deck_39980 Flashcards
Imuniteto reakcijų pritaikymo reikšmė ir galimybės
Imuniteto (serologinės) reakcijos – tokios reakcijos, kurių vienas komponentas yra serumas, o kitas – antigeno preparatas (organinė molekulė). Serume būna antikūnų, nukreiptų prieš antigenus. Vyksta dviem fazėm – specifinės fazės metu Ag specifiškai reaguoja su Ak, o nespecifinės fazės metu susidaro produktas (Ak – Ag kompleksas). Serologinės reakcijos pasižymi dideliu jautrumu (jautresnės už biochemines reakcijas) ir specifiškumu (Ak specifiškai reaguoja su tam tikru Ag). Praktinis imuniteto reakcijų pritaikymas: 1) diagnozuojant infekcines ligas(serologinė infekcinių ligų diagnostika) – žmogui susirgus tiriamas jo kraujas ir ieškoma Ak prieš tam tikros ligos sukėlėjus. Pritaikant diagnostinius serumus galima ieškoti ir antigenų; 2) bakteriologinei diagnostikai – iš tiriamosios medžiagos išskiriamas sukėlėjas ir bandoma jį identifikuoti naudojant žinomus diagnostinius serumus; Galima ir MO identifikacija iš aplinkos 3) vertinant sveiko žmogaus imunitetą – tiriama, ar turi tam tikros ligos sukėlėją, ar ne; 4) vertinant imunizacijos efektyvumą – skiepijama grupė žmonių ir tada, naudojant serologines reakcijas, nustatomas vakcinos efektyvumas; 5) diagnozuojant imuninės sistemos ligas; 6) tiriant audinių suderinamumą. 7)Kraujo grupių nustatymas 8)Teismo medicinoje
Toksino - antitoksino reakcijos
Šiose reakcijose veikia antigenas ir antikūnas. Antigenai yra toksinai, o antikūnai – antitoksinai (dažniausiai Ig), dar kitaip vadinamas antitoksiniu serumu. Reakcija vyks priklausomai nuo antigenų, nuo sąlygų, nuo kiekio, nuo temperatūros, nuo terpės, nuo medžiagų koncentracijos. Kadangi toksinas yra baltymas, kurį gamina bakterija, šios reakcijos naudojamos egzotoksinams identifikuoti, kai reikia išsiaiškinti infekcinę ligą, kurios sukėlėjas gamina toksinus. Vyksta in vivo ir in vitro; Viena iš pagrindinių reakcijų yra neutralizacijos, kai toksinas po reakcijos tampa neutralizuotas. Antitoksino toksinas neutralizuojamas,jis netenka savo toksinių savybių. Toksinai yra irgi baltymai, kurie susijungę su antitoksinais duoda tam tikrus reiškinius. Patikrinimui naudojami laboratoriniai gyvūnėliai.. Jeigu surištas toksinas, tai išlieka gyvūnėlis gyvas, jei nesurištas – tai negyvas. [506-507 knygoje]. Flokuliacija, precipitacija yra neutralizacijos rūšis. Precipitatai yra smulkūs dribsniai, esantys skystyje, flokuliatai yra stambūs dribsniai. Esant labai mažoms koncentracijoms gali nebūti jokių reakcijų. Jei yra pašalinių baltymų ar yra perteklius antigenų ar antikūnų tada gali nesimatyti jokių išorinių požymių. Taip pat šios reakcijos panaudojamos antitoksinių serumų titravimui – toksinu imunizuojami arkliai, jų organizme pasigamina antitoksinai (gaunamas antitoksinis serumas). Tada mėgintuvėlyje tiriama toksino galia. Titruojant vyksta neutralizacijos reakcija. Inaktyvuotas toksinas gali būti panaudojamas vakcinų gamybai (kokliušo, difterijos ir stabligės, nes jų sukėlėjai gamina toksinus).
Agliutinacijos reakcijos (orientacinė, išplėstinė)
Agliutinacija yra tiesioginė ir netiesioginė. Ji vyksta izotoniniame natrio chlorido tirpale. Agliutinacija–tai korpuskulinių antigenų suspensioje sulipinimas su antikūnais ir iškritimas į nuosėdas. Ag vadinamas agliutinogenu, o Ak – agliutininu, o susidaręs specifinis antigeno ir antikūno kompleksas – agliutinatu. Reakcija vyksta izotoniniame NaCl tirpale. Agliutinacijos fenomenas grįstas sąveika su antigeno determinantais, išsidėsčiusiais bakterijų, audinių ląstelių ir kitų korpuskulinių dalelių paviršiuje. Elektrolitų terpėje dalelės sukimba, pamažu nusėda į dugną dribsnių pavidalu ir dažniausiai yra matomi akimi. • Tiesioginė/plokštelinė/orientacinė o atliekama ant stiliuko ar plokštelės, naudojant fiksuotai skiestus serumus. Tiriamoji medžiaga dedama ant stiklelio, sumaišoma su serumu ir žiūrima, ar susidaro agliutinatas. Naudojamas kaip pagreitintas savitųjų antikūnų nustatymo ligonio kraujo serume metodas arba imunologiškai ligos sukėlėjui atpažinti. Vartojami diagnostiniai serumai, turintys monoreceptorinių antikūnų, arba monokloniniai antikūnai. Šis tyrimo būdas naudojamas, kai sukėlėjas yra auginamas dirbtinėse terpėse; Bakteriju identifikacijai. o Mažai jautri o Tik kokybinė • Dar yra Netiesioginė/Tūrinė/išplėstinė: o atliekama mėgintuvėliuose, naudojama nustatyti Ak kiekiui kraujo serume. Ši reakcija panaudojama ligos dinamikai stebėti, turi prognozinę reikšmę. o Jautresnė o Ir kokybinė, ir kiekybinė Pagrinde naudojamos Orientacinė ir Išplėstinės (pagal pavadinimus). Fazės: specifinė ir nespecifinė. • Pirmojoje fazėje (specifinėje) specifiškai susijungia Ag ir Ak. Nesimato jokių požymių. • Antroje - Nespecifinėje fazėje Ag-Ak praranda tirpumą, susidaro konglomeratai-nuosėdos-agliutinatas, galutinis r-jos rezultatas (kitaip tariant, dalyvaujant elektrolitams susidarę agregatai iškrinta nuodėdomis).Šios fazės gali ir nebūti, jei yra labai žymus Ak perteklius. Agliutinacijoje yra būtinos tam tikros sąlygos, kai kas trukdo. Turi būti ekvivalentiški kiekiai, hipotoninis tirpalas, tam tikri baltymai. Yra O agliutinacija ir H agliutinacija. O agliutinacijos metu susijungia bakterijos be žiuželių. H – su žiuželiais. Bakterijos, turinčios žiuželių, paveiktos priešžiuželinių antikūnų, viena su kita sulimpa žiuželiais ir sudaro stambius purius dribsnius. H agliutinacijos atvejus susijungia greičiau. Naudojama infekcinių ligų diagnostikai. Galima nustatyti iki pat rūšies, iki jos atstovo. Naudojami monoreceptoriniai, polivalentiniai, rūšiniai serumai. Agliutinacija yra kompaktiška, smulkiagrūdė ir vyksta lėtai, per 18-22h.
Netiesioginė agliutinacijos reakcija
Kadangi Ag yra smulkus, reikalingas nešėjas (eritrocitas, latekso dalelės), kuris padarytų jį stambesnį. Eritrocitai yra nestabilūs ir greitai sensta, o lateksas – ilgaamžis. Šie nešėjai reikalingi tam, kad išryškintų nespecifinę agliutinacijos fazę. Taigi netiesioginė agliutinacija padeda nustatyti smulkius Ag, be to, agliutinacija su lateksu ~10 kartų jautresnė už paprastą agliutinaciją. Netiesioginė/Tūrinė/išplėstinė: o atliekama mėgintuvėliuose, naudojama nustatyti Ak kiekiui kraujo serume. Ši reakcija panaudojama ligos dinamikai stebėti, turi prognozinę reikšmę. o Jautresnė o Ir kokybinė, ir kiekybinė nusiriebalinam stikleli, uždedam lašą fiziologinio tirpalo (kontrolė ) kitas lašelis - diagnostinis serumas (iš triušio) (Su AK!) ligonio serumas -> 1) po 1 ml 2)ligonio serumas 3) 2-3 lasus diagnostikumo Ag - bakteriju suspensija Pnaudojimas: infekciniu ligu diagnostika 1) isskirtu bakt. iš ligonio tyrimui, identifikavimui 2) AK ligonių kraujo serume nustatymas
Precipitacijos reakcija. atlikimo metodai.
