ES sutartys Flashcards
Briuselio sutartis
1948 m. kovo 17 d. pasirašyta sutartis tarp 5 Europos valstybių – Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos dėl ekonominio, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo bei kolektyvinės savigynos.
Paryžiaus sutartis
1951 m. balandžio 18 d. 6 valstybių pasirašyta sutartis, kuria įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija. Ši bendrija vėliau tapo Europos Sąjungos dalimi.
1952 m. liepos 23 d. Paryžiaus sutartis įsigaliojo 50 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašė Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija ir Vakarų Vokietija. Sutartis baigė galioti 2002 m.
Pakeista Briuselio sutartis
1954 - 1948 m. įkurta buvusi tarptautinė organizacija, kuri jungė 10 Europos valstybių. Įkurta Šaltojo karo metu kaip karinis blokas.
Po Šaltojo karo pabaigos Vakarų Europos Sąjungos funkcijas pradėjo perimti Europos Sąjungos Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). 2011 m. birželio 30 d. VES oficialiai baigė funkcionuoti, o organizacijos funkcijas perėmė ES.
Romos sutartys
1957 - Europos Bendrijos sutarties pasirašymas buvo po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusių Europos bendradarbiavimo pastangų tęsinys, po to, kai nepavyko įkurti Europos Gynybos Bendrijos, nes atitinkamos sutarties neratifikavo Prancūzijos Nacionalinis susirinkimas. Buvo suprasta, kad Europos integracija lengviau bus realizuojama ekonominėje sferoje.
Europos Bendrijos įkūrimo sutartis arba Romos sutartis buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje. Šia sutartimi Belgija, Vakarų Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai įkūrė Europos Bendriją. Sutartis tapo vienu pirminių Europos teisės šaltinių. Sutartis įsigaliojo 1958 m. pradžioje, kai sutartį ratifikavo paskutinė pasirašiusi šalis – Italija.
Sujungimo sutartis - Briuselio sutartis
1965 - Europos Bendrijų vienos bendros Tarybos ir vienos bendros Komisijos įsteigimo sutartis. Ją 1965 m. balandžio 8 d. pasirašė Europos Bendrijų valstybių narių – Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos – atstovai
Europos Vadovų Tarybos išvados
1975 - Europos Vadovų Taryba priima išvadas, kuriose įvardijami konkretūs rūpimi klausimai ir nubrėžiami veiksmai, kurių reikia imtis, arba siektini tikslai.
Šengeno sutartis
1985 - Šengeno sutartis sukūrė Šengeno erdvę, kurioje nėra pasienio kontrolės. Sutartį 1985 m. birželio 14 d. pasirašė penkios Europos Bendrijų šalys mažame Liuksemburgo vyndarių miestelyje Šengene, kuris yra netoli Liuksemburgo, Vokietijos ir Prancūzijos sienų sankirtos. Sutarties tikslas buvo palaipsniui panaikinti pasienio kontrolę tarp pasirašiusių šalių. Sutartis įsigaliojo 1995 m. kovo 26 d.
Suvestinis Europos aktas
1986 - Europos Bendrijų valstybių narių sutartis, pasirašyta 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge. Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).
Mastrichto sutartis
1992 - Europos Sąjungos sutartis, pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte (Nyderlandai).
Ši sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Jos pagrindinės užduotys: sukurti Europos Bendrijos, apimančios bendrosios rinkos ir pinigų sąjungos, bendros žemės ūkio politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus, sąjungą; rūpintis bendra užsienio ir saugumo politika (Common Foreign and Security Policy: CFSP), taip pat bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Europos Parlamentas turėjo realią įstatymų leidybos ir kontrolės teisę. Taip Europos Ekonominė Bendrija tapo Europos Sąjunga. Tačiau nebuvo išvengta problemų. Danija per referendumą iš pradžių atmetė Mastrichto sutartį (tik per antrą balsavimą jai buvo pritarta), taip pat Vokietijoje ji sukėlė protesto bangą.
Europos Vadovų Taryba buvo įkurta 1974 m., tačiau oficialiai jos buvimą patvirtino tik Mastrichto sutartis.
Amsterdamo sutartis
1997 m. spalio 2 d. Amsterdame 15 Europos Sąjungos pasirašyta ir 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi sutartis. Ja buvo atliktos ankstesnių Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos sutarčių pataisos, taip pat pakeistas sutarties straipsnių žymėjimas. Ši sutartis pakeitė ankstesnį Europos Sąjungos sutarties straipsnių žymėjimą raidėmis nuo A iki S į žymėjimą skaitmenimis
Nicos sutartis
2001 m. vasario 26 d. Nicoje Europos Tarybos valstybių narių įgaliotųjų atstovų pasirašyta sutartis, kuri numatė reformas, turinčias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros. Sutartis įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Nicos sutartimi paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
Lisabonos sutartis
2007 - iš dalies Romos ir Mastrichto sutartis keičianti bei Europos Sąjungos veikimą optimizuojanti tarptautinė sutartis. Tikslas – atnaujinti ir optimizuoti Europos Sąjungos veikimo mechanizmą, kuris buvo reglamentuotas 15 ES šalių sukurtomis taisyklėmis, taigi neveiksmingas Europos Sąjungai išsiplėtus iki 27 šalių narių.
Įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Čekija 2009 m. lapkričio pradžioje tapo paskutiniąja šalimi, baigusia ratifikavimo procesą. Sutartis pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Šv. Jeronimo vienuolyne Lisabonoje (Portugalija) Europos Sąjungos valstybių narių vadovų. Buvo planuojama, kad ji įsigalios kokiais 2008 m. (vėliausiai – iki 2009 m. sausio 1 d., t. y. prieš rinkimus į Europos Parlamentą)). Tam ji turėjo būti ratifikuota visų valstybių narių. Tačiau Airijos referendumu iš pradžių ji buvo nepatvirtinta.
Sutartis dėl Konstitucijos Europai
2004 spalio mėn. Europos Sąjungos vadovai pasirašė Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Į šį teisės aktą buvo bandoma apjungti visas egzistuojančias sutartis. Surengtuose referendumuose jai nepritarė Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, taigi sutartis neįsigaliojo.
Vėliau teisės aktas modifikuotas į Reformų sutartį, skirtingai nuo Konstitucijos, atspindinčią tik teisės aktų pokyčius. Po pasirašymo Lisabonoje įgijo Lisabonos sutarties pavadinimą.