Ekonomikos egzaminas - Makroekonomika Flashcards
1
Q
Ekonomikos augimas – svarbiausias makroekonomikos klausimas. Jį lemia:
A
Gyventojų skaičiaus augimas
Gamybos veiksnių gerėjimas
Žinios
2
Q
Ekonominė politika
A
tai pasiekimas tokių rezultatų, kurių negali garantuoti rinkos mechanizmas.
3
Q
Pagrindinės Ekonomikos politikos sritys:
A
Ekonominis augimas;
Žemas nedarbas;
Infliacijos kontrolė;
Prekybos balansas.
4
Q
Makroekonominiai rodikliai
A
Gamybos lygio;
Nedarbo lygio;
Infliacijos lygio;
Palūkanų normų.
5
Q
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
A
– tai visų šalyje gyvenančių piliečių pajamos, plius šalies piliečiams priklausančių gamybos veiksnių, esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių duotoje šalyje gamybos veiksnių pajamos.
6
Q
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
A
- tai bendros pajamos, sukurtos šalyje, tame tarpe užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos šalyje, bet nepriklauso pajamos, gautos šios šalies piliečių užsienyje.
tai rinkos vertė: visų galutinių prekių ir paslaugų pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį.
7
Q
Grynieji nuosavybės pajamų srautai (NIF)
A
Pajamos, kurias šalis gauna teikdama gamybos veiksnius kietiems - pajamos, kurias gauna kitos šalys, nes teikia gamybos veiksnius tai šaliai
8
Q
BNP Formulė =
A
BVP + NIF
9
Q
BVP nustatymo būdai
A
Išlaidų metodas - sumuojant išlaidas prekių ir paslaugų įsigijimu
Pajamų metodas - sumuojant visų gaunamas pajamas
Gamybos metodas - sumuojant baigtinių prekių ir paslaugų kainas
10
Q
BVP skaičiavimas
A
- Kuomet ekonomikoje yra 2 prekės, tai:
Nominalus BVP rodiklis skaičiuojamas to meto kainomis:
BVP nom = PA * QA + PB * QB - Realus BVP rodiklis skaičiuojamas bazinių metų kainomis:
BVPt = PA 0 * QA t + PB 0 * QB t
11
Q
Kainų lygio kitimas
A
- BVP defliatoriumi
- kainų indeksais:
Vartojimo prekių kainų indeksas;
Pramonės produkcijos gamintojų pardavimo kainų indeksas;
Statybos kainų indeksas;
Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas;
Eksportuojamos ir importuojamos produkcijos kainų indeksais.
12
Q
BVP defliatorius =
A
nominalus BVP/ realus BVP
13
Q
BVP Rodiklių reikšmės:
A
BVP (realus) pasako mums apie produkcijos kiekį pagamintą per laikotarpį.
BVP defliatorius pasako apie kainas (kuo didesnis nominalus BVP už realų BVP, tuo didesnės yra kainos).
14
Q
BVP realioje ekonomikoje
A
Nustatomas pagal:
Įmonių pardavimus;
Gyventojų pajamas;
PVM apskaitą.
15
Q
Pagrindiniai nacionaliniai pajamų rodikliai
A
Bendrasis nacionalinis produktas;
Bendrasis vidaus produktas;
Grynasis vidaus produktas;
Grynosios vidaus pajamos;
Asmeninės pajamos;
Grynosios asmeninės pajamos.
16
Q
Ekonomikos svyravimai/ verslo ciklai
A
- Ilgalaikė tendencija
- Sezoniniai svyravimai
- Cikliniai svyravimai:
Krizė;
Pagyvėjimas (augimas);
Viršūnė;
Nuosmukis (recesija).
17
Q
Ciklinių svyravimų priežastys
A
Visuminės paklausos pokyčiai:
Vartojimo pokyčiai;
Vyriausybės išlaidos;
Eksporto apimties pokyčiai.
