolonijas stimuliuojantis faktorius, eritropoetinas(gaminasi inkstuose 95proc ir kepenyse 5 proc ir nedaug kaulų čiulpose), insulino faktorius

31
Q

Hemoglobinas, jo rūšys, junginiai, jų reikšmė (kas tai, reikšmė, koncentracija)

A

Hemoglobinas - pagrindinis eritrocitų baltymas
Koncentracija
vyrų 135-160 g/l moterų 120-150 g/l
Funkcijos:
1.Perneša 98proc O2
2. Perneša dalį CO2 (veniniu krauju Hb Perneša 23 proc CO2; Kitą perneša bikarbonatai (NaHCO3, KHCO3 70proc); Fiziškai ištirpęs - 7proc
3. Palaiko kraujo pH

32
Q

Hemoglobinas, jo rūšys, junginiai, jų reikšmė (junginiai, rūšys)

A

Junginiai.

  1. Oksihemoglobinas (Hb+O2)
  2. Karbhemoglobinas (Hb+CO2)
  3. Karboksihemoglobinas (Hb+CO) (CO+Hb jungiasi 200 kartų geriau nei su O2; junginys labai patvarus (nedisocijuojantis) - netinka dujoms pernešti. Jei ~20proc HbCO - pykina, suka galvą
  4. Methemoglobinas

Rūšys
skirtumus lemia baltymo globulino struktūros ypatumai
*HbE - embriono hemoglobinas - iki 3 nėštumo mėnesio
*HbF (faetus) - gemalo Hb (ir gimusiu kūdikio)
*HbA (adult) - suaugusio Hb

33
Q

Leukocitai, jų funkcijos. Leukocitų formulė. Leukopoezės reguliavimas. (kas tai, skirstymas, skaičius, formulė)

A

Leukocitai - kraujo plazmos lasteles, svarbios organizmo apsauginems reakcijoms. Pagal citoplazmos grudetuma skirstomi i grūdėtus (granulocitus) ir negrūdėtus (agronuliocitus)
Granulocitai pagal granulių nusidažymo pobūdį skirstomi į acidofilus (eozinofilus) - dažosi rūgščiais dažais; bazofilus - dažosi baziniais dažais; neutrofilus - dažosi neutraliais dažais.
Agranulocitai skirstomi į limfocitus ir monocitus

Limfocitai - nefagocituojančios ląstelės. Pagal funkciją ir membranoje ekspresuojamas molekules limfocitai skirstomi į 3 populiacijas: T limfocitai (atsakingi už ląstelinį imunitetą) (skirstomi į Tcitoksinus ir THelperius)
Blimfocitai - gamina antikūnūs, humoralinis imunitetas
NK ląstelės (natūralieji kileriai)

leukocitų skaičius - 4-9*10^9/l kraujo

leukocitų skaičiaus padidėjimas vadinamas LEUKOCITOZE, sumažėjimas - LEUKOPENIJA
Klinikinėje praktikoje svarbu ne tik bendro leukocitų skaičiaus nustatymas, bet atskirų jų formų kiekis - arba leukocitų formulė

Leukocitų formulė - sąntykinis įvairių leukocitų formų skaičius, išreikštas procentais (nuo bendro jų kiekio)

34
Q

Leukocitai, jų funkcijos. Leukocitų formulė. Leukopoezės reguliavimas.(leukopoezės reguliavimas)

A

Skatina citokinai (augimo F, kolonijas stimuliuojantis faktorius (KSF), glikoproteinai, kurie pasigamina monocituose, T-limfocituose, blužnyje, endotelinėse ląstelėse
*Granuliocitų KSF
*Monocitų KSF
*Granuliocitų makrofagų KSF
*Eozinofilų KSF
KSF skatina ne tik limfocitų gamybą, bet veikia ir subrendus: skatina jų fagocitinį aktyvumą, baktericidinį aktyvumą, citoksinį aktyvumą, tumorocidinį (?), jų medžiagų apykaitą

35
Q

Rh antigenų sistema. Rh konfliktas.

A

Nustatyti 52 Rh sistemos antigenai. Stipriausi: D, C, c, E, e
Asmenys, turintys D antigen1, vadinami Rh(D) teigiamais (Rh(D)+) 85 proc žmonių. Neturintys - Rh(D)
Rh(D) molekulė - baltymas, kuris 12 kartų kerta eritrocitų membraną.
Silpnos D formos:
*D VI kategorija - ne visos kilpos paviršiuje
*D weak - mažiau D Ag molekulių
Donoras, turintis silpną D antigeną yra RhD+, o recipientas RhD-
Antikūnai anti-D, anti-C, anti-c, anti-E, anti-e susidaro:
* perpilant kraują blogai parinkus pagal Rh sistemą.
*Antigenams (D+) patekus gimdymo metu (motina D-)
*Nutraukus nėštumą

Dėl jo gali įvykti priešlaikinis gimdimas, intrauterinė mirtis arba naujagimio hemolizinė liga (NHL). Dažniausia naujagimių hemolizinės ligos priežastis – vaisiaus ir motinos kraujo grupės pagal Rh nesutapimas (motina – neigiama, vaisius – teigiamas). Pirmo nėštumo metu, gimdant arba aborto metu vaisiaus D+ eritrocitai gali patekti į motinos organizmą. Kai patenka pas D‐ motiną, skatina anti‐D antikūnų susidaryma. Pirmo nėštumo pabaigoj motinos organizme pasigamina anti-D antikūnų. Antro nėštumo metu ir vėl D+ vaisius ‐ mamos anti-D IgG antikūnai (pereina per placentą) keliauja į vaisių ir atakuoja jo eritrocitus.
NHL lietuvoj yra 0.6 % atveju (iš jų 92 dėl Rh, 8 dėl visų kitų).
Rizika konfliktui įvykti mažėja:
• Vaisius ne visada nepaveldi rhD+ (nes 65% tėvų yra heterozigotai, mamos visos homozigotos);
• Gimdant arba nėštumo metu nebūtinai eritrocitai patenka į motinos kraują;
• anti-D antikūnai yra IgG2 ir igG4 izotipo (eritrocitai bus aplipdyti šitais antikūnais, nebus fagocituoti nes nėra receptorių makrofagams);
• vaisiaus ir motinos ABO gr. nesutampa‐ geresnė pozicija nei kad ABO būtų tos pačios. Greičiau suardo antiA ir antiB antikūnai ir tada dėl D konflikto nebus, nes eritrocitai jau bus žuvę;
• silpnesni D (vaisiaus)‐ paveldi vaisius silpnesnę formą ir gali būti mažesnė pasekmė;
• Anti IgG profilaktika. Jeigu po pirmo nėštumo randama antiD ar kitų antikūnų, vykdoma profilaktika.

36
Q

Vidinės terpės/ kraujo funkcijos

A
  1. Transportinė funkcija:
    * Maitinamoji - iš virškinimo trakto perneša ląstelėms maisto medžiagas - aprūpina baltymais, riebalais, aminorūgštimis, mineralinėmis medžiagomis, vataminais ir kitomis medžiagomis
    *Kvėpuojamoji. Perneša O2 ir CO2
    *Ekskrecinė - kraujas nuneša į šalinimo organus (inkstus, plaučius) medžiagų apykaitos produktus, o šie juos šalina
    * Vienijamoji. organizmo skysčiai po visą organizmą išnešioja horonus, fermentus ir kitas medžiagas, kurios padeda nervų sistemai sujungti daugybę organizmo elementų į vieną sistemą, bendrai funkcionuojantį vienetą - organizmą. Padeda nervų sistemai apjungti organus į vieningą visumą
    *Termoreguliacinė. Jei nebūtų skystos ir judrios VOT, vieni organai perkaistų (raumenys, kepenys), o kiti - per daug atvėstų
  2. Apsdauginė funkcija
    Per kūno pacviršių , virškinimo traktą, kvėpavimo sistemą ir t.t. gali patekti mikroorganizmai, svetimos medžiagos, todėl kraujyje yra daug apsauginių mechanizmų. Leukocitai sugeba judėti, fagocituoti ir suvirškinti svetimkūnius (ląstelinis imunitetas). Skystojoj daly yra antikūnų, citokinų, komplemento baltymų, ŪFB ir kt. (humoralinis imunitetas.
37
Q

šlapalas, kreatininas, kreatinino klirensas, šlapimo rūgštis

A

kliniškai svarbiausios kraujo azotinės medžiagos yra šlapalas, kreatininas, šlapimo rūgšrtis

ŠLAPALAS.
gaminamas tik kepenyse iš organizmui keiksmingo amoniako
Šlapalo mažėja, jei:
*Badaujant. Žmogus mažai gauna baltymų, diamininant susidaro mažiau amoniako, tada būna mažiau šlapalo
*Dėl kepenų sutrikimo gali mažėti šlapalo, kraujyje mažės amoniako

didėja, jei:

  • Pernelyg didelis baltymų kiekis
  • jei yra inkstų sutrikimas jie nešalina metabolitų - blogai valo kraują, tada padaugėja šlapalo

KREATININAS
susidaro raumenyse iš kreatinfosfato. Jo koncentracija kraujyje didėja:
*dėl didesnės raumenų masės, raumenų pažeidimo
*dėl inkstų sutrikimo (kreatininas išskiriamas tik filtracijos būdu)
Kreatinino klirensas - inkstų filtracijos vertinimo matas
klirensas - kraujo tūris ml, kurį inkstai gali apvalyti nuo tam tikros medžiagos (pvz, kreatininas) per 1 minutę
Kreatinino klirenso norma - 80-160 ml/min

ŠLAPIMO RŪGŠTIS
Mažai tirpus vandenyje junginys. galutinis purinų (įeinančių į nukleotidus) apykaitos produktas. Gali kauptis druskų pavidale (uratų) esant pertekliui sąnariuose (podagra) arba šlapimo takuose (akmenligė)
šlapimo rūgšties koncentracija didėja jei:
* inkstų sutrikimas. Blogai šalina metabolitus, valo kraują.
* Pažeidimas, po chirurginės operacijos, traumos. Jei daug ląstelių suyro, kraujyje tampa daugiau nukleotidų, šlapimo rūgšties
*Po chemoterapijos šlapimo rūgšties padaugėja

38
Q

kraujo plazmos sudėtis

A 
1 vanduo 90-92 proc
2 baltymai 65-83 g/l
3 mineralinės druskos 0,9 proc
4 gliukozė. 3,33-5,55 mmol/l kapiliariniame kraujyje, 4,2-6,1 mmol/l veniniame
5 lipidai ir lipoproteinai
6 azptinės medžiagos
7 pieno rūgštis
39
Q

ABO kraujo grupes

A

Eritrocitų antigenų ABO sistemai būdinga tai, kad plazmoje aptinkami natūralieji antikūnai - alfa ir beta (anti-A ir anti-B) antikūnai (agliutininai), o eritrocitų membranų sudėtyje - antigenai A ir B. ABO ir Rh sistemos antigenai yra stipriausi eritrocitų membranose esantys imunogenai. ABO, H sistemos antigenus formuoja angliavandenių molekulės. Šiuos antigenus turi eritrocitai, kraujagyslių endotelinės ląstelės. Jų taip pat yra ištirpusių kraujo plazmoje. ABO sistemoje yra keturi fenotipai, kartu ir skiriamos keturios kraujo grupės (O, A, B, AB).
ABO grupės svarba:
• Perpilant kraują;
• Organų (inkstų ir širdies) transplantacijai;
• Atliekant alogeninį KČ perpylimą.
ABH(O) sistemos antigenų sintezė
Dėl atitinkamų genų poveikio, eritrocitų membranoje sintetinami specifiniai monosacharidai, lemiantys eritrocitų membranos antigenines savybes. A ir B genai atsakingi už antigenų sintezę netiesiogiai, nes koduoja transferazes, būtinas antigenams pasigaminti. Bet pirmiausia H geno poveikyje pasigamina H antigenas, kuris yra A ir B antigenų sintezės pirmtakas (H antigeno išlieka visose kraujo grupėse, o O kraujo grupės – 100%).
ABO kraujo grupių savybės:
ABO grupės tipas paprastai nesikeičia visą gyvenimą. Susiformuoja 2-4 gyvenimo metais.

40
Q

Kraujo ląstelių antigenai (kokie yra, svarbiausi, pagal ką vadinamos grupės)

A
  1. Eritrocitų ( >600 antigenų, 30 kraujo grupių sistemos)
  2. Leukocitų
  3. Trombocitų
    Kliniškai svarbiausi yra eritrocitų kraujo grupių sistemos ir jų antigenai (ABO(A, B), Rh(D, C,c, E, e), Kell, Duffy, Lewis, P…)
    Kraujo grupė vadinama pagal antigeną, esantį eritrocito membranoje
41
Q

kas lemia klinikinę kraujo grupių svarbą, biologinė eritrocitų antigenų reikšmė

A
  1. Antigeno stiprumas (antigeno kiekis eritrocito membranoje, išsidėstymas - paviršiuje D ar giliau, molekulės struktūros ypatumai)
  2. Paplitimas
  3. Sukeliamų potransfuzinių, nėštumo bei kitų komplikacijų sunkumas

Biologinė reikšmė:

  1. Žmogaus individualumo išraiška
  2. Svarbūs ląstelės vientisumui, brendimui bei išlikimui
  3. kitos biologinės funkcijos
42
Q

ABO arba ABH sistema (terminologija, antikūnų savybės)

A

*Ab0 (nulinė)
*ABH (a ir b antigeno pirmtakas)
*ABO
Grupės pavadinimą lemia antigenas eritrocitų membbranoje
Membranoje - antigenai (A, B), plazmoje - antikūnai (anti-A, anti-B)

griežtas paveldėjimas, grupė nesikeičia visą gyvenimą

antikūnų anti-A ir anti-B savybės:

  1. Vieninteli įgimti antikūnai, natūralūs
  2. IgM (imunoglobulinas M) (pentamerai, nepraeina placentos)
  3. Yra ,,šaltieji” - antigeno ir antikūno r-ja gali įvykti kambario temperatūroje
  4. Pilnieji (agliutinuojantys) (antikūnas pritraukia eritrocitus, tai nevyksta organizme. Jei įvyktų - būtų intravaskulinė hemolizė)
43
Q

Antikūnai anti-D, anti-C, anti-c, anti-e, anti-E (susidarymas, savybės)

A

susidaro:
perpilant blogai parinktą pagal rH sistemą kraują
antigenams (D+) patekus gimdymo metu
nutraukus nėštumą

savybės:
,,šiltieji”- reaguoja kūno temperatūroje
neagliutinuojantys
ImunoglobulinaiG (IgG1, 2, 3, 4) praeina placentą; IgG1, 3 - stiprios savybės; IgG2, 4 - silpnos savybės

44
Q

Hemostazinė sistema. etapai

A

kraujavimą stabdanti sistema. sudėtingas procesas, saugantis organizmą nuo nukraujavimo.
1. Pirminė hemostazė - pirmiausiai prasidedanti reakcijų visuma, kuriose dalyvauja kraujagyslės (mažėja spindis) ir trombocitai (suformuoja baltąjį - trombocitinį - trombą) nustoja kraujuoti.
2. Antrinė hemostazė - dalyvaujant kraujo plazmos, trombocitų bei kitiems faktoriams, susidaro tvirtas raudonasis trombas, sustabdantis kraujavimą. Susidaro raudonojo trombo tinklą formuojantis netirpus fibrinas, į kurį įstringa kraujo kūneliai.
3. Fibrinolizė - paskutinis fiziologinis veiksnys hemostazės reakcijų grandinėje.
Fibrinolizės sistema - sistema pašalinanti kraujo krešėjimo padarinius. Pagrindinis faktorius - plazminogenas. Jį aktyvina plazminogeno aktyvatoriai:
*sintetinami kraujagyslių endotelio ląstelėse (audinių plazminogeno aktyvatoriai - aPA)
*cirkuliuojantys kraujyje (urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriai - uPA)
*aktyvus XIIa f.

45
Q

Antikrešuminė sistema

A

Kraujo plazmoje randama medžiagų (krešėjimo inhibitorių), kurios blokuoja aktyvių krešėjimo faktorių susidarymą, kraujas palaikomas skystoje būklėje ir neleidžiama jam krešėti kraujagyslėse:
*antitrombinai (ypač III)
* heparinas
*baltymas C
*baltymas S
C ir S - nuo vitamino K priklausantys baltymai

46
Q

kraujo krešėjimo ir fibrinolizinės sistemos vertinimas (kada nustatomi krešėjimo rodikliai), jei krešėjimo ir antikrešuminės sistemos nėra pusiausvyroje

A

prieš operacijas, intervencines procedūras, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų eigą ir trombozių riziką, vaistų, naudojamų gydant įvairias ligas kontrolei (ypač antikoaguliantų) ir kt

  • jei pusiausvyra sutrinka, kraujas blogai ar pernelyg stipriai kreša
  • jei kraujas blogai kreša, atsiranda hemoragijų (kraujosrūvių), arba sergama hemofilija
  • jei kraujas labai kreša - gali susidaryti trombai kraujagyslėse - trombozė
47
Q

Trombocitai

A

tai kaulų čiulpų ląstelių - megakariocitų (labai didelių ląstelių) atplaišos
180-320x10^9/l
gyvena 8-12 dienų
Yra įvairių formų - apvalių, ovalių, žvaigdiškų
1/3 trombocitų deponuojama blužnyje.
trombocitų skaičių didina fizinis aktyvumas, stresas, katecholaminai, audinių pažeidimas, krešėjimas
Funkcijos:
1. dalyvauja kraujo krešėjime (sudaro baltąjį krešulį)
2. dalyvauja fibrinolizinėje sistemoje
3. gamina daug biologiškai aktyvių medžiagų (11 trombocitų krešėjimo faktorių, tromboksaną A2 - skatinantį trombocitų agregaciją ir kt.

Fiziologija (1 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions