Geografija 7kl III tema

Question 1

Kokius kraštovaizdžius galima išvysti Europoje?

Answer 1

Miškais apaugusius kalnus, lygumas su ganyklomis, miškingas ir ežeringas aukštumas, plačius upių slėnius

Question 2

Lygumos

Answer 2

Daugelio lygumų paviršius yra kalvotas, žemumos kaitoliojasi su aukštumomis.
Didžiausia lyguma- rytų Europos. Lygumose teka labai daug upių ir ežerų, puiki žemė derliui, ir ūkiui.

Question 3

Vidutinkalniai

Answer 3

Vidutikalniai tai seni kalnai kurių viršūnes pakeitė gamtos jėgos, paviršius tapo plokščias arba apvalus, turi plačius upių slėnius. Dažniausia augalija- lapuočių ir spygliuočių miškai

Question 4

Aukšti kalnai

Answer 4

Aukštų kalnų viršūnės smailios, o ant jų susidarė amžinas sniegas, aukštuose kalnuose auga nemažai retų augalų, nuo kalnų teka daugelis upių.

Question 5

Ugnikalniai

Answer 5

Kalnas su krateriu pro kurį iš vidaus veržiasi magma, akmenys, pelenai, dujos, jie labai svarbūs klimato ir reljefo formavimui.

Question 6

Krantų kraštovaizdžiai

Answer 6

Krantų kraštovaizdžiai stipriai keičiasi, jūros bangos formuoja reljiefus ir juos keičia.

Question 7

Kuo ypatingas Šiaurės Europos reljefas?

Answer 7

Suomijoje prieš 400milijonų metų susiformavę Skandinavijos kalnai per šimtus milijonų metų labai stipriai pasikeitė, neteko aukščio ir viršūnės suplokštėjo. Suomijoje yra labai daug ežerų, pelkių, didelį plotą apima miškai.

Question 8

Ledynas- paviršiaus skulptorius

Answer 8

Europos šiaurinės dalies paviršiui didelę įtaką turėjo paskutinis apledėjimas . Ledas apgaubė didžiulę teritoriją ir buvo kelių kilometrų storio. Per tūkstančius metų ledynas stipriai ardė paviršių, kai ledynas ištirpo ant kalnų liko visokiausių akmenų, žvyro.

Question 9

Fiordai

Answer 9

Per apledėjimą visi slėniai buvo užpildyti ledu, per tūkstančius metų ledynas juos praplatino, ledynui ištirpus, vandenyno lygis pakilo, o buvę kalnų slėniai tapo fjordais.

Question 10

Šcherai

Answer 10

ištirpus ledynui, žemesnes vietas apėmė vanduo. Taip susidarė didelės Baltijos jūros įlankos- botnijos ir Suomijos. Jų pakraščiuose esančios salelės vadinamos Šcherais

Question 11

Kaip susidaro fjordas

Answer 11

Prieš apledėjimą upės kalnuose suformuoja V raidės pavidalo slėnius, per tūkstančius metų ledyno paveikti upių slėniai išsiplečia ir tampa U raide, atšilus klimatui ledynai sleniuose ištirpo, slėniais ėmė tekėti upės, ledynams ištirpus kalnuose pakilo vandens lygis, susidarė fjordai.

Question 12

Baltijos jūros baseinas

Answer 12

I Baltijos jūra įteka 250 upių, kurios atplukdo gėlą vandenį, visų šių upių baiseinų teritorija sudaro Baltijos jūros baseiną. Šis baseinas 4x didesnis už pačią jūrą.

Question 13

Baltijos jūros druskingumas

Answer 13

2-30%

Question 14

Klimatas nuo ko priklauso

Answer 14

Geografine padėtis priklauso nuo žemės pasvyrimo kampo ir Saulės spindulių krypties

Question 15

Kas yra Klimatas

Answer 15

Klimatas tai daugelį metų besikartojantys tie patys orai

Question 16

Pagrindiniai klimato rodikliai

Answer 16

1. Vidutinė metų oro temperatūra
   2.sausio vidutinė temperatura(šalčiausias)
   3.liepos vidutinė temperatura(šilčiausias)
   4.metų kritulių kiekis

Question 17

Nuo ko priklauso klimatas

Answer 17

1.geografinės platumos
2.atstumo nuo vandenyno ir jūrų
3.aukščio virš jūros lygio
4.šiltosios Golfo srovės

Question 18

Klimato juostų tipai

Answer 18

Subarktinė klimato juosta (šiaurėje)
Vidutinių platumų klimato juosta (vidury priklauso ir Vilnius)
Subtropinė klimato juosta( pietuose)

Question 19

Jūrinis klimatas

Answer 19

Vakaruose, dėl nuolatinio jūros garavimo čia dažni rūkai, temperatūra priklauso nuo golfo srovės, danguje beveik visada yra debesų, iškrinta daug kritulių.

Question 20

Pereinamasis klimatas

Answer 20

Žiemos čia šaltesnes o vasaros šiltesnės negu jūrinio klimato, krenta mažiau kritulių, šiam klimatui priklauso Lietuva

Question 21

Žemyninis klimatas

Answer 21

Trumpa karšta vasara, ilga šalta žiema, dėl didelio atstumo nuo vandenyno čia yra mazas debesuotumas, krenta nedaug kritulių, žiema upes ir ežerai visada užšąla

Question 22

Kas lemia Lietuvos klimatą

Answer 22

Geografine padėtis,skirtingai pasiekia saulės spinduliai, todėl turime šiltesne vasara ir saltesne žiema.Lietuva yra vidutiniu platumų klimato juostoje, taip pat klimatą veikia Atlanto vandenyno golfo srove ir ten susidariusios oro masės į Lietuvą neša šilumą drėgmę, gaivą, vėsą, taip pat lemia reljefas ir vyraujantys vėjai

Question 23

Oro masių įtaka Lietuvoje

Answer 23

Kadangi Lietuvoje nėra kalnų dažniau užklysta šaltos oro masės, rečiau šiltos.

Question 24

Klimato skirtumai Baltijos jura

Answer 24

Baltijos jūra vasara įšyla lėčiau nei sausuma ir žiemą ilgiau išlaiko šilumą, todėl prie jūros vasarą vėsiau, o žiemą šilčiau

Question 25

Geografijos zonos

Answer 25

Europoje skiriamos 5 geografines zonos išoriškai viena nuo kitos skiriasi augalijos danga. Kiekvienai geografinei zonai būdingi tam tikri dirvožemiai. Skiriasi ir kiekvienos zonos gyvūnija.

Question 26

Tundra

Answer 26

Tundra- šaltoji klimato juosta, dėl labai trumpos vasaros miškai neauga. Augalija sudaro samanos, žolės

Question 27

Taiga

Answer 27

Taiga- šiaurinė vidutinių platumų klimato juosta ir pietinė subarktinė juostos dalis. Atšiauri žiema trukdo augti lapuočiausias medžiams, bet spygliuočiai prisitaikė prie tokių sąlygų, vyrauja pušys, eglės.

Question 28

Mišrieji plačialapių miškai

Answer 28

Vidutinių platumų klimato juosta. Vyrauja lapuočiai medžiai, metantys lapus prieš ziemą. Daugelyje sričių lapuočiai ir spygliuociai auga kartu.

Question 29

Stepės

Answer 29

Stepės- vidurinių platumų klimato juosta. Medžiai stepėje neauga, jų galima pamatyti tik upių slėniuose.Stepėse ypač gausi Žolinės augalija, labai derlingi dirvožemiai- juodzemiai

Question 30

Kietalapių miškai ir krūmynai

Answer 30

Subtropinė klimato juosta. Visus metus žaliuoja kietalapių miškai ir krūmai, medžiai auga toliau vienas nuo kito pvz italines pušys

Question 31

Tundra ir taiga

Answer 31

Tundroje neauga medžiai, žiemos ilgos, būdinga samanos, kerpės, krastovaizdziui budinga mazi ežerėliai. Taiga, tai spygliuočių mišku zona šiaurės Europoje. Spygliuociai prisitaikę prie šaltesnio klimato, vyrauja maumedžiai, beržai kurie prieš šaltus orus numeta lapus

Question 32

Kas auga mišriuosiusoe ir placialapiu miškuose

Answer 32

Placialapiu miškai

Question 33

Viduržemio klimatas

Answer 33

Būdingas pietų Europoje, šiltas periodas trunka ilgai, šaltas trumpiau

Question 34

Klimato kaita ir padariniai

Answer 34

Žemę pasiekiantys saules spinduliai į šildo paviršių, o nuo jo įkaista oras, šiek tiek šilumos grįžta į kosmosą tačiau didžioji dalis lieka žemes atmosferoje, tai vadinama šiltnamio efektu, jį sukelia šiltnamio efekto dujos. Šiltnamio efektą stiprina žmonių ūkine veikla, didelis išsiskyrusio anglies diogsido kiekis. Dėl to temperatura vis šiltėja. Šiltnamio efekto padariniai- kyla temperatūra, tirpsta ledynai, daugėja ekstremalių oro reiškinių.

Question 35

Geografinė zona

Answer 35

Didelė žemes teratorija kuri turi savo augalija, gyvūnija ir dirvožemio ribas. Jos keičia viena kita ties pusiauju ir tokia kaita vadinama zoniškumu

Question 36

Kas yra reljefas

Answer 36

Žemes paviršiaus nelygumų visuma

Question 37

Apledėjimas

Answer 37

Ledo kaupimasis didelėse teritorijose dėl klimato atšalimo

Question 38

Fjordas kas yra

Answer 38

Siauras gilus juros uzitekis susidaręs po apledėjimo, kai išplatėjo upių slėniai ir pakilo vanduo.

Question 39

Klimato juosta

Answer 39

Didžiausias žemes paviršiaus klimato skirstymo į rajonus vienetas

Question 40

Klimato kaita

Answer 40

Visame pasaulyje vykstantys klimato pokyčiai, gali būti atšilimas arba atšalimas.

Question 41

Oro masė

Answer 41

Didelis oro tūris , turintis tam tikrų bendrų savybių, oro masių buna ir šaltų ir karštų

Question 42

Saules spinduliuotė

Answer 42

Saules skleidžiama energija

Question 43

Šcherai

Answer 43

Nedideles uolienų apgludusios salos ir salytės

Question 44

Vegetacija

Answer 44

Augalo augimas jam tinkamu metu, tinkamomis sąlygomis