Ingridos dalis Flashcards
Kokie yra pagrindiniai naujųjų medijų bruožai?
- Skaitmeniškumas
- Interaktyvumas – kuriamas ryšys tarp vartotojų ir kūrėjų
- Hipertekstualumas – nuorodos tekste, kurios nukreipia į kitus šaltinius ta pačia tema
- Virtualumas – pagrindas virtualioje aplinkoje
- Cikliškumas – nuolatinis įrašų atnaujinimas
- Simuliacija
Masinė komunikacija ir socialinės medijos - kas tai?
Masinė komunikacija yra procesas, kurio metu specializuotos siuntėjų grupės technologinėmis priemonėmis perduoda simbolinį turinį didelei, heterogeninei, anoniniminei ir plačiai pasklidusiai auditorijai (McQuail, 1994)
Socialinės medijos – tai „internetinių programų grupė, kurios remiasi ideologiniais ir technologiniais Žiniatinklio 2.0 principais, įgalinčiais vartotojų kūrimą ir jo mainus
Kas būdinga žiniatinkliui 1.0?
Apie 1990 m.
Internetiniai puslapiai
Vienapusė komunikacija
Nedaug turinio kūrėjų
Kas būdinga žiniatinkliui 2.0.?
• Apie 1999 m. • Socialinių medijų era • Daugiakryptė komunikacija • Debesų kompiuterija • Atsiranda vartotojų generuojamas turinys (user-generated content) o Paskelbtas viešai o Sukurtas (naujas) o Socialus
Kas būdinga žiniatinkliui 3.0?
Apie 2010 m.
Semantinis žiniatinklis
Susieti duomenys (linked data)
Duomenų integracija
Turinio kontekstualizavimas ir personalizavimas
Dirbtinio intelekto technologijos
3D ir virtuali realybė
Mobilieji įrenginiai ir išmaniosios aplikacijos
Blokų grandinės (blockchain) technologijos ir kriptovakiutos
Kas būdinga žiniatinkliui 4.0?
Apie 2020 m.
Išmanusis žiniatinklis (the Intelligent Web) arba Mobilusis žiniatinklis
Daiktų internetas (Internet of Things)
Socialinės akivaizdos teorija
- Socialinės akivaizdos laipsnis medijose skiriasi
- Technologijos apsprendžia socialinės akivaizdos laipsnį
- Sinchroninė ir asinchroninė komunikacija
- Socialinė akivaizda stipresnė, jei komunikuojama sinchroniškai ir silpnesnė, jei asinchroninė
Medijos sodrumo teorija
- Informacijos perdavimo priemonės potencialas medijose skiriasi
- Perdavimo potencialą apsprendžia grįžtamojo ryšio galimybė, priemonės pajėgumas perduoti įvairius signalus, kalbos įvairiapusiškumas
- Tarpasmeninės komunikacijos sodrumas yra didesnis nei tos, kurią įgalina technologijos
- Medijų sodrumas turėtų būti vertinamas konkrečiame kontekste (Dennison ir Valacich, 1999)
Savęs pristatymo teorija
- Visi žmonės siekia valdyti savo kitiems daromą įspūdį
- Įvaizdis, kurį kuriame, yra mūsų tapatybės dalis
- Savęs atskleidimas yra priemonė įvaizdžiui kurti
Kaip socialinės medijos integruojasi žurnalistikoje?
Socialinės medijos tarnauja naujajai kultūrai ir nurodo, kaip žiniasklaidos organizacijos turi keistis, kad būtų laikomos svrbiomis ir kuriančiomis vertę
Socialinės medijos vis labiau keičia tradicinius informacijos rinkimo būdus
Socialinių medijų pagalba kuriamos naujienos ir istorijos, pasitelkinat žmones ar liudininkus
Tinklaraščiai žiniasklaidoje:
- Manoma, kad tradicinė žiniasklaida nepadengia visų visuomenei skirtų aktualių temų
- Žurnalistai labiau vertina neutralesnį informacijos pateikimo būdą, o tinklaraštininkams svarbus pramogos aspektas
- Tinklaraščiai nenukonkuruoja naujienų portalų (išimtis – mados sritis)
- Pagrindinis tinklaraščių trūkumas – pastovaus finansavimo modelio nebuvimas
Populiarumo principai:
o Socialinė valiuta o Matomumas o Emocija o Istorija o Praktinė vertė o Sukėlėjas
Kas yra dalyvaujamoji kultūra ir kokie jos bruožai?
Dalyvaujamoji kultūra (participatory culture) – kultūra, kuri perima įvairovės ir demokratijos vertybes, pasireiškiančias visuose mūsų tarpusavio sąveikimo aspektuose, remiantis nuostata, jog mes visi esame pajėgūs perimti tiek kolektyvinius, tiek individualius sprendimus, ir kad visi galime išreikšti save per platų skirtingų formų ir praktikų spektrą (Jenkins et al., 2015)
Galimybė žmonėms / bendruomenėms kurti, pasinaudojant medijomis
Gerbėjai ir megėjai yra pagrindiniai DK dalyviai
DK yra socialinės produkcijos forma, veikianti ne pelno pagrindais
Noras dalintis turiniu ir kūrybiškumas yra pagrindinė varomoji jėga
Kūrybiškumas ir noras dalintis virtualioje erdvėje skatina pilietinį aktyvumą
Pilietinis aktyvumas įgalina visuomenę veikti ir keisti įsisenėjusias struktūras
Diskursai socialinėse medijose
Diskursas – specializuota kalbos vartojimo praktika, kalbos (šnekos) stilius, kuris remiasi rutininėmis komunikacijos formomis; simboliškai struktūruojamų, normiškai atkuriamų ir socialiai kontroliuojamų prasmių sistema (VLE, 2022)
- Akcentuojama kalba arba kalbinė išraiška (lingvistinė analizė) – ką mes sakom, kaip sakom priklauso nuo to, kas kalba, su kuo kalba, kada ir kur kalba, bei kokiu tikslu kalba
- Akcentuojami socialiniai kontekstai ir sąveikos (kritiškoji diskurso analizė)
Kokie yra diskurso pagrindiniai aspektai?
- Diskuras susijęs su kontekstu
- Diskursą kurią tam tikri socialiniai nariai
- Diskurse yra tipinių žodžių, pasakojimų (figured words)
- Diskursas kinta ir yra keičiamas
- Egzistuoja didžiojo ir mažojo diskursų samprata (oficialusis / autorizuotas ir neoficialusis / neautorizuotas)