ES 1 - videos rinka Flashcards
ES RŪŠYS:
Institucinė: ES struktūra institucijos, teisės šaltiniai, principai.
Procedūrinė/Administracinė: procedūros, procesai ES lygmenyje.
TT ir BT - tiesioginiai ir netiesioginiai ieškiniai
Materialinė/Konstitucinė: ES esmė, sureguluoja tas sritis kurose ES gali veikti.
PRINCIPAI
- Subsidiarumas - organizacinis principas, teigiantis, kad aukštesnio lygio organizacijos neturi kištis į žemesnio lygio organizacijos veiklą, bet turi joms padėti vykdyti šią veiklą. Dėl to šis principas draudžia priskirti aukštesnio lygio organizacijai funkcijas, kurias gali atlikti žemesnio lygio organizacija (kuriuo lygiu yra efektyviausia taikyti). Valstybės institucijos turi atlikti tik tas funkcijas, kurios negali būti efektyviau įvykdomos mažesnių, lokalesnių valdžios vienetų
- Integralumas - viena bendra visumas (derinimas, harmonizacija)
- ES viršenybė - aukštesnis veikimas prieš nacionalines teises.
a. Sprendime Van Gend en Loos prieš Nederlandse Administratie der Belastingen (byla 26/62) Teisingumo Teismas paskelbė, kad ES institucijų priimti teisės aktai gali sukurti juridines teises, kuriomis fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų remtis valstybių narių teismuose. Taigi Sąjungos teisė veikia tiesiogiai.
b. Sprendime Costa prieš ENEL (byla 6/64) Teisingumo Teismas toliau rėmėsi tiesioginio veikimo principu ir rėmėsi mintimi, kad sutarčių tikslams būtų pakenkta, jei Sąjungos teisę būtų galima padaryti priklausomą nuo nacionalinės teisės. Kadangi valstybės narės perdavė tam tikrus įgaliojimus ES, jos apribojo savo suverenias teises, todėl tam, kad ES normos būtų veiksmingos, jos turi būti viršesnės už bet kurią nacionalinės teisės nuostatą, įskaitant konstitucijas.
Tiesioginio taikymo/veikimo - asmenys gali pasinaudoti šiomis teisėmis ir tiesiogiai remtis ES teise nacionaliniuose ir Europos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja nacionalinės teisės normų tikrinimas (t. y. kai nacionalinėje teisėje nėra numatyta apskundimo teismine tvarka galimybė).
Yra du tiesioginio veikimo aspektai: vertikalusis ir horizontalusis?
- Vertikalusis tiesioginis veikimas turi įtakos asmenų ir valstybės santykiams. Tai reiškia, kad asmenys gali remtis ES teisės nuostata valstybės atžvilgiu.
- Horizontalusis tiesioginis veikimas turi įtakos asmenų tarpusavio santykiams. Tai reiškia, kad asmuo gali remtis ES teisės nuostata kito asmens atžvilgiu.
- Atsižvelgdamas į nagrinėjamo akto rūšį, Teismas pripažino arba visišką tiesioginį veikimą (t. y. horizontalųjį tiesioginį veikimą ir vertikalųjį tiesioginį veikimą), arba dalinį tiesioginį veikimą (apsiribojantį vertikaliuoju tiesioginiu veikimu).
Tiesioginis veikimas ir pirminė teisė
- Savo sprendime Van Gend en Loos byloje Teismas nustatė, kad pirminei teisei taikomas tiesioginio veikimo principas. Tačiau jame yra sąlyga, kad pareigos turi būti tikslios, aiškios ir besąlyginės ir kad jos neturi reikalauti papildomų nacionalinių ar europinių priemonių.
Sprendime dėl Becker Teismas atmetė tiesioginį veikimą, kai šalys įgyvendindamos atitinkamą nuostatą turi diskreciją, nors ir minimalią. Byloje Kaefer ir Procacci prieš Prancūzijos valstybę Teismas patvirtino, kad atitinkama nuostata buvo besąlyginė, nes nepaliko valstybėms narėms diskrecijos, ir todėl jos veikimas yra tiesioginis.
