Įvadinė paskaita Flashcards
Žmonių paklusnumo įstatymams psichologiniai veiksniai
Atgrasantis bausmių poveikis
Perimtos vertybės ar vidiniai elgesio standartai
Teisės valdžios atstovų elgesio ypatumai
Atgrasantis bausmių poveikis
Svarbu ne tiek bausmės dydis, kiek tikimybė būti nubaustam
Jei tikimybė maža, net ir didelė bausmė neatgrasys
Abejojama, ar laisvės atėmimas yra apskritai efektyvus, nes nekoreguoja elgesio
Teisės valdžios atstovų elgesio ypatumai
Lietuvoje keičiasi į gerą, bet bendras požiūris išlieka neigiamas
Svarbu, kad susidūrus (ypač su policija) būtų geras įspūdis, nes viena patirtis generalizuojama vertinant visus
Turintys teisinių žinių vertina teigiamiau
Kodėl svarbus pasitikėjimas teisėsauga
Jei nepasitikima policija, mažėja tikimybė, kad bus kreipiamasi dėl nusikaltimu - prisideda prie nusikalstamumo didinimo
Nepasitikėjimas teismais didina tikimybę, jog nebus pasitikima priimtu sprendimu - gali vėliau savanrankiškai atstatyti teisingumą
Kokios paklusimo priežastys pagal Milgram eksperimentą
Emocinis atstumas iki aukos (didesnis - lengvina nuskaltimą)
Valdžios artumas ir teisėtumas (turi būti pasitikima)
Valdžios institucinis prestižas
Kito (nepaklusnaus) eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys
Psichologijos ir teisės sąveikos aspektai
Psichologija teisės taikymo praktikoje
- Tiesiogiai pritaikomos praktikoje
Psichologija “šalia” teisės
- Psichologija turi būti praktikuojama pagal įstatymus
Teisės psichologija
- Tyrimai, pritaikomi teisėsaugos sistemoje, kuriami metodai.
Psichologijos žinių taikymo teisėje ypatumai
Kritikuojamas ryšys tarp teisės ir psichologijos, nes:
- Teisė konkrečiai nurodo, ką žmonės turi daryti
- Psichologija nenurodo
- Teisėje provokacija yra jei dauguma laikytų tai provokacija
- Psichologijoje - gilinamasi į asmens praeitį ir priežastis
Kuo daugiau atsižvelgiama į motyvus ir individualius skirtumus, tuo didesnė įvairovė ir mažiau aiškumo
Koks elgesys laikomas provokacija teisėje?
Kai dauguma žmonių sureaguotų į elgesį kap į provokaciją.
Pagrindiniai psichologijos ir teisės skirtumai
Sąmoningumas ir laisva valia / elgesio determinizmas
“Teisės tiesa” nebūtinai yra “mokslinė tiesa”
Teorijų įvairovė
Socialinė kontrolė ir elgesio supratimas
Įvertinimo tikslų skirtumai
Mąstymo skirtumai
Pagrindiniai psichologijos ir teisės skirtumai
Sąmoningumas ir laisva valia / elgesio determinizmas
Teisė: žmogus sąmoningas rinktis, kaip pasielgti, nebent nepakaltinamas
Psichologija: elgesį galima paaiškinti įvairiomis priežastimis, bet vis vien sąmoningas
Pagrindiniai psichologijos ir teisės skirtumai
“Teisės tiesa” nebūtinai yra “mokslinė tiesa”
Teisėje remiamasi morale ir vertybėmis, paremta viskas atvejo analize
Psichologijoje nustatoma tyrimais, nors priežastingumą sunku nustatyti
Pagrindiniai psichologijos ir teisės mokslų skirtumai
Teorijų įvairovė
Teisėje dominuoja vienintelė tiesa, nėra skirtingų interpretacijų ar paaiškinimų
Psichologijoje daug skirtingų teorijų, interpretacijų
Pagrindiniai psichologijos ir teisės mokslų skirtumai
Įvertinimo tikslų skirtumai
Teismes nesiekia atskleisti tiesos, o sieka palaikyti teisingumą
Gaunami įrodymai, palankūs vienai ar kitai pusei, o ne visi įmanomi
Nustatyti tiesos teisme neįmanoma
Pagrindiniai psichologijos ir teisės mokslų skirtumai
Mąstymo skirtumai
Teisė: dichotominis mąstymas (kaltas arba ne)
Psichologija: tikimybinis pobūdis, atliekamos statistinės analizės
Teisės psichologija
Psichologijos ir teisės šaka, nagrinėjanti psichologinius procesus, vykstančius kuriant, naudojant, taikant ir vykdant teisę
Tiria žmogaus elgesio aspektus, tiesiogiai susijusius su teisės kūrimu ir taikymu
Teikia įvairias psichologines paslaugas teisės sistemai