Investicijų svyravimas:
Gamybos atsargos;
Gyvenamųjų namų statyba;
Investicijos į pagrindinį kapitalą.
18
Q
Ekonominis augimas
A
Tai nuolatinis gamybos pajėgumų didėjimas, pasireiškiantis nacionalinio produkto (pajamų) apimties didėjimu.
Trumpalaikis augimas.
Ilgalaikis augimas.
19
Q
Ekonomikos augimo matavimo vienetas
A
– realus BVP gyventojui
20
Q
Pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys
A
- našumas
21
Q
Kas didina našumą? (Augimo veiksniai)
A
Kapitalas ir Mokslo ir technikos pažanga.
22
Q
Kapitalas:
A
Žmogiškasis kapitalas;
Fizinis kapitalas.
23
Q
Mokslo ir technikos pažanga:
A
Ekonomija (gal ir ekonomika, bet skaidrėse šitas) dėl masto.
Gamybinis kaupimas.
Kapitalo kokybė.
Darbo kiekis, jo išsilavinimas.
Instituciniai veiksniai.
24
Q
Valstybės rolė ekonomikos augime
A
Vyriausybės investicijos/ subsidijos infrastruktūrai.
Valstybės subsidijos švietimui.
Valstybės subsidijos R&D (tyrimams ir plėtrai).
Gerai veikianti finansų sistema.
Nuosavybės teisių apsauga.
Politinis stabilumas.
25
Augimo padariniai
Gyvenimo lygio kilimas;
Pajamų perskirstymas;
Gyvensenos kitimas;
Valstybės gynybinis pajėgumas ir prestižas;
Socialiniai augimo kaštai;
Asmeniniai augimo kaštai;
Gamtos išteklių eksploatavimas.
26
Fiskalinė politika
Tai biudžetinės politikos dalis, susijusi su valstybinio biudžeto pajamų formavimu remiantis mokesčių sistema.
Valstybės pajamos:
Mokesčiai;
Nemokestinės pajamos;
Paskolos.
Valstybės išlaidos:
Vartojimo išlaidos;
Investicijos;
Transferiniai mokėjimai.
Skolos palūkanos.
27
Vagnerio dėsnis:
Teisinėje gerovės valstybėje valstybės išlaidų rūšys ir dydis, palyginti su privačiu sektoriumi, didėja, todėl auga valstybės išlaidų dalis bendrame nacionaliniame produkte.
28
Lafero kreivė
Rodo bendrųjų mokestinių pajamų priklausomybę nuo mokesčio tarifo.
29
Skatinanti fiskalinė politika
– ekonomika patiria nuosmukį (biudžeto deficitas):
Vyriausybės išlaidų didinimas
Mokesčių mažinimas
Transferinių išmokų didinimas
30
Stabdanti fiskalinė politika
– ekonomika yra pakilimo būsenoje (biudžeto perteklius).
Vyriausybės išlaidų mažinimas;
Mokesčių didinimas;
Transferinių išmokų mažinimas.
31
Nediskretinė fiskalinė politika
Tai savaime veikiančios biudžeto politikos priemonės
32
Savaiminiai stabilizatoriai
– mokesčiai (pajamų, pelno, PVM) ir transferiniai mokėjimai (nedarbo pašalpos, pensijos, kitos išmokos).
33
Valstybės biudžeto lygtis kaip fiskalinės politikos matavimo priemonė
Fs = B – G – T
Fs – biudžeto saldo
B - pajamos
G – išlaidos
T- transferiniai mokėjimai
34
Biudžeto balansas
– tai skirtumas tarp visų vyriausybės pajamų ir visų jos išlaidų.
35
Fiskalinės politikos problemos
Laiko problemos ir Politinės problemos
36
Monetarinė politika
Tai centrinio banko politika, reguliuojanti pinigų masės didėjimo tempus ir palūkanų normos pokyčius (pinigai, bankai ir valstybės politika)
37
Pinigai
turtas už kurį galima pirkti produktus.
