Istorija (nuo Šimtamečio karo iki Renesanso) Flashcards
Feodalinis susiskaldymas -
valstybės susiskaldymas į smulkias feodalų valdas ir stiprios centralizuotos valdžios nebuvimas.
Domenas-
stambiojo feodalo paveldima žemės valda.
Centralizacija -
velstybės valdymo sutelkimas aukščiausios valdžios (pvz.: monarcho) rankose.
Anglijos centralizacija:
Normandų užkariavimai (1066 m. Hastingo mūšis). Nuo jo prasidėjo Anglijos istorija.
Pirmas Anglijos karalius
Vilhelmas Užkariautojas
Didžioji laisvių chartija
1215 m.
pirmasis parlamentas Anglijoje
1265 m. Jis žemino karaliaus valdžią, nes priėmė savo įstatymus.
Pilypas Gražusis
13 - 14 a. Buvo toks galingas, kad galėjo įtakoti popiežių ir imperatorių rinkimus. Popiežius persikėlė į Avinjoną ir visi tuo metu išrinkti popiežiai buvo prancūzai.
Generaliniai luomai -
Prancūzijos aukščiausia luomų atstovaujamoji institucija. Pirmą kartą sušaukti 1302 m. Dalyvavo bajorai, dvasininkai ir miestiečiai.
Šimtametis karas:
1337-1453 m. Tarp anglų ir prancūzų.
Šimtamečio karo priežastys:
abiejų valstybių nesutarimai dėl anglų valdomų Prancūzijos teritorijų.
Šimtamečio karo pretekstas:
Anglijos karaliaus (Edvardas 3) pretendavimas į Prancūzijos sostą.
Aženkūrio mūšis
1415 m. Anglai laimėjo. Šlapia, dauboje.
Žana Dark -
Orleano mergelė (buvo sudeginta). 1412 - 1431 m.
Šimtamečio karo rezultatai ir reikšmė:
- Anglija karą praleimėjo ir neteko visų žemių Prancūzijoje, išskyrus Kalė uosta.
- Prancūzijos susivienijimas, 15 a. pabaigoje Prancūzija tapo centralizuota valstybe.
- Peraugo į pilietinį Baltosios ir Raudonosios Rožių karą (Rožių karai) tarp Lankasterių ir Jorkų.
Rožių karai
į Rožių karus peraugo iš Šimtamečio karo. Tai buvo Baltosios ir Raudonosios Rožių karas tarp Lankasterių ir Jorkų. 1455 - 1485 m. Jį laimėjo Lankasteriai.
Juodoji mirtis -
daugiausia gyvybių nusinešusi pandemija. 1348 - 1362 m. Mirė 75 - 200 ml. žmonių. Europoje mirė apie trečdalis visų mirusių žmonių.
Buboninis maras -
susiformuoja dideli spuogai, patenka į plaučius.
Juodoji mirtis atsirado…
Centrinėje ar Rytų Azijoje ir atkeliavo Šilko keliu.
Dėl maro buvo kankinami ir persekiojami:
žydai, musulmonai, svetimšaliai, elgetos ir raupsuotieji.
Osmanų imperija -
daugiatautė turkų valdoma valstybė, egzistavusi 1299 - 1923 m. Dar vadinama Turkijos imperija. Buvo pavadinta nuo imperatoriaus Osmano.
Osmanai nukariauja…
Bizantijos imperiją 1453 m.
Konstantinopolis virsta…
Stambulu.
Krikščionys negalėjo turėti…
ginklų, joti arkliais, makėti pagalvės mokestį (mokestis nuo žmogaus).
Janyčarai -
osmanų elitiniai kariai, pėstininkų daliniai, suformuoti 14 a. ir išformuoti 19 a. Tarnaudavo karo metu į nelaisvę paimti, į islamą atsivertę krikščionys.
Varnos mūšis
1444 m. Osmanai laimėjo prieš Lenkiją.
Jonas Sobieskis…
1683 m. su austrais įveikė Osmanus Vienos mūšyje ir sustabdė jų veržimąsi į Europą.
Didžiųjų geografinių atradimų priežastys:
- siekis atrasti jūrų kelią į Indiją ir KIniją.
- aukso ir sidabro trūkumas.
- konkurencija tarp Ispanijos ir Portugalijos.
- patobulėjusi technologija:
kompasai, karavelės, portulanai, astroliabija.
Kristupas Kolumbas
italas, tarnavęs Ispanijai 1492 m. atranda naujas salas ir žemyną, kuris vėliau bus pavadintas Amerika (pagal Ameringą Vespučį)
- Kas ateina į Europą iš Amerikos…
- Kas ateina į Ameriką ir Europos…
- pomidorai, kukurūzai, bulvės, moliūgai.
- vynuogės, bananai. Ligos (maras)
Vaskas da Gama
portugalas 1497-1498 m. apiplaukia Afriką ir atranda jūrų kelią į Indiją.
Kas atsitiko Vasko da Gamos kelionėje?:
- grįžtant atgal, nemažai narių mirė nuo sporbuto.
- Portugaliją pasiekė tik apie trečdalis žmonių (55 iš 166)
- labai trūko vitamino C
Ferdinandas Magelanas
portugalas, tarnavęs Ispanijai 1519-1522 m. apiplaukia aplink pasaulį ir įrodo, kad Žemė yra apvali. Ispaniją pasiekė 18 jūreivių iš 265.
Didžiųjų atradimų pasekmės:
- kolonizavimas (nukariatos inkų ir actekų imperijos)
- atvežti žirgai, ginklai ir ligos į kolonijas.
- į Europą gabenamas cukrus, kakava, tabakas, bulvės pomidorai, kukurūzai.
- atsiranda masinė vergovė užkariautuose kraštuose.
- sklinda krikščionybė.
- Europa tampa ekonomikos centru.
- keičiasi pasaulio suvokimas, vyksta kultūrų mainai.
Renesansas -
(atgimimas) - laikotarpis Europoje 14 - 17 a. 16 a. klestėjimas. Prasidėjo Italijoje, Florencijoje kultūros judėjimas.
Renesanso bruožai:
- svarbiausias veikėjas - žmogus (humanizmas).
- sugrįžimas prie Antikos (skulptūros)
- kritiškai vertinami, žeminami viduramžiai.
- vertinamas menas, mokslas, universalumas.
- svarbi laisvė.
Erazmas Roterdamietis
15-16 a. savo knygose rašė blogai apie viduramžius. ,,Pagiriamasis žodis kvailybei’’.
Johanas Gutenbergas
14-15 a. 1455 m. Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą (Bibliją) Šv. Romos imperijoje. Išgarsėjo sukūręs spaudos presą ir metalines raides - literas.
Leonardas da Vinčis
15-16 a. italų renesanso tapytojas, poetas, architektas.
Mikelandželas Bunarotis
15-16 a. stiklo koplyčia Vatikane, ,,Pieta’’, ,,Dovydas’’.
Mikalojus Kopernikas
15-16 a. paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. Ši teorija teigė, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
Džordanas Brunas
16 a. labai tyrė kosmosą, Saulę, planetas. Jis už savo idėjas buvo sudegintas.
Nikola Makliavelis
15-16 a. parašė ,,Valdovas’’. Savo raštuose jis ragino griebtis kerštingų priemonių siekiant stiprinti valdžią.
Tomas Moras
15-16 a. parašė ,,Utopija’’. Ten aprašinėjo tobulą, harmoningą gyvenimą, kur nėra tironijos, karų. Jam buvo nikirsta galva.
Galilėjas Galilėjus
matematikas astronomas. Sukonstravo teleskopą.
Sultonas -
Osmanų imperijos ar kitų musulmonų šalių valdovo titulas.
Despotija -
vienvaldystės forma, kai visa valdžia priklauso vienam asmeniui.