Fizika 2 skyrius lydimasis kietejimas ir agr. būsena

Question 1

lydymasis

Answer 1

kietoji medžiaga virsta skystaja

Question 2

ka reikia daryti kad medziaga pradetu lyditis

Answer 2

reikia pakaitinti (padidinti vidine energija)

Question 3

lydimosi temperatūra

Answer 3

temperatura kurioje medžiaga lydosi

Question 4

savitoji lydimosi temperatura

Answer 4

Šilumos kiekis kurio reikia 1kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydimosi temperaturoje

Question 5

kodel visa lydimosi laika temperatura nekinta

Answer 5

nes gaunama energijos eikvojama saveikos jėgoms tarp molekuliu sumazinti, kristalui suardyti.

Question 6

Lembda

Answer 6

savitoji lydimosi ir kietejimo siluma 1 j/kg

Question 7

Q formule (lydimosi)

Answer 7

lembda padaugint iš mases

Question 8

kokia temp. yra lygi kietejimo temperaturai

Answer 8

lydimosi temperaturai

Question 9

kas vyksa kietejimo metu su energija

Answer 9

kietejimo metu energija issiskiria/ atiduodama

Question 10

kodel visa kietejimo laika temp nekinta

Answer 10

nes kietejimo metu išsiskirianti energija palaiko pastovia medžiagos temperatūra.

Question 11

Q formule (kietejimo)

Answer 11

lembda padaugint iš mases (bet su minusu ,nes šiluma atiduodama)

Question 12

agregatines busenos

Answer 12

kietoji skystoji dujine

Question 13

kietosios buseno daleliu padetis , judejimo pobudis ir tarusavio saveika:

Answer 13

tarpusavio padetis : išsidesciusios tvarkingai salia viena kitos
jud. pobūdis : kiekviena dalele svyruoja apie pastovu taska
daleliu saveika : daleles stipriai trauka viena kita

Question 14

skystosios medžiagos daleliu tarpusavio padetis, judejimo pabūdis, daleliu saveika

Answer 14

daleliu padetis : daleles išsidesciusios glaudziai bet netvarkingai
judejimo pobudis : nuolat judedamos daleles nenutolsta viena nuo kitos dideliu atstumu
daleliu saveika : daleliu tarpusavio trauka silpnesne nei kietuosiuose kūnuose

Question 15

dujines medžiagos daleliu tarpusavio padetis, judejimo pobūdis, tarpusavio saveika:

Answer 15

tarpusavio padetis : tarpai tarp molekuliu daug didesni už pačias molekules
judejimo pobūdis : molekules laisvai juda visomis kryptimis
daleliu saveika : molekules beveik neveikia viena kitos