Precipitacija yra gelyje (imunodifuzinė) ir žiedinė precipitacija. (yra ir flokuliacijos, ir visa kita…). Svarbiausia yra gelyje ir žiedinė. Gelinė: yra naudojama lėkštelėje, pasėjamos bakterijų kultūros ir tada įdedama juostelė, kurioje yra Ak. Jei bakterija išskiria kažakokius toksinus, tai įvyksta praceiptiacija. Ir atsiranda vadinami „ūseliai“ – baltos mažos linijos. Žiedinė: Paimame tuščią siaurą mėgintuvėlį ir įpilame pusę ml 0,5 ml precipitacinio serumo. Tada reikia įpilti 0,5 ml precipitinogeno. žiedinė precipitacija-į mėgintuvėli įpilame antitoksinio serumo ir užpilame sluoksnį. Tą reikia daryti labai atsargiai. Kai įpilame mėgintuvėlį, jį labai švelniai palenkiame ir tada pipetę priglaudžiame prie sienelės ir iš lėto supilame precipitinogeno. Esmė tame, kad stipriai nesusimaišytų su serumu ir labai nekratant pastatome į stovą. Čia esmė supylimo menas. Palaikius 2-10 min kambario temperatūroje, pamatysime tarsi žiedą, kuris bus skaidresnis.Kai Ag atitinka Ak, jiems jungiantis sąlyčio riboje greitai susidaro balkšvai drumzlinas, siauro žiedo arba disko pavidalo precipitatas, kuris pamažu platėja. Po kelių valandų gali iškristi nuosėdos. Reakcijoje dalyvaujantis Ag ir Ak turi būti skaidrūs.Ji atliekama marui, juodligei, meningokokinei infekcijai nustatyti Precipitacija – drumzlių ir dribsnių susidarymas skaidrioje terpėje, sąveikaujant koloidiniams ir tirpiems Ag bei Ak. Precipitacijos reakcija naudojama, kai Ag yra smulkus ir tirpus. Ag vadinamas precipinogenu, Ak – precipitinu, o jų kompleksas – precipitatu. Ag yra skaidrus molekulinės struktūros tirpalas arba koloidas. Dalelių dydis lemia r-jos atlikimo ypatybes. Ši reakcija vyksta skysčiuose – tiriamajame skystyje ir serume, kuriame yra Ak. Skysčių sąlyčio vietoje susidaro baltas žiedas. Ji naudojama epidemiologiniais tikslais, retrospektyvinei diagnostikai, kai Ag yra labai mažai (pvz.: juodligės atveju) bei baltymų analizei. Precipituojančių serumų titras nustatomas pagal precipituojančio antigeno praskiedimo laipsnį. Greičiausiai įvyksta ir ryškaisia precipitacija ten, kur Ag ir Ak koncentracijos ekvivalentiškos. Paprasčiau yra nustatyti titrą, išmatuoti drumstumą ir kt. 2.Flokuliacijos reakcija Čia kaip precipitinogenas vartojamas toksinas arba anatoksinas, kuris susijungęs su imuninio serumo Ak sudaro purius dribsnius- flokuliatą. Flokuliacijos reakcija dažniausiai atliekama toksinui, anatoksinui arba antitoksiniam serumui titruoti. Į mėgintuvėlių eilę paeiliui pilama vis daugiau flokuliacinio serumo ir į visus po tiek pat Ag. Anksčiausiai r-ja įvyksta ten, kur Ag ir Ak koncentracijos ekvivalentiškos. 3.Imunodifuzija atliekama vandenyje tirpiems Ag nustatyti. Netolygaus dispersiškumo antigenai agare susiduria su Ak- precipitacijos sritys agare gerai matomos. Precipitacijos r-jai naud. labai skaidrus agaras. Precipitatas susidaro tik iš vieno tipo homologinių Ag ir Ak ir netrukdo kitiems Ag ir Ak toliaus skverbtis ir sudaryti kitas precipitacijos juostas. Pasitiktinė dvikryptė difuzija- agare karštu agaru padaromos duobelės: viena centre ir 8 aplink. Į centrinę duobelę pilamas Ak, o aplink skirtingi Ag arba įvairaus praskiedimo Ag tirpalai. Taip nustatomas Ag identiškumas arba jų koncentracija.
hemolizės reakcija
Hemolizė Tai yra lizės reakcijos, kuriose dalyvauja Ak – lizinai ir Ag –eritrocitas (hemolizės atveju). Lizinais negali būti IgA, nes jie negali prijungti komplemento – jį prijungia IgG ir IgM. Komplementas yra trečiasis komponentas šiose reakcijose. Susidarius Ak-Ag kompleksui, prie jo jungiasi komplementas, kuris yra aktyvinamas ir susidaro membranas atakuojantis kompleksas, kuris lizuoja bakterijas. Ši reakcija panaudojama infekcinių ligų, pvz.: choleros, diagnostikai. Hemolizės r-ja- jei gyvūnas imunizuojamas kitos rūšies gyvūno eritrocitais, tai serume atsiranda Ak (hemolizinų), kurie sąveikauja su komplementu ir esant terpėje Ca ir Mg jonų tirpina svetimus eritrocitus. Hemolizinis serumas Eritrocitai Komplementas Triušis imunizuojamas avino eritrocitais. Susidarys Ak prieš avino eritrocitus. Tokio triiušio kr. serumas hemolizinis. Hemolizinis serumas - inaktyvuotas (komplementas) 30 min 56 C pakaitiname Avino eritrocitai (Ag-nas). Gaunami iš avino paėmus kraujo, praplauname, centrifuguojame ir turime. Komplementas - šaltinis yra naudojamas jūroskiaulytės šviežias serumas, liofilizuotas. Jo atskirai kaip eritrocitų neskiriame. Hemolizinis serumas + avino eritrocitai + komplementas. Įvyko hemolizė. Kraujas pasidaro lakinis, ryškiai raudonas, nedrumstas. Praktikoje: -kaip komplemento indikatorius. KSR ar jo yra, ar nėra -įvertinti komplemento aktyvumą tiriamame serume. Kiek jo yra, titruojama. -Ligų diagnostikoje naudojama
Komplemento sujungimo r-ja
Naudojama diagnozuoti ligoms, kur agliutinavimo atveju nesusidaro vizualiai matomas agliutinatas. Kad agliutinacija taptų matoma, naudojamas komplementas, kuris jungiasi prie Ak-Ag komplekso. Daug jautresnė už agliutinacijos reakcijas. Naudojama diagnozuoti spirochetozes. Ši reakcija yra daug kartų aktyvesnė, nei agliutinacijos. Yra bandomoji ir indikatorinė sistemos. Komplementas turi dvi savybes: sąveikauja su Ag-Ak kompleksu, antra sąvybė – kompementas hemolizuoja sensibilizuotus eritrocitus. Vertinama keturių balų sistema ( pliusiukai ) pagal nuosėdų išsidėstymą, storį ir t.t… [gauti iš Ingridos konspektą] Komplementas jungiasi prie Ig Fc fragmento tik kai Ig susijungia su Ag.Susijungęs su Ig komplementas tampa aktyvus,jis lizuoja jo aktyvumo vietoje esančias ląst. Jei Ag.yra eritrocitas tai priešeritrocitiniai Ak.susijungę su eritrocitu,nesukels jokių pokyčių.Tokie eritrocitų ir Ak.kompleksai vadinami sensibilizuotais eritrocitais.Pridėjus prie sensibilizuotų eritrocitų komplemento,įvyks eritrocitų lizė.Taigi sensibilizuoti eritrocitai yra komplemento indikatorius.Ši savybė naudojama komplemento sujungimo reakcijose.Į terpę,kur galėjo vykti Ag-Ak reakcija,pridedame komplemento.Jei reakcija įvyksta,komplementas surišamas,jei ne-lieka laisvas. Sensibilizuotų eritrocitų pagalba sužinoma ar Ag-Ak reakcija įvyko, ar komplementas surištas.Laisvas komplementas sukels eritrocitų lizę,reakcija gana jautri(10k jautresnė nei agliutinacijos),todėl panaudojama ligų,kurių metu susidaro silpnas imunitetas(gonorėja),virusinių ligų diagnostikai. Taip pat jis nepriklauso nuo tiriamos infekcijos rūšies, todėl itnka daugelio bakterinių, riketsinių, virusinių, pirmuoninių, grybelinių ligų serodiagnostikai. KFC galima atskirti IgM ir IgG izotipų antikūnus. [labai aiškiai parašyta Kauno vadovėlyje]
Infekcinių ligų specifinė profilaktika ir terapija
Infekcinių ligų specifinė profilaktika atliekama pasyvios ir aktyvios imunizacijos principu. jos tikslas – apsaugoti nuo infekcinės ligos, sušvelninti ligos simptomus, patologinius procesus, užblokuoti bakterijų, jų toksinų bei virusų plitimą organizme. imunizacijos rūšys:
- Pasyvi imunizacija
- Aktyvi imunizacija
- Inaktyvuotos vakcinos
- Gyvos vakcinos
- Vakcinacijos rūšys: 1) planinė – sudaromas kalendorius ir žmonės tam tikrą laiką vakcinuojami atitinkama vakcina; 2) pasirenkamoji/atrankinė – vakcinuojami žmonės, priklausantys rizikos grupėms, pvz.: miškininkai nuo erkinio encefalito; 3) skubi – kai kyla epidemijos pavojus.
I tipo Alergija
I tipo Sukeliamos IgE ir yra susijusios su alerginėmis, atopinėmis ir anafilaksinėmis reakcijomis. IgE sintezė priklauso nuo Th-2 aktyvacijos ir jų gaminamo IL-4. Alergenas patenka į organizmą, kur jį paima Ag transportuojanti ląstelė ir nuneša į regioninius limfmazgius, kur vyksta Ag procesingas ir jis yra pateikiamas T limfocitams (Th-0) per MHC II klasės molekules. Alergenas skiriasi nuo paprasto Ag – jis neaktyvina makrofagų ir neskatina Th-1 išskirti citokinų. Be to, jie turi mažą molekulinę masę ir yra labai tirpūs skysčiuose. Vykstant procesingui, Th-0 virsta Th-2, kurie gamina IL-4, o jis B limfocituose perjungia Ig sintezę į IgE sintezę. IgE jungiasi prie Fc receptorių, esančių ant putliųjų ląstelių, bazofilų bei eozinofilų membranų ir tokiu būdu ląstelių paviršiaus receptoriumi alergenui. Kai alergenas patenka pakartotinai, jis iš karto jungiasi prie Ak, esančio ant putliosios ląstelės. Susijungimas sukelia putliųjų ląstelių degranuliaciją – iš granulių išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios aktyvina chemotaksį. Į pažeistą vietą pritraukiami neutrofilai, išsiskyręs histaminas, kininogenazė bei triptazė išplečia kraujagysles ir atsiranda edema. Išsiskyrę spazmogenai (histaminas, prostaglandinas, leukotrienai) tiesiogiai veikia lygiuosius raumenis, sukeldami jų susitraukimą bei skatina gleivių sekreciją, pvz.: bronchuose. IgE sąlygotos alerginės reakcijos vadinamos greito tipo, nes vyksta žaibiškai. Dėl kraujagyslių išsiplėtimo jos gali sukelti šoką ir žmogus gali mirti;
Imunofermentinis metodas
Imunofermentinis Tai yra vienas iš naujesnių imunologinių metodų, skirtų tiek Ak, tiek Ag nustatymui. Šis metodas, kaip ir kiti imunologiniai metodai, taikomas ne tik infekcinių ligų diagnostikoje, bet ir kitose srityse, pvz.: įvairiems antikūnams ar antigenams nustatyti ir atpažinti. Imunofermentinis metodas dar vadinamas ELISA (ensyme linked imunosorbent assay). Medžiagos ir reagentai: - Tiriamoji medžiaga su ieškomais antikūnais arba antigenais - Imunosorbentas (beslapvės, skaidrios, polichlorvinilinės plokštelės su duobutėmis, kurių dugnai yra plokšti) - Specifiniai antikūnai arba antigenai, žymėti fermentais Šios reakcijos esmė: vienas iš komponentų surišamas su fermentu (dažniausiai tai bus krienų peroksidazė (naudojamas todėl, kad yra aktyvus ir stabilus fermentas)). Ta krienų peroksidazė veikia kokį nors substratą, pvz.: trimetilbenzidiną. Suoksiduotas regentas keičia spalvą, o spalvos pokyčius išmatuoja kalorimetras. Imunofermentinio metodo tipai: 1. Tiesioginis imunofermentinis metodas. 2. Kiti dažniau naudojami imunofermentiniai tyrimai: sandwich. Jie taip pat būna tiesioginiai ar netiesioginiai. a. Tiesioginis sandwich metodas. b. Netiesioginis sandwich metodas.
II tipo alergija
sukeliamos Ak prisijungimo prie ląstelės paviršiaus molekulių ir po to sekančio komplemento aktyvinimo klasikiniu keliu, kai susidaro membranas atakuojantis kompleksas ir yra lizuojamos ląstelės, prie kurių prisišliejęs Ak. Šios reakcijos yra autoimuninės – Ak pasigamina prieš paties organizmo pakitusias ląsteles, pvz.: • miastenia gravis – Ak pasigamina prieš acetilcholino receptorius; • autoimuninė hemolizinė anemija; • Rh konfliktas.
III tipo alergija
išsivysto dėl imuninių kompleksų ir komplementų. šiuo atveju organizme yra ryškus tirpaus Ag perteklius, todėl susiformuoja didelis Ag-Ak kompleksas, kuris nusėda ant kapiliarų sienelių (dažniausiai inkstuose). Klasikiniu keliu aktyvinama komplemento kaskada, o tai stimuliuoja uždegimines reakcijas. Tokios reakcijos pasitaiko esant persistuojančioms ilgalaikėms infekcijoms (hepatitui B), sergant autoimuninėmis ligomis (autoartritu) bei esant ilgalaikei Ag inhaliacijai į plaučius. Hepatito B atveju virusas persistuoja kepenyse, į kraują pastoviai išskiriami jo Ag, prieš kuriuos gaminami Ak – susidaro kompleksas, kuris nusėda inkstuose ir vystosi glomerulo nefritas;
IV tipo alergija
1) indukuoja T limfocitų sukeltos uždelsto tipo uždegiminės reakcijos. Šios reakcijos metu chemiškai modifikuojami savi baltymai. Juos apdorojo Ag prezentuojančios ląstelės, per MHC II pateikiami CD4 ląstelėms ir jos ima gaminti citokinus bei INF-γ. Šie citokinai stimuliuoja makrofagų chemotaksį ir vietines uždegimines reakcijas (lėto tipo). Audiniai pažeidžiami, nes iš makrofagų skiriasi hidroliziniai fermentai, deguonies radikalai, azoto oksidas. Šios reakcijos vystosi esant grybelinėms infekcijoms ir dėl intraląstelinių bakterijų.
Alerginės reakcijos
Padidinto jautrumo imuninės sistemos reakcijos vadinamos hiperjautrumo reakcijomis. Jos sukeliamos Ag susidūrus su Ak ir gali pasikartoti, į organizmą pakartotinai patekus tokiam pačiam Ag. Hiperjautrumo reakcijos klasifikuojamos priklausomai nuo imuninio atsako tipo ir efektorinio mechanizmo į IV tipus.
Atopijos
Atopijos – įgimtos greito tipo alerginės reakcijos, kurias galima priskirti prie I tipo hiperjautrumo reakcijų. Atopijomis sergantys žmonės turi padidėjusį alergenui specifiškų Th-2 kiekį ir padidėjusį IgE kiekį. Sveikų žmonių kraujyje vyrauja Igm arba IgG, o IgE yra mažai. Padidėjusi IgE sintezė yra paveldima, todėl atopijomis sergantys žmonės turi įgimtą jautrumą maisto ingredientams, žiedadulkėms, vaistams (pvz.: penicilinui). Vaistai chemiškai reaguoja su organizmo baltymų a.r. ir susidaro hapteno nešėjo konjugatai, kurie stimuliuoja IgE sintezę. gydoma desensibilizacija – į organizmą suleidžiamos mažos alergenų dozės, kurios sukelia IgG sintezę, o IgG sujungia alergenus ir neleidžia jiems prisijungti prie IgE, esančio ant putliųjų ląstelių, t.y. blokuoja degranuliaciją.
Alergijos klausimo turinys
- Alerginės reakcijos
- I tipo alergija
- II tipo alergija
- III tipo alergija
- IV tipo alergija
- Atopijos
Agliutinacijos r-jų eiga
Reakcijų eiga Reakcija pasireiškia priklausomai nuo Ag savybių. Orientacinės eiga(bakterijų ag nustatymui): paimamas plokščias paviršius (objektinis stiklelis, keraminis ar koks bet koks kitas), nuo jo rūpestingai pašalinami riebalai, tada deda serumo, tada dedama diagnostikumo ar kokių nors bakterijų ir tada. (Praskiesto serumo lašai užlašinami ant plokštelės paviršiaus. Į kiekvieną serumo lašą pridedama po lašą diagnostikumo ar nedidelį bakterijų kultūros lašą ir tolygiai sumaišoma. ) Kontrolei naudojamas lašas diagnostinio serumo fiziologinio tirpalo. Kadangi tai yra lašas, tai viską reikia daryti labai greitai. Jei išdžiūna, tai reakcijos nesimato, dėl to siūloma dėti po du lašus. Nereikai stengtis lašų išsklaidyti, nes tada jie greičiau išdžiūva. Padaryti lašus, kad jie patys kabotų. Padėti lašiukus toliau vieną nuo kito. Pasiimame bakterijų kultūrą, tada kaip visada, su sterilia kilpele pasidedame bakterijų kultūrą šalia lašo. Tada sumaišome fziologinį, nudeginame kilpelę ir tada sumaišome diagnostinį serumą. Kontrolė visada yra neigiama. Matysis tiesiog homogeninė masė – fiziologinis tirpalas su bakterijomis. Tuo tarpu diagnostiniame serume jei Ak atitiks Ag, tai susidarys dribsniukai, o pats skystis praskaidrėja. Kad reakcija vyktų greičiau, galima palaikyti stiklelį aukštai virš liepsnos. Bet visada reikai turėti galvoje, kad viskas greitai išgaruoja. Bakterijų reikia dėti visada nedaug.Kai reakcija teigiama, per keletą minučių, sąveikaujant Ag su imuninio serumo Ak, susidaro satambaus dispersiškumo agliutinatas, o skydtis praskaidrėja. [Diagnostinis serumas žymimas agliutinaciniu serumu.] Išplėstinės eiga(Ak nustatymui): turime ligonio kraujo serumo, kuris bus praskiestas 50k. Paimame penkis mėgintuvėlius (intarpas iš kito konspekto:Reakcija atliekama agliutinaciniuose mėgintuvėliuose. Nustatomi ne tik serume esantys agliutininai, bet ir jų titras, t.y. antikūnų titras.Vertinant r-ją būtina atsižvelgti į slenkstinį titrą. Maži serumo titrai gali sukelti agliutinaciją dėl serume esančių grupinių antikūnų.Serumai, su kuriais ketinama atlikti agliutinacijos reakciją, skiedžiami mėgintuvėliuose. Į kiekvieną praskiesto serumo mėgintuvėlį sulašinama diagnostikumo mėgintuvėliai sukratomi, dedami į termostatą, po to laikomi kambario temperatūroje). Į visus mėgintuvėlius pripilame 1ml fiziologinio tirpalo. Tada imame pipetę ir darome skiedimus. 1 ml 50k skiesto ligonio serumo į 1 ml fiziologinio. Tada sumaišome ir iš vieno mėgintuvėlio perpilame į kitus tris. Paskutinis mėgintuvėlis paliekamas kontrolei. Gauname skiedimus 100 k, 200k, 400k ir 800k. Tada paimame diagnostikumo ir įlašiname į visus 5 mėgintuvėlius po tris lašus diagnostikumo. Tada ši reakcija laikoma nuo 1-4h kambario temperatūroje termostate. Agliutinacijos reakcija vertinama pliusais nuo 1 iki 4 ( + ; ++; +++ ; ++++ ).Reakcija įvyksta per 24 valandas. Tiksliai diagnozei nustatyti neretai reikia išsiaiškinti, ar rasti antikūnai nėra anksčiau persirgtos ligos ar vakcinacijos išdava. Sergant Ak daugėja. Serumo antikūnų dinamika suteikia papildomos informacijos apie gydymo efektą, ligos raidą ir baigtį. Tiesioginės reakcijos metu Ag jungiasi su antigenu tiesiogiai be tarpininkų. Netiesioginės reakcijos metu antigenas susijungia su dideliu kažkokiu junginiu pvz ląstele. Netiesioginėje gali būti naudojamas diagnostikumas arba Ig arba Ag. Tai NĖRA ATVIRKŠTINĖ!!! Priklausomai nuo to, kas yra nešėjas. Jei naudojami nešėjui eritrocitai, tai vadinama netiesioginė hemagliutinacija. Gali būti nespecifinės reakcijos, kurios nusodina eritrocitus nedalyvaujant imuninės sistemos dalims: pvz eritrocitą nusodiną sulipę gripo virusai. Netiesioginės agliutinacijos reakcijos yra jautresnės ir labiau specifiškesnės. Paimami antigenai, kurie yra charakteringi tam tikroms rūšims.
Alergija. Sensibilizacijos ir anafilaksinio šoko mechanizmai.
1906m pasiūlė mokslininkas Pirke. Alergija- su imunine veikla susiję, tačiau pasireiškiantys nebūdingais imunitetui požymiais, reiškiniai. Anafilaksija- tai organizmo reakcija į pakartotinį antigeno patekimą. Anafilaksiją sukeliantys Ag- anafilaktogenai ar alergenai. Tai baltymai, g.b. ir neorganinės medžiagos, nes jų poveikyje pakinta naturalūs organizmo baltymai- tampa alergenais. Anafilaksiją sukelia tik giminigų rūšių baltymai, nes jie yra silpni Ag ir ilgai išlieka kraujyje- veikia imunines ląsteles. Patekus į organizmą alergenams (Ag) po indukcinės fazės susidaro produkcinė- susidaro Ak, kurie suriša kraujyje cirkuliuojančius Ag- nutraukiamas pažinimo procesas, susintetinami IgMIgG. Pirmąkart patekus silpnam antigenui skatinama IgE sintezę, kurie jungiasi FC fragmentais prie putliųjų ląstelių. Pakartotinai patekus silpnam Ag, jis jungiasi prie sensibiluotų putliųjų ląstelių IgE iš šių ląsteliu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medž (histaminas, serotoninas). Patekusios į audinius ar kraują šios medžiagos sukelia anafilaksinius reiškinisu. Kai šios medžiagos išplinta po organizmą- anafilaksinis šokas: trinka širdies veikla, krenta kraujospūdis. Todėl naudojant profilaktikai serumus pirma atliekama desensibilizacija - sušvirkščiamas nedidelis kiekis gydomojo serumo, kuris suriša ląstelių paviršiuje esančius IgE. Po 30-60 min švirkščiama likusi serumo dalis. Desensibilizacija atliekam visada, net jei žmogus tvirtina, kad jam gydomasis serumas niekad nebuvo skirtas.
