GD istorija Flashcards
- Su kokias technologiniais išradimais (pristatyti bent du–tris) siejama grafinio dizaino pradžia?
litografija, Aloys Senefelder XIII a. 10 deš.
chromolitografija (usa), Louis Prang, XIX a. 8 des
Dagerotipas, Louis Daguerre ir Joseph Niépce, XIX a. 4 ded
- Kur ir kada veikė įmonė Kelmscott Press; kas būdinga jos produkcijai?
XIX a. 10 des.
William Morris,
william morris naudojo įmantrius viduramžių įkvėptus ornamentus ir šriftus, spaudė knygas su “rankiniu” presu ant drėgno popieriaus - ir viską gamino pats - popierių, rašalą, šriftą. palyginus su tuometinės masinės gamybos knygomis šios buvo kokybiškesnės, ir atspaustos juodžiau, taip pat su įdubimais. Viskas paremta labai kruopščiu darbu.
- Kuo išskirtinė leidyklos Penguin Books ideologija ir strategija; kokią vizualinę išraišką įgijo jos publikuojamos knygos ir kas ir kaip ženkliai prisidėjo prie leidyklos vizualios išraiškos tobulinimo?
Penguin books XXa. 4 deš. atnaujino kišeninių knygų seriją: jų visų viršelis labai panašus - skiriasi tik autorius ir pavadinimas ant baltos juostos viduryje, ir viršelio spalva (priklausomai nuo žanro). Jos pigios, bet gero, patogaus dizaino, ir dėl to buvo labai perkamos. tai parodė, kad Anglijoje yra paklausa rimtesnei literatūrai, ir netgi paveikė britų kultūrą įvairių įdėju ir istorijų platinimu.
XXa. 5 deš vokietis Jan Tsichold perkūrė jų dizainą. Jis iš esmės dizaino nekeitė, bet buvo labai atidus detalėms - įvedė tinklelio naudojimą, daugiau baltos erdvės, perpiešė logotipus ir pakeitė šriftus (atsikratė savo nemėgstamo serifinio šrifto “Penguin Books” logotipe). Jo dizainas ir šiuolaikinei akiai yra aiškesnis, elementai turi ryškesnę hierarchiją.
- Su kokios įmonės logo, reklama ir gaminių dizainu siejamas Peter Behrens ir kokią svarbią naujovę jis įnešė į grafinio dizaino sritį?
Jis siejamas su AEG. Jis XXa. 1 deš. ten pradėjo dirbti dizaino ir etikos konsultantu. Jis laikomas brand’o vizualinio identiteto pradininku - jis sukūrė 1-ą AEG logotipo versiją, brošiūras, katalogus, projektavo netgi fabrikus ir darbuotojų gyvenamasias vietas, kūrė produktų dizainus. Pirmą kartą visi šie elementai buvo estetiškai apjungti, kitaip nei prieš tai, kai įprastai buvo bandoma išlikti matomu vien per produktus.
Jo stlius perėjo iš Art Nouveau į konstruktyvizmą.
- Kas laikomas daikto plakato (Sachplakat) pradininku, kokie pagrindiniai Sachplakat bruožai ir kūrėjai?
Lucien Bernhard, sukūrė XXa. 1 des. degtuku - pavaizduotas daiktas, pavadinimas, ko daugiau reikia? Pagrindiniai kūrėjai yra vokiečiai, iki WW1 pradzios
bruožai:
tuščiame fone tik daiktas ir pav
ryškus tekstas, plokščios spalvos, centrinė komp. - elegantiškas paprastumas.
daugiausia horizontalus formatas
priešprieša Art Nouveau
- Kuo nusipelnė grafinio dizaino istorijai Jan Tschichold?
šis vokiečių tipografas ir spaudos dizaineris. Vienas XXa. grafinio dizaino reformatorių, dėl knygos “elementarioji tipografika”, išleistos 3 deš., ir veiklos Penguin Books dizaine. Rusijos konstruktyvizmas ir Bauhaus suformavo jo pradinį tipografikos supratimą, išreikstame “elementariojoje tipografikoje”. Ši šrifto dizaino teorija buvo sutikta su priešprieša, bet ir pradėta taikyti leidėjų.
Jis skatino asimetrinę kompoziciją, tinklelio naudojimą, baltos erdvės naudojimą, fotografijos o ne iliustracijos naudojimą, ir vien beserifinių šriftų ir mažųjų raidžių naudojimą. vėliau jis pripažino, kad kai kurios jo idėjos buvo per ekstremalios.
Sukūrė šriftą Sabon
- Kas būdinga šriftui „Bodoni“, kas jį sukūrė ir kodėl jis laikomas mados pasaulio šriftu?
Jis sukurtas Giovanni Bodoni, italų tipografo ir spaustuvininko, XVIII a. pab.
Jam būdingas dramatiškas plauko plonumo ir storų linijų kontrastas, tiesūs serifai. Jis elegantiškas, bet sunkiai skaitomas, taigi netinka ilgiems tekstams. Centruota Q uodega, vertikali ašis, maža e akis.
Bodoni eksperimentavo su šriftais naudodamas matematiką ir geometriją, labai domėjosi tipografijos problemomis. po mirties jo našlė iš užrašų išleido didžiulį “tipografo vadovą”.
Bodoni išgarsėjo, kai buvo pastebėtas knygų kolekcionierių - jo knygos buvo labiau vertinamos dėl išvaizdos ir kokybės, o ne dėl turinio. Netgi buvo paskirtas Napoleono karališkosios tipografikos direktoriumi.
bet šriftas Bodoni nebuvo žinomas iki XX a., kai ji perpiešė Benton iš ATF. Benton’o perpieštas šriftas, nėra identiškas - su pakeistais elementais. Ryškiausias skirrtumas - nuimti skliautai tarp serifo ir stiebo. Benton’o versija buvo labai kopijuojama įvairių liejyklų. Vėliau šriftas atkurtas, panašesnis ir originalią versiją.
Paplito korporatyvinėj srity, ypač mados versle. Galbūt dėl to, nes tai Neoklasicistinės įtakos šriftas, ir tai asocijuojama su prabanga ir elegancija.
- Ką reiškia vokiškas žodis „Gestalt“ ir kaip jis susijęs su dizainu?
pavidalą, formą, vientisą visumą. XXa. 3 deš. psichologai Max Wertheimer, Woldgang Kohler ir kiti išplėtojo idėjas kaip žmonės suvokia vizualią informaciją, ištyrinėję kada tiriamieji pradeda suvokti daiktų grupę kaip atskirą visumą ir t.t. Iš to kilo išvada, kad dizaine reikia laikytis vientysos logikos ir ja grįsti vizualių elementų pasirinkimą, kad kūrinys būtų geriau suvokiamas.
kurti visumą padeda (6 gestalto principai): panašumas, tąsa, uždarumas, grupavimas, fono ir objekto santykis, tvarka ir simetrija.
- Kas ir kodėl vadinamas kalėdinių atvirukų „tėvų“? Kokie kiti jo pasiekimai svarbūs meno laukui?
Louis Prang, XIX a. 8 des. Jis buvo chromolitografijos pradininkas Amerikoje ir pirmas iniciajavo tokio sudėtingumo chromolitografijų kūrimą. nors jis pats nebuvo menininkas, jis išmanė spaudimo techniką, nes dirbo spaustuvėje europoje - todėl jis sugebėjo ivesti šią naujovę. vieni zymiausiu jo produktų buvo spalvoti kalėdiniai atvirukai. kurie buvo įperkami ir paklausus, daznai vaizduodavo mielus vaikus, buvo nostalgiski ir naivus. Prang’as vertino meną, manė, kad vaikams svarbu mokytis dailės ir kovojo i jos įtraukimą į edukacinę sistemą. taip pat jis buvo dažų ir kitų meno priemonių, saugių vaikams pradininkas.
- Kodėl šriftą „Helvetica“ galima laikyti beveidžiu šriftu, kas ir kokiu tikslu jį sukūrė ir kur jis paplito?
Jis sukurtas Max Miedinger, XX a. 6 deš. Šveicarijoje, siekiant nukonkuruoti Akzidenz Grotesk. Tuo metu pokarinėje Europoje kompanijos ieškojo kaip atnaujinti prekės ženklus, pradėjo mąstyti, kad reikia atkreipti žmonių dėmesį į produktą, o ne į pačią reklamą.
Anksčiau buvo populiarūs įmantrūs, raityti šriftai.
Viena labiausiai paplitusių lot. šriftų šeimų XX a. antroje pusėje.
- Kas yra „apropriacija“ ir kokie grafinio dizaino kūrėjai laikomi šio metodo / strategijos taikymo pradininkais?
meno kūrinių ar jo dalių pasiskolinimas, pasisavinimas savoms reikmėms, perkelimas į kitą kontekstą. Jos pradininku yra laikomas Marcel Duchamp, XX a. 2 deš. į meno parodą atnešęs pisuarą. Taip pat svarbi Sherrie Levine, fotografavusi kitų fotagrafų nuotraukas. Tai postmodernistinis reiškinys.
- Kas yra „kaligrama“, „isotipas“ (isotype), „tipofoto“ (typofoto), „ideograma“, „piktograma“? Kas bendra tarp šių sąvokų ir kas skirtinga?
Kaligrama - poeto Guillaume Apollinaire išradimas (XXa. 2 deš) - tekstas, parašytas taip, kad jo forma sudarytų paveikslėlį. Tai buvo visiška naujovė grafiniame dizaine.
Isotipas - Otto ir Marie Neurath ir Gerd Arntz XXa. 3 deš sukurtas metodas vizualioms sistemoms. Visiškai supaprastinta simbolių kalba buvo aiškiai pavaizduojamos įvairios sistemos.
Tipofoto - Bauhaus dėstytojo Laszlo Moholy-Nagy sukurta vizualinė išraiška, kombinuojanti tipografiką ir fotografiją
Ideograma - grafinis ženklas vaizduojantis idėją, bet kuris nėra susijęs su nei viena kalba ar žodžiu.
Piktograma - grafinis ženklas, perteikiantis reikšmę vizualiu panašumu į egzistuojantį objektą.
visos šios išraiškos perteikia reikšmę vizualia kalba, arba visai be teksto pagalbos, arba ne vien ja. Jos padeda perteikti idėjas, jausmus, informaciją vien žvilgsniu - jos gali pasiekti žmones, kurių vien tekstas nepasiektų.
skirtumai - kai kurios iš šių išraiškų naudoja tekstą kaip svarbią savo dalį, kai kurios - ideograma ir piktograma - ne. Taip pat šios išraiškos turi skirtingus tikslus - kaligramoje vaizdo ir teksto sujungimas yra žaismingumo išraiška, gryna meninė priemonė, o isotipas skirtas edukuoti žmonėms, efektyviau, aiškiau ir idomiau perteikti faktinę informaciją
- Kuo skyrėsi JAV ir Anglijos popart stilius, kam jis oponavo ir kuo rėmėsi poparto kūrėjai, prisidėję prie grafinio dizaino raidos?
Anglijoje popart’as gimė, sukurtas “independent group” XXa. 6 deš. Jie pradėjo kurti popart’ą naudodami vaizdus iš žurnalš ir kt., kurie reprezentavo komercinę Amerikos kultūrą. Tai labai kontrastavo su pokario Anglijos kasdienybe.
Britų: labiau referencinis, subjektyvus, metaforiškas.
Amerikiečių: embleminis, anonimiškas, agresyvus
amerikiečiai kopijavo nesibaigiančius vaizdus, reprezentuojančius amerikietišką kultūrą. Andy Warhol
Popart opanavo Abstrakčiam Ekspresionizmui, kuris buvo laikomas pretenzingu ir per intensyviu. Popart grįžo prie materialių, susijusių su žmonių gyvenimu temom. Naudojo pop kultūros įvaizdžius (komiksai, įžymybės, daiktai), banalumą, ironiją, pirmines spalvas. Vyrauja šilkografija
Postmodernizmo pradžia
- Kuo grafiniam dizainui svarbus El Lissitzky?
Jis - rusijo žydas meninkas (XXa. pirma pusė), be kurio neįsivaizduojamas rusų avantgardas (suprematizmas, konstruktyvizmas. Jo įtaka stipriai paveikė Bauhausą, jis priemė Tsicholdo tipografikos principus ir įnešė savų.
Nes žydas, išvyko iš Rusijos ir keliavo po europą - taigi turi platų akiratį. domisi jidiš kultūra, po to iliustruoja žydų vaikiškas knygas, organizuoja žydų menų parodą. Lissitzky’io knyga “Balsui” yra svarbi gd istorijoje, nes raidės tampa dalyviais istorijoje, žodžiai ne girdimi, o matomi. Čia išrasta išpjaunama leidinio navigacinė sistema.
- Kuo Piet Zwart kūryba artima DeStilj ir kuo ji unikali ir aktuali šiandienos grafiniam dizainui?
Piet Zwart (XXa.) kūryba turi De Stijl asimetrinės kompozicijos, vyrauja beserifiniai šriftai, ryškūs geometriniai elementai ir įstrižos linijos, nors jo kūryba per daug žaisminga, kad visiškai atitiktų De Stijl. Jis įdomus ir šiandien dėl savito stiliaus (save vadino tipotektu), funkcijos dizaine, dirbdamas prie knygų vaikams siekė kad jos skatintų vaikų smalsumą ir pasitikėjimą savimi, taigi stengėsi, kad kiekvienas puslapis būtų vertas dėmesio.
