klausimai ir atsakymai Flashcards
Kokios yra trys pagrindinės emocijų teorijos? Išvardinti.
- W. James – C. Lange, 2.W.Cannon – Ph. Bard,
- S. Schachter
Paiškinkite W. James – C. Lange teoriją.
W. James 1884 metais ir C. Lange 1885 metais nepriklausomai vienas nuo kito pasiūlė panašią emocijų teoriją, dėl ko ir buvo sugretintos jų pavardės. Jie abu teigė, kad kūno pokyčiai, kyla dėl situacijos suvokimo, o kūno pokyčių atpažinimas sukelia subjektyvius jausmus. Taigi, pagal autorius, emocijos yra kūno pokyčių jautimas ir jos kyla tik tada, kai šie pokyčiai suvokiami.
Pateikti kelis W.James - C. Lange teorijos pavyzdžius.
Pamatau mešką, bėgu, išsigąstu; man liūdna, nes verkiu; bijau, nes drebu…
Paaiškinkite W.Cannon – Ph. Bard teoriją
Šie psichologai padarė išvadą, kad ir sužadinimas, ir emocijos išgyvenimas eina kartu ir nė vienas nėra vienas kito priežastis. Pagal šią teoriją, pagrindinį vaidmenį, sukeliant emocijas, atlieka gumburas, į kurį patenka pirminė informacija. Ji ten apdorojama ir po to vienu metu įnervuojama ir smegenų žievė (kyla emocija), ir kūnas (fiziologinė reakcija). Tokiu būdu subjektyvus emocijų suvokimas ir fiziologiniai pokyčiai organizme vyksta vienu metu. Stiprių emocijų atveju fiziologiniai pokyčiai suteikia energijos organizmui ir paruošia jį susidurti su kritiška situacija, kuri ir sukėlė tą emociją. Emocijas vadino kovok – arba – bėk atsaku.
Paaiškinkite S. Schachter dviejų veiksnių teoriją
Emocijas sudaro du faktoriai: fiziologinis sužadinimas ir jo pažintinis įvardijimas/mūsų priskiriama šiam sužadinimui etiketė. Sutinka su James-Lange, kad emocijoms kilti labai svarbu sužadinimo įsisąmoninimas, bet kokia emocija kils, priklauso nuo to, kaip tas sužadinimas bus pavadintas, įvertintas. Kokią emociją žmogus bepatirtų, baimę, pyktį, meilę, pasibjaurėjimą ar džiaugsmą, fiziologija yra ta pati – sužadinimas. Tačiau vienu atveju, mes traktuojame tą sužadinimą kaip pyktį, kitu atveju – kaip baimę ar meilę.
W. James – C. Lange teorijos kritika
1) emocijos patiriamos greičiau, nei fizinė reakcija
2) daug skirtingų fizinių stimulų sukelia tokias pat emocijas (pvz.: jei plaka širdis, mes galime jausti ir baimę ir euforiją)
3) emocijos skatina žmogų veikti, pvz.: bėgti išsigandus. Pagal šią teoriją emocijos neturi įtakos elgesiui, kadangi įvyksta tik po jo.
4) inkstinktyvus atsakas yra lėtesnis nei emocijos
5) kokie nors sutrikimai/traumos nekenkia emocijų pasireiškimui
W. Cannon – F. Bard kritika
E. Wolster tyrimas: vyrai turėdavo vertinti erotines nuotraukas. Jei širdies dūžiai pagreitėdavo, nuotrauka buvo vertinama gerai. Tai iš dallies patvirtina James- Lange teoriją, nes jei teorija būtų neteisinga, širdies dūžiai neturėtų daryti įtakos vertinimui.
S. Schachter teorijos kritika
1) kartais emocijos patiriamos prieš tai, kai mes pagalvojam apie jas
2) kai kurie tyrėjai parėmė James – Lange teoriją, sakydami, kad yra tam tikri skirtumai tarp fizinių veiksmų, sukeliančių emocijas, todėl jos nepriklauso nuo emocijos įvardijimo.
Kuo naudinga W. James – C. Lange teorija?
Paskatino atkreipti dėmesį į kūno ir emocijų ryšį.
Cannon – Bard teorijos reikšmė.
Cannon-Bard teorija mums parodo, kad emocijų išgyvenimas nėra toks paprastas ir neapsiriboja vien fiziologiniu sužadinimu.
S. Schachter teorijos reikšmė.
S. Shachterio dviejų veiksnių emocijų teorija, atsižvelgė į pažinimo įtaką emocijų išgyvenimui.
Paaiškinkite oponuojančio proceso požiūrį.
Šio požiūrio atstovai: R. Solomon‘as ir J. Corbit‘as. Teigė, kad emocijos kinta laikui bėgant. Šie autoriai emocijų kitimą aiškina naudodami homeostazės sąvoką. Kai mes susiduriam su tam tikra situacija, sukeliančią tam tikrą emociją, mes reaguojame tuoj pat ir intensyviai. Vėliau emocijos išblėsta. Tai kodėl gi emocijos kinta? Minėti autoriai teigia, kad kai mes išgyvenam tam tikra emociją, tuo metu yra pažeidžiama mūsų organizmo homeostazė. Todėl įgimti fiziologiniai procesai ima slopinti šiuos jausmus, kad būtų atstatyta pusiausvyra. Kadangi šie procesai trukdo (priešinasi) pradinei emocijai, ši teorija pavadinta oponuojančio proceso teorija. Oponuojantis procesas ne tik grąžina jausmus į pradinę padėtį (neutralizuoja), jis pats sukelia priešingą pradinei emocijai emocinę reakciją. Pvz., šokant iš parašiuto apima stipri baimė, krentant ji mažėja ir galiausiai, nusileidus ant žemės baimės nebelieka. Taigi, pradinis baimės jausmas pakeičiamas priešingu – atsipalaidavimu.
Integratyvus požiūris.
Šio požiūrio atstovas: S. Tomkins‘as. Visos iki šiol minėtos teorijos paliečiaa skirtingus svarbius emocijų aspektus. S. Tomkins‘as bandė sukurti teoriją, kuri integruotų šiuos požiūrius. Ši teorija nurodo emocijų ir motyvacijos ryšį. S. Tomkins‘as teigia kad emocijos padeda sustiprinti kūno poveikius tuo pačiu padarydamos juos akivaizdesniais. Pvz., jei kažkas užspaudžia mums nosį ir burną taip, kad negalime kvėpuoti, mes puolam į paniką – kovojam, kad galėtumėm įkvėpti.
Taigi, S. Tomkins‘as teigia, kad emocijos išryškina poreikius ir yra tikrosios elgesio priežastys. Ne fiziologinis deguonies poreikis, o panika ir nerimas verčia mus kovoti dėl oro gurkšnio, kai negalim kvėpuoti. Poreikiai informuoja, bet emocijos užtikrina, kad mes į tą informaciją atsižvelgtumėme.
Paaiškinti C. Izard teoriją
Egzistuoja dvi biologinės struktūros, susijusios su emocijų suvokimu:
* Viena jų skirta signalizuoti organizmui apie svarbius išlikimui aplinkos įvykius ir objektus. Informacija patenka į gumburą ir žmogus patiria įgimtą emocinę reakciją.
* Jei aplinkos įvykis ar objektas tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi, tada informacija patenka į smegenų žievę, kur yra interpretuojama pažintinių procesų pagalba ir žmogus patiria kultūriškai išmoktą emocinę išraišką.