Tiesioginis veikimas ir antrinė teisė
Tiesioginio veikimo principas taip pat susijęs su antrinės teisės aktais, tai yra ES institucijų priimtais aktais, tokiais kaip reglamentai, direktyvos ir sprendimai, kurie yra priimami remiantis sutartyse nustatytais principais ir tikslais. Tačiau tiesioginis veikimas priklauso nuo akto rūšies.
* Reglamentai yra tiesiogiai taikomi valstybėse narėse, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje, todėl turi tiesioginį poveikį. Tačiau, laikantis bendrųjų principų, tai taikoma tik su sąlyga, kad taisyklės yra pakankamai aiškios, tikslios ir susijusios su atskiros teismo proceso šalies padėtimi (tiesioginis veikimas, kaip paaiškinta teismo sprendime Politi v Ministero delle finanze).
* Direktyvos yra valstybėms narėms skirti aktai, kurie turi būti perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau tam tikrais atvejais Teismas pripažįsta direktyvų tiesioginį veikimą, kai siekiama apsaugoti asmenų teises. Todėl savo sprendime byloje Van Duyn prieš Home Office nustatė, kad direktyvos veikimas yra tiesioginis, kai jos nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai aiškios bei tikslios ir kai ES valstybė narė neperkelia direktyvos iki nustatyto termino. Tačiau ji gali būti tik tiesioginio vertikaliojo veikimo. Valstybės narės privalo įgyvendinti direktyvas, tačiau valstybė narė negali remtis direktyvomis prieš asmenį (žr. sprendimą Ratti byloje).
* Sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį, kai juose kaip adresatas nurodoma valstybė narė. Todėl Teismas pripažįsta tik tiesioginį vertikalųjį veikimą (sprendimas byloje Hansa Fleisch prieš Landrat des Kreises Schleswig-Flensburg).
* Tarptautiniai susitarimai. Savo sprendime byloje Demirel prieš Stadt Schwäbisch Gmünd Teismas pripažino tam tikrų susitarimų tiesioginį veikimą pagal tuos pačius kriterijus, nurodytus Van Gend en Loos byloje.
* Nuomonės ir rekomendacijos neturi teisinės galios. Vadinasi, jos neturi tiesioginio poveikio.
ES teisė grindžiama trimis šaltiniais: kokiais?
pirmine teise, pagrindiniais ES teisės principais ir antrine teise (plačiau aprašoma normų hierarchijoje).
PIRMINIAI TEISĖS ŠALTINIAI
- Pagrindiniai pirminės teisės šaltiniai yra ES steigimo sutartys: ES sutartis, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomas). Šiose sutartyse nustatomas ES ir ES valstybių narių kompetencijų (įgaliojimų) pasiskirstymas, įskaitant ES institucijų įgaliojimus. Todėl jomis nustatoma teisinė sistema, pagal kurią ES institucijos dirba siekdamos įgyvendinti politiką.
- Pirminė teisė taip pat apima:
○ keičiančiąsias ES sutartis;
○ protokolus, pridedamus prie steigimo sutarčių ir keičiančiųjų sutarčių;
○ naujų valstybių narių stojimo į ES sutartis;
○ Pagrindinių teisių chartiją (nuo Lisabonos sutarties – 2009 m. gruodžio mėn.).
ANTRINIAI TEISĖS ŠALTINIAI
Visi teisės aktai, kurie yra priimti remiantis sutartimis tam tikrose srityse. (Direktyvos, reglamentai, sprendimai, “soft law”)
1. Reglamentai
2. Direktyvos
3. Sprendimai
4. Nuomonės
5. Rekomendacijos
6. Netipiniai aktai - tokie kaip institucijų darbo tvarkos taisyklės ir tarpinstituciniai susitarimai.
SKIRTUMAS nuo tarptautinių susitarimų
Tarptautiniai susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis yra laikomi neatskiriama ES teisės dalimi. Jie skiriasi nuo pirminės ir antrinės teisės. Remiantis ESTT sprendimu byloje Meryem Demirel prieš Stadt Schwäbisch Gmünd (byla 12/86), tarptautiniai susitarimai gali turėti tiesioginį poveikį, o savo teisine galia jie viršesni už antrinės teisės aktus, todėl pastarieji turi juos atitikti. Jų nuostatos turi tiesioginį poveikį, jei jomis yra nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas, kuris nepriklauso nuo tolimesnių priemonių priėmimo.
KITI ŠALTINIAI
- ESTT praktika
- tarptautinė teisė, kuri dažnai yra įkvėpimo šaltinis ESTT plėtojant savo praktiką. ESTT remiasi rašytine ir paprotine teise.
4 laisvės - gamybiniai faktoriai
Materialinės teisės branduolį sudaro visos rinkos sukūrimas (4 laisvės - gamybiniai faktoriai), seniau vadinosi Europos bendrijų ekonominė teisė.
1. Kapitalų judėjimas
2. Prekių judėjimas
3. Asmenų/darbuotojų judėjimas
4. Paslaugų judėjimas
nuo ko prasidėjo ES?
istorija notes
Kas yra ES?
- Tarptautinė organizacija
- Turinti valstybes nares
- Tarptautinės sutartys
- Tikslai, kurias seka institucijos (EK ir EP) - o jos priima teisės aktus, kurie yra būtini tikslams siekti.
- Reglamentas - autonamiškai atsiduria valstybėse (kvalifikuota narių dauguma).
- Direktyva - kvalifikuota balsų dauguma - turi suderinti vaklstybės pačios.
- Teisminė priežiūra.
Atslaisvintas prekyba - pliusai:
- Gausėja pasiūla - naudinga vartotojams.
- Mažėja kaina
- Ekonomiškau naudojami resursai
- Valstybės, kurios negamina tam tikrų prekių, jas perka - tampa priklausomos nuo kitų valstybių, ko pasekoje tos valstybės yra mažiau linkusios veltis į karą.
PRANAŠUMAI
ABSOLIUTUS PRANAŠUMAS/ AUTKRATIJA -
ekonomikoje – pranašumas, įgyjamas tam tikros prekės gamyboje, kai šalis (regionas, įmonė, individas) gali ją pagaminti naudodama mažiau tokių pačių išteklių (žemės, darbo, kapitalo) negu kitos šalys (regionai, įmonės, individai).
Jeigu šalis A prekę X pagamina per 10 darbo valandų, prekę Y – per 15, šalis B – atitinkamai per 30 ir 18 darbo valandų, tai šalis A abiejų rūšių prekių gamyboje turi absoliutųjį pranašumą. Šalis A stengsis specializuotis jas gaminti ir parduoti.
ABSOLIUTUS PRANAŠUMAS/KOSMOPOLITINIS
Kuomet viena šalis vpš negamina (priklauso nuo geografinio išsiskirstymo pvz. portugalijoje vynas, o JK audiniai)
Darbo kaštų
LYGINAMASIS PRANAŠUMAS/AUTARKIJA
pranašumas, įgyjamas tam tikros prekės gamyboje, kai šalis (regionas, įmonė, individas) gali ją pagaminti mažesnėmis alternatyviosiomis išlaidomis negu kitos šalys (regionai, įmonės, individai).
Pavyzdžiui, pirmoji šalis, norėdama pagaminti A prekės vienetą, turi atsisakyti B prekės trijų vienetų gamybos, antroji šalis, norėdama pagaminti tos pačios A prekės vienetą, turi negaminti B prekės dviejų vienetų. Šiuo atveju antroji šalis turi lyginamąjį pranašumą prieš pirmąją šalį gamindama A prekę, nes turi atsisakyti mažiau B prekės vienetų, tai yra jos A prekės gamybos alternatyviosios išlaidos mažesnės už pirmosios šalies.
LYGINAMASIS PRANAŠUMAS/KOSMOPOLITINIS
Kuomet viena šalis vpš negamina (priklauso nuo geografinio išsiskirstymo pvz. portugalijoje vynas, o JK audiniai)
