Jėgos Flashcards
Atramos reakcijos jėga
Tamprumo jėga, atsirandanti atramoje. Statmena atramai.
Huko dėsnis
Deformuoto kūno tamprumo jėga tiesiogiai proporcinga kūno pailgėjimui ir yra priešingos krypties to kūno dalelių poslinkiui.
Nuo ko priklauso standumo koeficientas?
Standumo koeficientas k priklauso nuo pradinių kūno matmenų (S, l) ir medžiagos, iš kurios pagamintas kūnas
Deformacija
reiškinys, kurio metu pakinta jėgos veikiamo kūno forma ir tūris.
Tamprumo jėga
tai kūną deformuojant atsirandanti jėga, kurios kryptis priešinga to kūno dalelių poslinkiui.
Tamprumo jėga
tai kūną deformuojant atsirandanti jėga, kurios kryptis priešinga to kūno dalelių poslinkiui.
Sunkio jėga
Jėga, kuria Žemė traukia kūną.
Laisvojo kritimo pagreičio savybes
- Nepriklauso nuo kūno mases, nes jėga suteikianti ši pagreitį proporcingą kūno masei
- Mazeja tolstant nuo Žemės paviršiaus
Kodel g skirtingas įvairiose Žemės vietose?
Skirtingas įvairiose žemės vietose, nes
Žemė nėra idealus rutulys, ties ašigaliais ji suplota; skirtingos jos paviršiaus vietos nevienodai nutolusios nuo centro.
Žemei sukantis apie ašį, paviršiaus taškai juda skirtingais linijiniais greičiais bei su įcentriniu pagreičiu;
Žemės plutoje yra uolienų, kurių tankis didesnis ar mažesnis už vidutinį Žemės tankį.
Svoris
Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą.
Nesvarumas ir perkrova
Nesvarumas: P = m(g-a), g=a, P = 0
Perkrova: P = m(g+a)
Trinties jėga
Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trukdo vienam iš jų pajudėti ar judėti kito paviršiumi
Kodel atsiranda trintis?
Trintis atsiranda:
dėl lietimosi paviršių gruoblėtumo;
dėl besiliečiančių paviršių molekulių tarpusavio traukos.
Slydimo trintis
Trintis, atsirandanti vienam kūnui šliaužiant (slystant) kito kūno paviršiumi, vadinama slydimo trintimi.
Archimedo jėga
Jėga, veikianti (stumianti aukštyn) skysčiuose ar dujose panardintus kūnus ir lygi išstumto skysčio ar dujų svoriui.
Įcentrinė jėga
tai jėga, verčianti kūną judėti apskritimu, suteikianti įcentrinį pagreitį.
Judesio kiekis
mases ir greičio sandauga, p = mv, [p] = 1N•s
I Niutono dėsnis
Kiekvienas kūnas išlaiko rimties būseną arba tolyginį tiesiaeigį judėjimą, jei jo neveikia kiti kūnai arba tų kūnų poveikiai kompensuojasi.
II Niutono dėsnis
Kūno įgytas pagreitis tiesiogiai proporcingas jį veikiančiai jėgai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei.
III Niutono dėsnis
Kūnai veikia vienas kitą jėgomis, kurių moduliai lygūs, o kryptys priešingos.
Veiksmas lygus atoveikiui. Kaip šauksi, taip atsilieps.
