es#2 Flashcards
Subsidiarumas tai ES taikomas sprendimų priėmimo principas, kuris taikomas tiktai išimtinei ES kompetencijai priklausančiose srityse
TAIP
Europos Teismas savo sprendime Van Gend&Loos byloje nustatė, kad jeigu vienoje EB šalyje gaminys pagamintas prisilaikant ten galiojančių standartų, tai neturėtų būti daromos kliūtys tuo pačiu gaminiu prekiauti ir kitose EB šalyse
TAIP
Europos Žmogaus teisių Teismas tai - aukščiausioji Europos sąjungos piliečių ginčų sprendimų instancija
NE
Sutartis dėl ES veikimo yra kilusi iš ES(Mastrichto) sutarties, bet yra esmingai papildyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas
TAIP
Direktyvos yra tokia ES teisės aktų rūšis, kurių nuostatos ES valstybėms yra privalomos tik savo turiniu ir principais, bet ne forma
TAIP
Reglamentas yra tokia Europos Sąjungos teisės aktų rūšis, kurių nuostatos ES valstybėms yra privalomos tik savo forma, bet ne turiniu ir principais
NE
Acquis communautaire tai visi visose Europos Sąjungos valstybėse galiojantys teisės aktai
TAIP
“Atviro koordinavimo” metodas taikomas ES steigimo sutarčių pakeitimams rengti
NE
ES “švelniosios teisės” (soft law) priemonės neturi teisės aktų galios.
TAIP
Europos Sąjungos teisė nėra viršesnė už nacionalinę teisę.
NE
Jūros resursų apsaugos ir konservavimo srityje ES kompetencijos neturi.
NE
Bendroji rinka apima muitų prekyboje tarp ES ir trečiųjų šalių panaikinimą.
TAIP
ES bendrosios vidaus rinkos valdymas paremtas Europos teisės aktais, kurie yra viršesni už nacionalinius įstatymus ir kurių privalo laikytis valstybės narės
TAIP
Dabartinis ES bendrosios rinkos dydis yra apie 1 mlrd. vartotojų
NE
ES konkurencijos politika siekiama, kad būtų taikomos tokios taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga ir neiškraipyta įmonių tarpusavio konkurencija
TAIP
Netarifinio prekybos ir kitų vidaus rinkos laisvių barjero pavyzdžiu gali būti skirtingose šalyse galiojantys skirtingi prekių ir gaminių saugos standartai.
TAIP
Šengeno sutartis numato ES piliečių teisę kurti verslą arba įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje
TAIP
Europos Centrinio banko buveinė yra Frankfurte
TAIP
Europos Sąjungos euro zonos valstybių bendra monetarinė politika skirta užtikrinti kainų stabilumą reguliuojant pinigų kiekį, kontroliuojat infliaciją ir koreguojant palūkanų normas.
TAIP
ES išimtinei kompetencijai priklauso bendra fiskalinė politika
NE
1990 metais susivienijus Vokietijos Federacinei Respublikai ir Vokietijos Demokratinei Respublikai buvo sukurta nauja vieninga vokiečių valstybė su nauja konstitucija ir nauja valiuta - euru.
NE
Nauji ES pinigai - eurai - buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą “Europa ‘92”.
NE
“Europos semestras” yra pusmetinis Europos Komisijos vykdomas valstybių narių ekonomikos būklės monitoringas
TAIP
Europos Sąjungos bendra fiskalinė politika siekia subalansuotos ir skaidrios mokesčių sistemos.
NE
ES biudžetas sudaro apie 10% visų ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
NE
Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra beveik 19 mlrd. eurų.
NE
Keturi pagrindiniai ES biudžeto šaltiniai yra - žemės ūkis, regioninė plėtra, žvejyba ir tyrimai.
NE
ES administracijos išlaikymo išlaidos sudaro apie 20% viso ES metinio biudžeto
NE
Struktūriniai fondai yra naudojami tik naujųjų valstybių narių iš Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūrai ir aplinkosaugai gerinti.
NE
Didžiausią ES paramą iš struktūrinių fondų gauna tie valstybių narių regionai, kurių BVP vienam gyventojui kiekis viršija 75 proc. ES vidurkio.
NE
Valstybės narės gali papildomą finansinę paramą savo žemės ūkiui gali skirti tiktai tuomet, jeigu tam neprieštarauja Europos Komisija.
TAIP
Pagrindinis ES bendros žemės ūkio politikos tikslas yra didinti žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis.
NE
ES sanglaudos (cohesion) politikos tikslas yra mažinti atskirų regionų ES valstybėse išsivystymo skirtumus užtikrinant spartesnį atsiliekančių regionų ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumo didinimą.
TAIP
Labiausiai išplėtotos ES redistribucinės politikos yra konkurencijos politika ir pinigų sąjunga.
NE
Pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos siekiniai yra žemdirbių pajamų rėmimas ir kaimo plėtra.
TAIP
ES bendros žemės ūkio politikos priemonėms finansuoti skiriami 6 proc. bendro Europos Sąjungos biudžeto.
NE
Vienas iš ES regioninės politikos principų yra papildomumas. Jis reiškia, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai finansuoja investicinius plėtros projektus.
TAIP
ES regioninės politikos priemonės skirtos bendros valiutos stabilumui palaikyti mažiau turtinguose regionuose.
NE
ES bendra prekybos politika yra bendros vidaus rinkos susiformavimo priežastis.
NE
Bendras vidinis tarifas yra bendros prekybos politikos instrumentas.
NE
Santykinis Europos ekonomikos dydis pasauliniu mastu mažėja.
TAIP
Europos Sąjungos bendrą prekybos politiką visų valstybių narių vardu įgyvendina Europos Parlamentas.
NE
Europos Sąjungos bendra prekybos politika yra liberali, vyksta pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir jokie preferenciniai prekybos susitarimai nėra taikomi.
NE
Muitų mokesčiai ES užsienio prekyboje yra taikomi tik Kinijos ir Rusijos prekėms.
NE
Lietuva, kaip ES narė, negali savarankiškai pati savo nuožiūra sudaryti susitarimų dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.
TAIP
Vystomasis bendradarbiavimas yra ES valstybių narių kompetencija, tačiau Europos Sąjungos institucijos įtraukiamos į šią politiką, nes dalis paramos teikiama prekybinių preferencijų pavidalu.
TAIP
Dabartinė ES pagalba vystomajam bendradarbiavimui sudaro 0.7 % visų ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
NE
Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuri sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, tačiau netapo jos nare.
TAIP
Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė.
NE
ES bendra prekybos politika nenaudoja protekcionizmo.
TAIP
1993 m. Europos vadovų taryba susitikime Mastrichte patvirtino naujų valstybių iš Vidurio ir Rytų Europos priėmimo į ES principus, vadinamuosius Mastrichto kriterijus
NE
Stojimo derybos susijusios su šalies kandidatės gebėjimu/pasiruošimu prisiimti narystės įsipareigojimus. Per jas tariamasi, per kiek laiko šalis kandidatė perims ir įgyvendins ES taisykles ir procedūras
TAIP
Europos Sąjunga neturi bendros visoms valstybėms užsienio politikos, bet gali daryti užsienio reikaluose tik tai, ką kai paveda valstybės narės
TAIP
Valstybės narės Europos Sąjungai gali pavesti veikti tik viduje, bet ne užsienyje
NE
Pirmasis politikas, kuris iškėlė idėją, kad Europa galėtų turėti bendrą užsienio ir gynybos politiką buvo Prancūzijos prezidento de Gaulle’is.
TAIP
Europos politinis bendradarbiavimas yra dviejų “lygmenų” struktūra ir procesas, nes valstybių narių užsienio politikas pakeičia bendra Bendrijos užsienio politika.
NE
JAV valstybės sekretorius Henry Kissingerio klausimas “kam turėčiau skambinti, kad sužinočiau Europos poziciją?” atspindi Europos užsienio politikos fragmentaciją.
TAIP
Europos politinis bendradarbiavimas buvo pertvarkytas į ES Bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) įsigaliojus Mastrichto sutarčiai.
TAIP
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai ES Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) tapo išimtine sąjungos kompetencija, o išimtinė sprendimų inicijavimo teisė atiteko Europos Komisijai.
NE
Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos užsienio ir saugumo reikalų Vyr. įgaliotinis tuo pat metu yra ir Europos Komisijos narys.
TAIP
Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) yra sudėtinė bendros saugumo ir gynybos (BSGP) politikos dalis.
NE
Tradicinė saugumo darbotvarkė apima platų spektrą saugumo klausimų - karinį, politinį, ekonominį, politinį ir ekologinį saugumą.
TAIP
Jugoslavijos suirimas ir jo metu pasireiškusi prievarta ir nusikaltimai žmogiškumui pastūmėjo Europos Sąjungos valstybes pradėti kurti bendrą saugumo ir gynybos politiką.
TAIP
Tarp ES bendros saugumo ir gynybos politikos tikslų nepatenka valstybių narių teritorijų gynybos užduotis.
TAIP
Visos Europos Sąjungos valstybės narės yra ir NATO narės.
NE
Dvi pagrindinės oponentės - Vokietija ir Prancūzija - tik 1998 metais pagaliau sutarė ir pasirašė Saint-Malo deklaraciją, kad Europos Sąjunga turi turėti nepriklausomus nuo NATO ir JAV karinius pajėgumus krizėms valdyti.
TAIP
Jungtinė Karalystė niekada nepritarė, kad Europos Sąjunga turėtų nepriklausomus nuo NATO ir JAV karinius pajėgumus krizėms valdyti.
NE
ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) numato ne tik karinių, bet ir civilinių pajėgų plėtojimą.
TAIP
Pagal Europos Sąjungos sutartį valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus.
TAIP
Koreperas - tai ES greitojo reagavimo pajėgos, suskirstytos į 1500 karių kovines grupes.
NE
ES valstybės narės nėra įsipareigojusios teikti viena kitai visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą karinės agresijos atveju.
TAIP
Europos gynybos fondas yra sudėtinė ES bendro biudžeto dalis.
NE
Didžiausia ES biudžeto dalis tenka bendrai saugumo ir gynybos politikai finansuoti
NE
Bendros kelioms valstybėms valiutos turėjimas gali sukelti daugiau kaštų, nei atnešti naudos, jei ją turinčios valstybės nesilaiko fiskalinės disciplinos.
TAIP
