Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

bus > busss > Flashcards

busss Flashcards

1
Q

Subsidiarumas tai ES taikomas sprendimų priėmimo principas, kuris taikomas tiktai išimtinei ES kompetencijai priklausančiose srityse.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Europos Teismas savo sprendime Van Gend & Loos byloje nustatė, kad jeigu vienoje EB šalyje gaminys pagamintas prisilaikant ten galiojančių standartų, tai neturėtų būti daromos kliūtys tuo pačiu gaminiu prekiauti ir kitose EB šalyse.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Europos žmogaus teisių teismas tai - aukščiausioji Europos Sąjungos piliečių ginčų sprendimo instancija.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo yra kilusi iš Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties, bet yra esmingai papildyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Direktyvos yra tokia Europos Sąjungos teisės aktų rūšis, kurių nuostatos ES valstybėms yra privalomos tik savo turiniu ir principais, bet ne forma.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Reglamentas yra tokia Europos Sąjungos teisės aktų rūšis, kurių nuostatos ES valstybėms yra privalomos tik savo forma, bet ne turiniu ir principais.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Acquis communautaire tai visi visose Europos Sąjungos valstybėse galiojantys teisės aktai.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

“Atviro koordinavimo” metodas taikomas ES steigimo sutarčių pakeitimams rengti.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

ES “švelniosios teisės” (soft law) priemonės neturi teisės aktų galios.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Europos Sąjungos teisė nėra viršesnė už nacionalinę teisę.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Jūros resursų apsaugos ir konservavimo srityje ES kompetencijos neturi.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Bendroji rinka apima muitų prekyboje tarp ES ir trečiųjų šalių panaikinimą.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

ES bendrosios vidaus rinkos valdymas paremtas Europos teisės aktais, kurie yra viršesni už nacionalinius įstatymus ir kurių privalo laikytis valstybės narės.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Dabartinis ES bendrosios rinkos dydis yra apie 1 mlrd. vartotojų.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

ES konkurencijos politika siekiama, kad būtų taikomos tokios taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga ir neiškraipyta įmonių tarpusavio konkurencija.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Netarifinio prekybos ir kitų vidaus rinkos laisvių barjero pavyzdžiu gali būti skirtingose šalyse galiojantys skirtingi prekių ir gaminių saugos standartai.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Šengeno sutartis numato ES piliečių teisę kurti verslą arba įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Europos Centrinio banko buveinė yra Frankfurte.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Europos Sąjungos euro zonos valstybių bendra monetarinė politika skirta užtikrinti kainų stabilumą reguliuojant pinigų kiekį, kontroliuojat infliaciją ir koreguojant palūkanų normas.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

ES išimtinei kompetencijai priklauso bendra fiskalinė politika.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

1990 metais susivienijus Vokietijos Federacinei Respublikai ir Vokietijos Demokratinei Respublikai buvo sukurta nauja vieninga vokiečių valstybė su nauja konstitucija ir nauja valiuta - euru.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Nauji ES pinigai - eurai - buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą “Europa ‘92”.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

“Europos semestras” yra pusmetinis Europos Komisijos vykdomas valstybių narių ekonomikos būklės monitoringas.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Europos Sąjungos bendra fiskalinė politika siekia subalansuotos ir skaidrios mokesčių sistemos.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Bendros kelioms valstybėms valiutos turėjimas gali sukelti daugiau kaštų, nei atnešti naudos, jei ją turinčios valstybės nesilaiko fiskalinės disciplinos.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

ES biudžetas sudaro apie 10% visų ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra beveik 19 mlrd. eurų.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Keturi pagrindiniai ES biudžeto šaltiniai yra - žemės ūkis, regioninė plėtra, žvejyba ir tyrimai.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

ES administracijos išlaikymo išlaidos sudaro apie 20% viso ES metinio biudžeto.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Struktūriniai fondai yra naudojami tik naujųjų valstybių narių iš Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūrai ir aplinkosaugai gerinti.

A

ne

31
Q

Didžiausią ES paramą iš struktūrinių fondų gauna tie valstybių narių regionai, kurių BVP vienam gyventojui kiekis viršija 75 proc. ES vidurkio.

A

ne

32
Q

Valstybės narės gali papildomą finansinę paramą savo žemės ūkiui gali skirti tiktai tuomet, jeigu tam neprieštarauja Europos Komisija.

A

taip

33
Q

Pagrindinis ES bendros žemės ūkio politikos tikslas yra didinti žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis.

A

ne

34
Q

ES sanglaudos (cohesion) politikos tikslas yra mažinti atskirų regionų ES valstybėse išsivystymo skirtumus užtikrinant spartesnį atsiliekančių regionų ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumo didinimą.

A

taip

35
Q

Labiausiai išplėtotos ES redistribucinės politikos yra konkurencijos politika ir pinigų sąjunga.

A

ne

36
Q

Pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos siekiniai yra žemdirbių pajamų rėmimas ir kaimo plėtra.

A

taip

37
Q

ES bendros žemės ūkio politikos priemonėms finansuoti skiriami 6 proc. bendro Europos Sąjungos biudžeto.

A

ne

38
Q

Vienas iš ES regioninės politikos principų yra papildomumas. Jis reiškia, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai finansuoja investicinius plėtros projektus.

A

taip

39
Q

ES regioninės politikos priemonės skirtos bendros valiutos stabilumui palaikyti mažiau turtinguose regionuose.

A

ne

40
Q

ES bendra prekybos politika yra bendros vidaus rinkos susiformavimo priežastis.

A

ne

41
Q

Bendras vidinis tarifas yra bendros prekybos politikos instrumentas.

A

ne

42
Q

Santykinis Europos ekonomikos dydis pasauliniu mastu mažėja.

A

taip

43
Q

Europos Sąjungos bendrą prekybos politiką visų valstybių narių vardu įgyvendina Europos Parlamentas.

A

ne

44
Q

Europos Sąjungos bendra prekybos politika yra liberali, vyksta pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir jokie preferenciniai prekybos susitarimai nėra taikomi.

A

ne

45
Q

Muitų mokesčiai ES užsienio prekyboje yra taikomi tik Kinijos ir Rusijos prekėms.

A

ne

46
Q

Lietuva, kaip ES narė, negali savarankiškai pati savo nuožiūra sudaryti susitarimų dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.

A

taip

47
Q

Vystomasis bendradarbiavimas yra ES valstybių narių kompetencija, tačiau Europos Sąjungos institucijos įtraukiamos į šią politiką, nes dalis paramos teikiama prekybinių preferencijų pavidalu.

A

taip

48
Q

Dabartinė ES pagalba vystomajam bendradarbiavimui sudaro 0.7 % visų ES valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

A

ne

49
Q

Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuri sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, tačiau netapo jos nare.

A

taip

50
Q

Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė.

A

ne

51
Q

ES bendra prekybos politika nenaudoja protekcionizmo

A

taip

52
Q

1993 m. Europos vadovų taryba susitikime Mastrichte patvirtino naujų valstybių iš Vidurio ir Rytų Europos priėmimo į ES principus, vadinamuosius Mastrichto kriterijus.

A

ne

53
Q

Stojimo derybos susijusios su šalies kandidatės gebėjimu/pasiruošimu prisiimti narystės įsipareigojimus. Per jas tariamasi, per kiek laiko šalis kandidatė perims ir įgyvendins ES taisykles ir procedūras.

A

taip

54
Q

Europos Sąjunga neturi bendros visoms valstybėms užsienio politikos, bet gali daryti užsienio reikaluose tik tai, ką kai paveda valstybės narės.

A

taip

55
Q

Valstybės narės Europos Sąjungai gali pavesti veikti tik viduje, bet ne užsienyje

A

ne

56
Q

Pirmasis politikas, kuris iškėlė idėją, kad Europa galėtų turėti bendrą užsienio ir gynybos politiką buvo Prancūzijos prezidento de Gaulle’is.

A

taip

57
Q

Europos politinis bendradarbiavimas yra dviejų “lygmenų” struktūra ir procesas, nes valstybių narių užsienio politikas pakeičia bendra Bendrijos užsienio politika.

A

ne

58
Q

JAV valstybės sekretorius Henry Kissingerio klausimas “kam turėčiau skambinti, kad sužinočiau Europos poziciją?” atspindi Europos užsienio politikos fragmentaciją.

A

taip

59
Q

Europos politinis bendradarbiavimas buvo pertvarkytas į ES Bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) įsigaliojus Mastrichto sutarčiai.

A

taip

60
Q

Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai ES Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) tapo išimtine sąjungos kompetencija, o išimtinė sprendimų inicijavimo teisė atiteko Europos Komisijai.

A

ne

61
Q

Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos užsienio ir saugumo reikalų Vyr. įgaliotinis tuo pat metu yra ir Europos Komisijos narys.

A

taip

62
Q

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) yra sudėtinė bendros saugumo ir gynybos (BSGP) politikos dalis.

A

ne

63
Q

Tradicinė saugumo darbotvarkė apima platų spektrą saugumo klausimų - karinį, politinį, ekonominį, politinį ir ekologinį saugumą.

A

taip

64
Q

Jugoslavijos suirimas ir jo metu pasireiškusi prievarta ir nusikaltimai žmogiškumui pastūmėjo Europos Sąjungos valstybes pradėti kurti bendrą saugumo ir gynybos politiką.

A

taip

65
Q

Tarp ES bendros saugumo ir gynybos politikos tikslų nepatenka valstybių narių teritorijų gynybos užduotis.

A

taip

66
Q

Visos Europos Sąjungos valstybės narės yra ir NATO narės.

A

ne

67
Q

Dvi pagrindinės oponentės - Vokietija ir Prancūzija - tik 1998 metais pagaliau sutarė ir pasirašė Saint-Malo deklaraciją, kad Europos Sąjunga turi turėti nepriklausomus nuo NATO ir JAV karinius pajėgumus krizėms valdyti.

A

taip

68
Q

Jungtinė Karalystė niekada nepritarė, kad Europos Sąjunga turėtų nepriklausomus nuo NATO ir JAV karinius pajėgumus krizėms valdyti.

A

ne

69
Q

ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) numato ne tik karinių, bet ir civilinių pajėgų plėtojimą.

A

taip

70
Q

Pagal Europos Sąjungos sutartį valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus.

A

taip

71
Q

Koreperas - tai ES greitojo reagavimo pajėgos, suskirstytos į 1500 karių kovines grupes.

A

ne

72
Q

ES valstybės narės nėra įsipareigojusios teikti viena kitai visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą karinės agresijos atveju.

A

taip

73
Q

Europos gynybos fondas yra sudėtinė ES bendro biudžeto dalis.

A

ne

74
Q

Didžiausia ES biudžeto dalis tenka bendrai saugumo ir gynybos politikai finansuoti.

A

ne

bus (2 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions