Kraujas Flashcards
Organizmo vidinė terpė ir jos reikšmė
Kraujas, limfa, tarpląstelinis, smegenų skystis. Joje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Reguliaciniai mechanizmai esantys šitose skysčiose neleidžia pakisti vidinės terpės parametrams (pH, temperetūra, osmosinis slėgis, gliukozė, kitų medžiagų koncentracijos)
Homeostazė
Vidinės terpės sudeties, bei fizinių ir cheminių savybių pastovumas. Homeostazė užtikrina ląstelėms ir organams palankias funkcionavimo sąlygas, nes:
1. Vieni organai ir sistemos (virškinimo, kvėpavimo) teikia būtinas organizmui sąlygas
2. Kiti (kvėpavimo organai, inkstai) šalina medžiagų apykaitos produktus
Dėl suderintos organų ir sistemų veiklos, vidinės terpės parametrai išlieka gana pastovūs. Homeostazę užtikrina įvairūs procesai, cheminės reakcijos.
homeorezė
organizme vykstančių procesų, cheminių reakcijų visuma, užtikrinanti homeostazę.
Homeomorfozė
santykinis ląstelių, audinių ir organų struktūros pastovumas, užtikrinantis jų normalias fiziologines funkcijas.
Kraujo fiziniai rodikliai: kraujo kiekis (kiekis, jo svarba, nuo ko priklauso)
Pstovus kraujo kiekis yra svarbus, nes nuo cirkuliuojančio kraujo kiekio priklauso širdies veikla, kraujospūdis, medžiagų apykaita.
Kiekis:
6-8% kūno svorio (4-5l) arba 50-80 ml kraujo/kg kūno svorio
Priklauso nuo:
amžiaus (naujagimiui 15 proc. Kūno svorio, kūdikių iki 1m. - 11proc, kūno svorio
Kūno padėties - išgulėjus 1-2 savaites sumažėja 10-15 proc. cirkuliuojančio kraujo
Kraujo fiziniai rodikliai: hematokritas
tai dydis, parodantis, kokią kraujo tūrio dalį sudaro kraujo kūneliai. Hematokritas išreiškiamas procentais ar santykiniais vienetais.
Kraujo kūneliai sudaro apie (40-48 %) 0,40-0,48 vyrų ir apie (36-42 %) 0,36 – 0,42 moterų – kraujo tūrio.
Hematokritas priklauso nuo eritrocitų skaičiaus ir dydžio.
Iš hematokrito vertės galima spręsti tik apie kraujo sutirštėjimą ar suskystėjimą, apie kraujo kūnelių ir plazmos tūrių santykį.
Tam tikromis sąlygomis hematokrito vertė gali pasikeisti. Pavyzdžiui, hematokritas padidėja kraujui sutirštėjus (labai išprakaitavus, viduriuojant, ilgai vemiant), o sumažėja, kai gaminama per mažai kraujo forminių elementų, nukraujavus, praskiedus kraują.
H > kraujas tirštėja, H < kraujas skystėja.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), jo nustatymo reikšmė, vyrų ir moterų normos
Ilgesnį laiką pastovėjęs nuo krešėjimo apsaugotas kraujas susisluoksniuoja į 2 sluoksnius:
• apatinį tamsiai raudonos spalvos (nusėdę eritrocitai)
• viršutinį šviesiai geltonos spalvos (kraujo plazma).
Eritrocitų nusėdimo greitis išreiškiamas mm/h (iš tiesų matuojama eritrocitų nusėdimo atkarpa po valandos).
vyrų - 1-10mm-val
moterų - 2-15 mm/val
Nustatymo reikšmė:
1) uždegiminių, navikinių, autoimuninių, kraujo ir kt. ligų diagnostikai;
2) vertinant gydymo efektyvumą;
3) sergant lėtinėmis ligomis.
ENG mechanizmas
Eritrocitai sunkesni už plazmą
Globulinai gali prilipti prie eritrocitų paviršiaus, mažinti jų krūvį
Visų eritrocitų krūvis yra neigiamas
(Būdami sunkesni už kraujo plazmą, eritrocitai iš lėto grimzta (dėl sunkio jėgos) ir tai yra nekintantis dydis. Tačiau eritrocitai yra įelektrinti “-“ ir dėl vienodo krūvio stumia vienas kitą ir taip priešinasi nusėdimui - nekintantis dydis.
Suprantama, kad veiksniai, kurie mažina eritrocitų neigiamą krūvį skatina juos sulipti į krūveles, o kartu ir nusėsti. Kraujo plazmos teigiamai įelektrinti stambiamolekuliniai baltymai (imunoglobulinai, ŪFB) linkę adsorbuotis ant eritrocitų paviršiaus, mažina jų neigiamą krūvį, taigi skatina juos sulipti į krūveles (agreguotis) ir nusėsti. Be to, sėsdami eritrocitai susiduria su priešpriešine kraujo plazmos srove, kuri stabdo sėdimo procesą, todėl vertikaliame mėgintuvėlyje eritrocitai nusėda lėčiau. Pakreipus mėgintuvėlį priešpriešinė kraujo plazmos srovė, kuri yra nukreipta į viršų nuteka ne per eritrocitus, o viršutine mėgintuvėlio sienele, todėl eritrocitai nusėda greičiau nei vertikaliame mėgintuvėlyje. Tarp eritrocitų ir kraujo plazmos sumažėja trinties jėga.)
Kraujo pH, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Acidozė. Alkalozė.
Kraujo pH priklauso nuo H+ koncentracijos. Kuo didesnė, tuo kraujas yra rūgštesnis, ir atvirkščiai.
pH - neigiamas dešimtainis vandenilio jonų koncentracijos logaritmas
reikšmė. fermentų aktyvumui. Kadangi kiekvienam fermentui būdingas optimalus jo veikimo pH, o visos organizmo reakcijos yra fermentinės prigimties, pakitus kraujo rūgštingumui, jos daugiau ar mažiau sutrinka. Kartu suyra ir reakcijų balansas, būdingas sveikam organizmui;
Hb ir O2 jungimuisi, kai ph mažėja - blogėja;
ląstelių membranų ir kapiliarų laidumui (kraujui rūgštėjant jis blogėja). Jei kraujas rūgštėja, H+ veržiasi iš kraujo į kaulinį audinį ir iš jo išstumia Ca2+, dėl to kraujyje padidėja Ca2+ koncentracija ir jie atsideda minkštuosiuose audiniuose. Dėl to kaulai minkštėja.
priklauso baltymų koloidinės savybės (terpei rūgštėjant, koloidiniai tirpalai darosi ne tokie pastovūs).
Acidozė - rūgščių pertekliu ar sumažėjęs pH
Alkalozė - šarmų perteklius ar padidėjęs pH
pagal priežastis, tiek acidozė, tiek alkalozė gali būti APYKAITINĖ (ją nulemia metabolitų susikaupimas - H+, pieno r.) ir KVĖPAVIMO (respiracinė) priežastis - daug CO2
Acidozė. Alkalozė.
Acidozė - absoliutus ar santykinis rūgščių padaugėjimas, pasireiškiąs šarmų atsargų ar pH sumažėjimu,
kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimu.
Acidozė gali būti metabolinė ir respiracinė.
Metabolinė acidozė būna kompensuota (padaugėjus rūgščių ar sumažėjus šarmų, sumažėja tik kraujo šarmų atsargos, bet pH nepakinta - fizinio darbo metu raumenyse susidaro pieno r., bet kraujo pH nepakinta) ir nekompensuota (kai išsenka šarmų atsargos ir kraujo pH ima mažėti - sergant cukralige padidėja ketoninių kūnų, viduriuojant)
Respiracinė acidozė gali būti taip pat kompensuota ir nekompensuota. Kompensuota - plaučiai mažiau pašalina CO2 (pH nepakinta), sutrikus širdies veiklai, pakitus plaučiams. Nekompensuota - prastai ventiliuojami plaučiai ir pH pakinta (sumažėja).
Alkalozė - kraujo šarmų padidėjimas dėl kraujo rūgščių pusiausvyros sutrikimo. Alkalozė gali būti metabolinė ir respiracinė, ir kompensuota ir nekompensuota.
Metabolinė kompensuota alkalozė susidaro, kai iš organizmo pašalinama daug rūgščių (ilgai vėmus), bet pH nepakinta. Nekompensuota metabolinė alkalozė - sumažėja rūgščių atsargos ir pakinta (padidėja) pH.
Respiracinė kompensuota alkalozė būna, kai plaučiai pervėdinami (pvz. kalnuose), tačiau pH nepakinta. Respiracinės nekompensuotos alkalozės metu pH jau pakinta.
Ph reguliavimas. kraujo buferinės sistemos. (kas sudaro buferines sistemas, kokios yra)
Ph Reguliuoja:
- Kraujo buferinės sistemos
- Įvairūs organai
1) Kraujo buferinės sistemos (BS). BS sudaro 2 komponentai:
• silpna rūgštis
• ir jų pačių (Na ir K) druskos
ir šie kompnentai yra viename tirpale ir vadinami buferiniu tirpalu. Rūgštinėje terpėje reaguoja kaip šarmas, šarminėje - kaip rūgštis
Svarbiausios: 1.Hemoglobininė buferinė sistema (HBS) (Hb+HbO sudaro hemoglobinas ir jo junginys su deguonimi) 80 proc.
2. Karbonatinė - H2CO3/NaHCO3; 10 proc
3.Fosfatinė - NaH2PO4/Na2HPO4; 1 proc
4. Baltyminė - veikia kaip amfoteriniai junginiai.
Ph reguliavimas. hemoglobininė buferinė sistema
Ją sudaro hemoglobinas ir hemoglobino junginys su O2 (oksihemoglobinas)
Hb - rūgštus junginys (gali sujungti rūgštis)
HbO2 - rūgštesnis (gali sujungti šarmus)
Mažojo rato kraujotaką apsaugo nuo šarmėjimo (Kaupiasi mažajame kraujo rate Na, K, HCO3)
Didįjį apsaugo nuo rūgštėjimo (nuo H+; CO2)
Kadangi HbO2 labiau rūgštinis, jis mažajame rate sujungia šarmų atsargas ir taip mažojo rato kraujotaką apsaugo nuo pašarmėjimo
Hb būdamas silpnesne rūgštis - gali sujungti rūgštines medžiagas ir taip apsaugoti dydįjį ratą nuo parūgštėjimo.
Ph reguliavimas. Įvairūs organai
1) Inkstai. Kai kraujas rūgštėja išskiria rūgštesnį šlapimą
Šlapimo pH 6,5-7,5 kritiniais 4,5-8,5
2) Plaučiai. CO2 - rūgštesnė medžiaga. Aktyviai kvėpuojant kraujas šarmėja, blogiau kvėpuojant - rūgštėja (pH atsistato per 1-3 sek)
3)Kepenys. Šarminį NH3 verčia neutraliu šlapalu. pieno rūgštis verčiama gliukoze
4) Prakaito liaukos. Panašiai kaip inkstai. Jei kraujas rūgštėja - prakaitas rūgštėja ir atvirksčiai.
Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (Kas tai, nuo ko priklauso)
Osmosas – tai dalelių (tirpiklio) difuzija pro pusiau pralaidžią membraną iš mažesnio osmosinio slėgio aplinkos į didesnio osmotinio slėgio aplinką. Osmotinis slėgis susidaro toje membranos pusėje, kurioje būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija. Tirpalų osmosinis slėgis priklauso nuo ištirpusių dalelių skaičiaus, bet ne nuo jų dydžio.
Kraujo osmosinis slėgis priklauso nuo:
• mineralinių medžiagų
• gliukozės
• baltymų koncentracijos kraujyje
Osmosinio slėgio dalis, priklausanti nuo mineralinių medžiagų ir gliukozės, vadinama kristoloidų osmosiniu slėgiu (~7 atm)
Osmosinio slėgio dalis, priklausanti nuo baltymų, vadinama koloidoosmosiniu (onkotinis) slėgiu, kuris yra 0,03 – 0,04 atm ar 20 – 30 mmHg. Šis slėgis svarbus vandens pasiskirstymui tarp kraujo ir audinių (baltymai sugeba prijungti ir atiduoti vandenį).
Kraujo osmotinis slėgis - 7 atmosferos
Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (pastovumo reguliavimas)
- Padidėjus osmosiniam slėgiui reaguoja osmoreceptoriai, kurių yra kraujagyslėse ir pagumburyje. Sujaudintos neurohipofizėje esančios nervinės ląstelės sintetina antidiuretinį hormoną (ADH). Jis kaupiamas hipofizės užpakalinėje dalyje, vėliau iš jos patenka į kraują. Inkstuose šis hormonas skatina tiesioginę H2O reabsorbciją distaliniuose ir surenkamuosiuose kanalėliuose iš pirminio šlapimo į kraują. Dėl to:
mažėja osmosinis slėgis
mažėja druskų koncentracija
didėja kraujo tūris (vandens kiekis) - Prakaito liaukos. Padidėjus osmosiniam slėgiui išskiriamas labiau koncentruotas prakaitas. Osmosinio slėgio padidėjimas susijęs su vandens sumažėjimu (kraujo tūrio sumažėjimu), todėl renino angiotenzino aldosterono sistema (RAAS) aktyvina aldosterono išskyrimą iš antinksčių – todėl sulaikomas Na+, o paskui jį eina ir vanduo:
mažėja osmosinis slėgis
didėja kraujo tūris - Kepenys. Osmosinis slėgis gali padidėti dėl gliukozės koncentracijos padidėjimo kraujyje. Tuomet pradeda veikti insulinas, kuris skatina gliukozės patekimą į kepenų ląsteles, kur ši verčiama glikogenu.
mažėja osmosinis slėgis - Kraujo plazmos baltymai – palaiko osmosinį slėgį keisdami savo brinkimo laipsnį, t.y. sujungdami daugiau ar mažiau vandens. Ši baltymų savybė priklauso nuo kraujo pH ir druskų koncentracijos. Jei kraujo plazmoje didėja druskų koncentracija, baltymai suriša mažiau vandens. Padidėjus laisvo vandens kiekiui, kraujo osmosinis slėgis mažėja.
mažėja arba didėja osmosinis slėgis - Troškulio motyvacija. Norima gerti, pojūčiai kyla smegenų žievėje (pagumburyje, limbinėje sistemoje)
mažėja osmosinis slėgis
didėja kraujo tūris
Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (Hemolizė)
Hemolizė - ląstelės membranos suirimas ir turinio išsiliejimas į kraujo plazmą
- Osmosinė hemolizė - eritrocitų hemolizė hipertoniniame ir hipotoniniame tirpaluose. Iš visų kraujo ląstelių eritrocitų hemolizė yra pavojingiausia, nes jame yra hemoglobinas. Jei suardam membraną - išsilaisvina Hb, tampa nebepriimtinas organizmui. Haptoglobinas, jei savaime suyra 10-15 proc neleidžia atsipalaiduoti Hb, bet jei daugiau - jo neužtenka.
- Biologinė hemolizė. Gali įvykti dėl bakterijų toksinų ar gyvūnų nuodų
- Cheminė hemolizė. Paveikus cheminėmis medžiagomis surdoma membranų baltyminė ar lipidinė dalys.
- Fizinė hemolizė. Sukeliama veikiant žemai t.,kratant kraują
Kraujo osmosinis slėgis, jo pastovumo reguliavimas ir reikšmė. Hemolizė. (osmotinio slėgio reikšmė)
- kraujo kūnelių vientisumui išlaikyti;
- sąlygoja vandens pasiskirstymą tarp kraujo ir audinių (onkotinis slėgis);
- vandens ir mineralinių medžiagų rezorbcija iš virškinimo trakto į kraują;
- Įv procesams - filtracija (Šlapimo gamyba, audinių skysčio susidarymas)
Kraujo plazmos vanduo, reikšmė ir jo kiekio reguliavimas
Laisvas vanduo - gebantis tirpinti druskas ir atlikti įvairias fiziologines funkcijas
Fiziškai sujungtas (su baltymais) - netirpina druskas
Badaujančio žmogaus organizme yra mažai baltymų, jie nesujungia vandens, vanduo keliauja į audinius - žmogus tinsta
Reikšmė:
- Svarbus tirpiklis. Vandenyje vyksta reakcijos, gaunam ir šalinam medžiagas, kurios yra tirpios vandenyje
- Rezorbcija, šalinimas
- Audinių jautrumas
- Termoreguliacija - su prakaitu šalinama šiluma
- Jei mažėtų vandens kraujyje: Tirštėtų kraujas, sunkėtų širdies darbas - didėtų AKS, greičiau krešėtų kraujas
Reguliacija.
Vandens gavimas vandens šalinimas
Vandens kiekis reguliuojamas per:
1) osmoreceptorius
centriniai yra pagumburyje, periferiniai - vartų venoje, širdyje, virškinimo sienelėse, inkstuose, blužnyje
Mažėjant vandens, daugėja druskų, didėja osmotinis slėgis, išskyriama daugiau ADH
2) Voliumoreceptorius (jie reaguoja į trumpalaikius tūrio pokyčius): jie yra Kraujotakoje (venų srityje), kairiajame ir dešiniajame prieširdžiuose. Jei Tūris didėja - ADH mažėja, jei Tūris mažėja - ADH didėja.
3)Troškulio pojūtis. Troškulio centrą aktyvina osmoreceptorių dirginimas, kraujo tūrio mažėjimas, AT-II
4) Aldosteronas
Jei vandens tūris mažėja, kraujospūdis taip pat mažėja - tai aktyvina renino angiotenzino aldosterono sistemą (RAAS)
5) Priešird[ių natrio retinis peptidas (PNaUP) jei tūris didėja - slopinama RAAS