38
Pinigų funkcijos:
Mainų matas
Apskaitos matas
Pagrindinis turtas
Mokėjimo priemonė
39
Fiat money
Tai pinigai neparemti jokiais fiziniais rezervais.
Tai pinigai, kuriems yra suteikta teisė būti pinigais.
40
Pinigų paklausa
- tai turto kiekis, kurį šalies ūkio subjektai nori turėti pinigų forma.
Priklauso nuo sandorių poreikio.
41
Centrinis bankas (CB)
Pinigų tiekėjas.
Bankų bankas.
Tikslai:
Kainų stabilumas
Ekonomikos augimas
42
CB veiklos kryptys
Pinigų emisija;
Saugo šalies valiutos, aukso atsargas, vertybinius popierius;
Kontroliuoja ir reguliuoja pinigų cirkuliaciją bei kredito teikimą;
Aptarnauja įvairius bankus, priimant iš jų indėlius, teikiant jiems paskolas bei dalyvauja jų tarpusavio atsiskaitymuose;
Valdo valstybės skolą.
43
Pinigų atsiradimas (sukūrimas)
Naujų pinigų išleidimas
Centrinis bankas – komercinių bankų rezervų prižiūrėtojas.
Komerciniai bankai – skolinasi iš fizinių ir juridinių asmenų ir skolina.
44
Monetarinės politikos tikslai
skatinti nacionalinio produkto gamybą;
užkirsti kelią nedarbui;
užkirsti kelią infliacijai.
45
Monetarinės politikos tikslų Įgyvendinimo priemonės
Reikalavimai rezervams;
Diskonto politika;
Atviros rinkos operacijos.
46
Privalomo rezervo norma
- indėlių sumos dalis, kurią komercinis bankas privalo laikyti rezerve (negali paskolinti).
47
Diskonto norma
– tai CB nustatyta palūkanų norma už paskolas, kurias jis teikia komerciniams bankams. Ji dažnai vadinama minimalia skolinimosi palūkanų norma.
48
Atviros rinkos operacijos
– tai operacijos su vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP), t.y. VVP pardavimas ir pirkimas.
Jei VVP parduodami, tai pinigai iš komercinių bankų patenka į CB ir pinigų kiekis cirkuliacijoje mažėja;
Jei VVP superkami, tai pinigai iš CB patenka į komercinius bankus ir pinigų pasiūla didėja.
49
Skatinanti monetarinė politika
Problema: NEDARBAS, GAMYBOS KRITIMAS
Priemonės: Atviros rinkos operacijos (superkam), Diskonto politika (mažinam), Reikalavimai rezervams (mažinam).
Poveikis: Pinigų pasiūla didėja, palūkanų norma mažėja, investicijos didėja, BVP auga.
50
Stabdanti monetarinė politika
Problema: INFLIACIJA
Priemonės: Atviros rinkos operacijos (parduodam), Diskonto politika (didinam), Reikalavimai rezervams (didinam).
Poveikis: Pinigų pasiūla mažėja, palūkanų norma didėja, investicijos mažėja, infliacija mažėja.
51
Darbo paklausa
- įmonė samdys tiek žmonių, kad gautų aukščiausią įmanoma pelną įvertinus darbo kaštus (realų atlyginimą).
52
Darbo pasiūla
- darbo pasiūlos kreivė parodo ryšį tarp atlyginimo ir darbo valandų.
53
Darbo paklausos didėjimas
– didina realų atlyginimą ir darbo lygį.
54
Darbo pasiūlos didėjimas
– mažina realų atlyginimą ir didina darbo lygį.
55
Ekonominiu atžvilgiu aktyvūs gyventojai:
Užimti gyventojai ir bedarbiai (skaidrėse neparašyta, darau prielaidą kad ieškantys darbo.
