I. 1. Politinė geografija Flashcards
Kas žymima pasaulio politiniuose žemėlapiuose?
Valstybių ir kitų politinių darinių ribos bei sostinės.
Politinio žemėlapio sudedamosios dalys
- nepriklausomos valstybės;
- priklausomos teritorijos;
- neapibrėžto statuso teritorijos;
- valstybių sostinės ir didžiausi miestai.
Kiek skaičiuojama nepriklausomų valstybių?
Apie 200
Ką turi turėti valstybė, kad būtų pripažintos?
Teritoriją, gyventojus, valdžią, bei kitų valstybių pripažinimą.
Kaip vadinamos priklausomos teritorijos?
Įvairiai,dažniausiai kolonijomis, autonomijomis, užjūrio departamentais ir kt.
Neapibrėžto statuso teritorijos (sąvoka)
Teritorijos kurios niekam nepriklauso pagal tarptautinius susitarimus, turi specialų režimą arba teritorijos likimas dar galibuti nenuspręstas.
5 pasaulio politinio žemėlapio raidos etapai
- pirmasis, apimantis laikotarpį nuo pirmųjų valstybių atsiradimo iki Didžiųjų geografinių atradimų.
- antrasis prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu ir tęsėsi iki Pirmo pasaulinio karo.
- trečiasis, nuo Pirmo pasaulinio karo iki Antro pasaulinio karo.
- ketvirtasis prasidėjo Antruoju pasauliniu karu ir tęsėsi iki komunizmo sistemos griūties, maždaug 1988-1989 m.
- naujausias pasaulio politinio žemėlapio raidos etapas apima komunizmo sistemos grūties laikotarpį ir vyksta iki šių dienų.
Valstybių skirstymas pagal geografijos padėtį
- pajurio
- sausumos
- salų
Valstybuų skirstymas pagal teritorijos dydį
- didelės
- vidutinės
- mažos
Valstybių skirstymas pagal gyventojų skaičių
- didelės (daugiau negu 50 mln.)
- vidutinės (nuo 10 iki 50 mln.)
- mažos (iki 10 mln.)
Valstybės gali būti skirtomos pagal valdžios pasiskirstymą, bei teritorijų skirstymą
- unitarinės
- federacinės
Valstybės gali būti skirtomos pagal valdymo formą
Monarchija
* absoliutinė
* konstitucinė
* teokratinė
Respublika
* prezidentinės
* pusiau prezidentinės
* parlamentinė
Valstybės gali būti skirtomos pagal gyvenančių tautų skaičių
- daugiatautė
- dvitautė
- vienatautė
Valstybės gali būti skirtomos pagal politini rėžimą
- demokratinis
- pusiau demokratinis
- diktatūrinė
Valstybių skirstimas pagal ekonominį lygį
- išsivysčiusios - aukšto ekonominio lygio
- pažangios - vidutinio ekonominio lygio
- besivystančios - žemo ekonominio lygio
Svarbiausi ekonominės galios rodikliai
- bendras vidaus produktas 1 gyventojui (BVP 1 gyv.)
- žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)
Iš kokių rodiklių sudaromas žmogaus socialinės raidos indeksas?
- gyvenimo trukmės
- išsimokslinimo lygio
- BVP 1 gyv.
Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą šalis galima suskirstyti pagal ekonominį pajėgumą į 4 grupes
- 0,80 ir daugiau – labai aukšto ekonominio lygio šalys;
- 0,70 – 0,80 – aukšto ekonominio lygio šalys;
- 0,50 – 0,70 – vidutinio ekonominio lygio šalys;
- 0,50 ir mažiau – žemo ekonominio lygio šalys.
Konfliktai pagal pobūdį gali būti skirtomi
- Žmogus – žmogus; nuo paprastų konfliktų iki kruvinų karų.
- Žmogus – gamta; gamtos teršimas.
- Gamta – žmogus; audros, žemės drebėjimai ir kt.
- Gamta – gamta; nepaaiškinamos gyvūnų žūtys (pvz. Randami negyvi delfinai, banginiai ir kt.).
Karai gali būti skirstimi
- tarpvalstybiniai (tarp valstybių)
- pilietiniai (šalies viduje)
- hibridiniai (kai į pilietinius karus įsikišas kitos valstybės)
Galimos karų ir konfliktų priežastys
- dėl gamtos išteklių;
- dėl bandymo pakeisti kitų šalių valdžią;
- dėl ginčijamų teritorijų;
- dėl religijos;
- dėl etninės;
- dėl kompleksinių priežasčių (aukščiau paminėtų priežasčių deriniai).
Šiuolaikinių karų bruožai
- dažnai į konfliktą įsitraukia ne dvi, o visa grupė valstybių;
- gausėja etninių ir religinių konfliktų;
- dažnai į konfliktus įsitraukia toli nuo karo židinio esančios valstybės;
- būdingi ne tik ginkluoti susirėmimai, bet ir ekonominiai, informaciniai ir politiniai karai,
- vis daugiau žūsta civilių gyventojų;
- dažnai griebiamasi teroro aktų;
- naudojamos naujausios technologijos (pvz. dronai).
Pavojingiausios konfliktinės teritorijos
- Rytų Ukraina
- Artimieji rytai
- Kaukazas
- Sirija