56
Ekonominiu atžvilgiu neaktyvūs gyventojai:
Nedirbantys ir darbo neieškantys (skaidrėse nieko neparašyta)
57
Nedarbo lygio rodiklio svarba
Nedarbo lygio rodiklis neparodo kaip lengva susirasti darbą. (t.y., kai nedarbo lygis yra 4 proc., dažnai darbą susirasti yra lengviau, nei kai rodiklis būna 9 proc.).
Nors ekonomistai nori sumažinti nedarbo lygį, tačiau visada yra natūralus nedarbo lygis.
58
Nedarbo tipai
Laikinasis (migracinis/ frikcinis) nedarbas – laikinas nedarbas ieškant kito darbo.
Struktūrinis nedarbas – situacija, kai daug žmonių ieško darbo tam tikroje srityje, net jei ir ekonomika yra pakilime.
Ciklinis nedarbas.
Sezoninis nedarbas.
59
Nedarbo pasekmės ir nuostoliai
Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai.
Makroekonominiai nedarbo nuostoliai.
60
Nedarbo ir užimtumo reguliavimas
Pasyvi politika:
Pašalpos.
Aktyvi politika:
makroekonominės priemonės.
specialios užimtumo politikos priemonės.
61
Nedarbo trukmė
Ilgalaikis nedarbas (struktūrinis nedarbas)
Trumpalaikis nedarbas (laikinasis nedarbas)
62
Aktualūs nedarbo aspektai
Nedarbas tarp atskirų demografinių grupių:
Moterys
Jaunimas
Neįgalūs asmenys
Nedarbas regionuose
Lanksčios darbo formos
Socialinė atskirtis
63
Nedarbas
– darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje
64
Infliacija
– ilgalaikis vidutinio bendrojo kainų lygio kilimas, reiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios mažėjimą
65
Defliacija
Bendras kainų lygio kritimas
66
Infliacijos matavimas
Matuojama kainų indeksais:
Vartotojų kainų indeksu (VKI, CPI, suderintas CPI);
BVP defliatoriumi.
67
Infliacijos formos
Pagal vietą:
Lokalinė.
Pasaulinė.
Pagal mąstą:
Šliaužiančioji – kainos kyla lėtai.
Šuoliuojanti – kainos kyla greitai, šuoliškai (25-30 proc.).
Hiperinfliacija – ypač dideli kainų augimo tempai (13000 proc.).
68
Infliacijos priežastys
Bendrosios pasiūlos sukelta infliacija.
Ją lemia:
Didėjantys gamybos kaštai.
Pasiūlos šokai – įvykiai dėl kurių staigiai pakyla gamybos veiksnių kainos (pvz.: gamtos sąlygos, epidemijos, karai).
Lūkesčiai – numatymas kaip bus.
Adaptuoti lūkesčiai – kalba apie tai, kad kaip buvo taip ir bus.
Racionalūs lūkesčiai – reikia vertinti ne tik praeitį, bet ir ateitį ir nuspėti kaip galėtų būti.
69
Filipso kreivė
Parodo atvirkštinę infliacijos ir nedarbo priklausomybę:
Trumpuoju laikotarpiu didesnį infliacijos lygį atitinka mažesnis nedarbo lygis, ir priešingai. Tokia priklausomybė yra tik tuomet, kai infliaciją sukelia bendrosios paklausos pokyčiai.
70
Infliacijos pasekmės
Pralaimėjimas – sumažėjusi pinigų vertė:
1. Fiksuoti atlyginimai;
Įsipareigojimai pateikti prekes už pastovią kainą;
Pensininkai ( ir kiti transferinius mokėjimus gaunantys asmenys);
Pinigų skolintojai.
2. Laimėjimas – sumažėjusi pinigų vertė:
Paskolų gavėjai.
Mokesčių surinkimas.
3. Gali pagyvėti investicinė veikla.
71
Tarptautinės ekonomikos dalys
Tarptautinė prekyba ( international trade) – tarptautinė mikroekonomika.
Tarptautiniai finansai (international finance) – tarptautinė makroekonomika.
72
Tarptautinės ekonomikos rodikliai
1. BNP
2. BVP
3. BVP vienam gyventojui (income per capita or per capita GDP)
4. Ekonomikos augimas
5. Eksportas
6. Importas
7. Prekybos balansas (trade balance):
Prekybos deficitas (importas viršija eksportą).
Prekybos perteklius (eksportas viršija importą).
Prekybos balansas yra vienas iš valstybės mokėjimų balanso rodiklių.
73
Eksportas
– ekonomikos dalyvis (namų ūkiai, įmonės, valstybės) iš vienos šalies parduoda produktus kitos šalies ekonomikos dalyviams.
74
Importas
– ekonomikos dalyvio vienoje šalyje perkami produktai iš ekonomikos dalyvių kitoje šalyje.
75
Santykinių pranašumų teorija (David Ricardo teorija).
Šalis eksportuos tuos produktus, kuriuos gali pagaminti žemesniais galimybių kaštais ir importuos tuos produktus, kuriuos jie galėtų gaminti aukštesniais galimybių kaštais.
76
Tarifas (muitas)
- mokestis importuojamai į šalį prekei ar paslaugai, mokamas įvežimo vietoje.
77
Tarifai gali būti:
Specialus tarifas (specific tariff (tam tikras tarifas)) – nustatomas kaip pinigų suma už tam tikrą produkto kiekį.
Pridėtinės vertės mokestis (ad valorem tariff)- nustatomas kaip procentas nuo produkto rinkos vertės importuojančioje šalyje.
78
Netarifiniai barjerai
Tai bet kokia kita valstybės vykdoma politika mažinti importą.
Tikslai:
Mažinti importo kiekius;
Didinti importo pateikimo į rinką kaštus;
Sukurti neaiškumą/neapibrėžtumą (uncertainty) dėl sąlygų kaip importas gali būti leidžiamas.
79
Importo kvota
- importuojamo produkto kiekis per tam tikrą laikotarpį.
Kvotų privalumai:
Importo kiekis yra griežtai apibrėžtas.
Suteikia vyriausybei didesnę kontrolės jėgą.
(Bet tai nėra ir neturi būti ekonominiai argumentai priimant sprendimą.)
80
Standartai produktams
Standartai gali būti: sveikatos, kokybės, aplinkosauginiai, saugumo ir pan.
Diskriminacija. Standartas turi būti toks, kurį vietiniai gamintojai lengvai pasiektų.
Didina visuomenės gerovę.
Nesukuria jokios piniginės vertės valstybei, o tik naudoja išteklius standartų kūrimui ir priežiūrai.
81
Vietinio turinio reikalavimas
–importuojamo produkto gamyboje turi būti naudojamas ir nustatytas minimalus kiekis vietinio ištekliaus.
Veikia kaip barjeras importuoti produktus, kurie nenaudoja jokio vietinio ištekliaus.
Naudą gauna apsaugoti vietiniai gamintojai.
82
Protekcionizmas
Importuojamo produkto gamybos sektoriaus palaikymas ar aukšto dirbančiųjų skaičiaus palaikymas šalyje yra naudingas dėl to, kad nuo to yra gerai visai visuomenei.
Ne konkretiems verslams ar darbuotojams.
83
Pagrindiniai protekcionizmo argumentai
Gaminant produktą šalies viduje sukuriamos naudos, kurios pasklinda po kitas pramonės šakas (dėl know –how ar vadybos technologijų).
Darbas tam tikroje pramonės šakoje suteikia darbuotojams įgūdžių, kuriuos darbuotojai gali perduoti kitoms pramonės šakoms.
84
Infliacijos kontrolė
- laikina darbo užmokesčio ir kainų kontrolė.
85
Pajamų indeksavimas
– pajamų didinimas infliacijos lygiu.
