Apibendrinimas Flashcards
BVP formulė
Y (BVP) = C + I + G + NX
C - vartojimas
I - investicijos
V - valdžios sektoriaus pirkimai
+ Eksportas ir – importas
Kas yra BVP
Bendras vidaus produktas, kuris apima tik galutines prekes ir paslaugas.
Kas yra įtraukiama skaičiuojant BVP?
BVP apima tik galutines prekes ir paslaugas, o tarpinis vartojimas (prekės ir paslaugos, reikalingos kitoms prekėms pagaminti) neįtraukiamos.
Nominalus BVP
Nominalus BVP – prekių ir paslaugų vertė, paskaičiuota sukūrimo / pardavimo laikotarpiu galiojančiomis kainomis (pvz., einamųjų metų
kainomis).
Realus BVP
Realus BVP – prekių ir paslaugų vertė, paskaičiuota pastoviomis baziniolaikotarpio kainomis. Parodo, kokio dydžio yra tikroji gamyba.
Asmuo yra laikomas bedarbiu, jei jis:
a) suaugęs gyventojas (15-74 m.), kuris b) neturi darbo, kuris c) gali pradėti dirbti netrukus ir kuris d) aktyviai ieško darbo.
Nedarbo lygis
Nedarbo lygis – tai bedarbių ir darbo jėgos santykis
Frikcinis (frictional) nedarbas
Frikcinis (frictional) nedarbas– tai laikinas (trumpojo laikotarpio) nedarbas, kuris atsiranda dėl to, jog darbo rinkoje užtrunka, kol darbuotojai su darbdaviais yra „suvedami“
Struktūrinis nedarbas
Struktūrinis nedarbas – tai nuolatinis ilgalaikis chroniškas nedarbas. Jį lemia neatitikimas tarp darbuotojų kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių, taip pat – prastas reguliavimas.
Ciklinis nedarbas
Ciklinis nedarbas - tai skirtumas tarp faktinio nedarbo lygio ir natūralaus nedarbo. Jis susijęs su trumpojo laikotarpio ekonomikos svyravimais (verslo ciklais). Ekonomikos nuosmukis paprastai reiškia išaugusį nedarbo lygį dėl padidėjusio ciklinio nedarbo.
Natūralus nedarbo lygis
Struktūrinis ir frikcinis nedarbas sudaro natūralų nedarbo lygį.
Infliacija
Infliacija – tai bendro (visuotinio) kainų lygio kilimas.
Infliacijos rodiklis
Infliacijos rodiklis (inflation rate) - procentinis kainų lygio pokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz., per metus). Žymimas π.
Kas sukelia nestabilią infliaciją?
Išaugęs infliacijos rodiklis
Infliacijos kaštai – turto perskirstymas
Jeigu π yra didesnis nei tikėtasi, turtas yra perskirstomas iš skolintojų skolininkams. Kai π yra mažesnis nei tikėtasi, turtas yra perskirstomas skolintojų naudai.
Kiekybinė pinigų teorija
Kiekybinė pinigų teorija – teorija, aiškinanti, kad pinigų pasiūla (M) ekonomikoje nulemia pinigų vertę ir kainų lygį, o pinigų pasiūlos didėjimo tempas nulemia infliacijos rodiklį (π).
Infliacijos nauda
Nedidelė infliacija yra naudinga, nes ji padeda išvengti defliacijos.
Defliacijos spiralė
- Defliacija gali „užsukti“ ekonomikos nuosmukį („defliacijos spiralė“): vartotojai ir gamintojai visada tikėsis mažesnių kainų ateityje, dėl to vartotojai mažiau vartos
(C), investuotojai mažiau investuos (I). Tai mažins visuminę paklausą → mažins
kainų lygį → toliau mažins visuminę paklausą. - Be to, defliacija didina realiąją skolos vertę (nepaisant to, kad nominali skolos vertė išlieka tokia pati).
Pinigų politika
Pinigų politika – tai centrinių bankų priimami sprendimai, kuriais daroma įtaka **pinigų kainai (palūkanų normai) **ir pinigų pasiūlai (M).
Koks yra pagrindinis BVP lemiantis veiksnys?
Ekonomikos našumas yra pagrindinis pragyvenimo standartus / ilgalaikį ekonomikos augimą / potencialų BVP apsprendžiantis
veiksnys ilguoju laikotarpiu.
Kas yra našumas?
Našumas (produktyvumas) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį vienas darbuotojas gali pagaminti per tam tikrą laikotarpį.
Nuo ko priklauso našumas?
Našumas (Y/L – pagaminamų gėrybių kiekis, tenkantis vienam darbuotojui) priklauso nuo fizinio kapitalo vienam darbuotojui (K/L), žmogiškojo kapitalo vienam darbuotojui (H/L) ir technologinės pažangos / idėjų (β).
Esminis ekonomikos augimo veiksnys
Institucijos
Mažėjantis kapitalo grąžos dėsnis
Mažėjančios kapitalo grąžos dėsnis nurodo, kad, didėjant fizinio kapitalo kiekiui, produktyvumas (Y/L), pridėjus papildomą kapitalo vienetą, didėja vis lėčiau.
Pasivijimo efektas
Pasivijimo efektas reiškia, kad neturtingos šalys gali augti greičiau nei turtingos → tarptautiniai realaus BVP vienam gyventojui skirtumai laikui bėgant turėtų mažėti.
Visuminė paklausa
Kuo mažesnis kainų lygis, tuo daugiau pagaminamų prekių ir paslaugų įsigis namų ūkiai, įmonės ir valdžios sektorius
Kainų lygio mažėjimas didina visuminės paklausos kiekį.
Ilgojo laikotarpio visuminė pasiūla
Ilgojo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivė yra vertikali.
Ilguoju laikotarpiu pagaminamų prekių ir paslaugų kiekis priklauso nuo ekonomikos našumo (L, K, H, β).
Ilguoju laikotarpiu pinigai yra neutralūs.
Krizių rūšys
Realūs šokai (visuminė pasiūla) ir Visuminės paklausos šokai (visuminė paklausa).
Visuminės paklausos šokai (visuminė paklausa):
Visuminės paklausos šokai (visuminė paklausa): paveikiamos bendrosios išlaidos - laukinės dvasios (jas gali lemti ir pandemijos), negrąžintos paskolos, sumažėjęs pinigų kiekis.
Realūs šokai
Realūs šokai (visuminė pasiūla): paveikiami gamybos veiksniai - stichinės nelaimės, didėjančios naftos kainos, pandemijos
Neigiamas realus šokas
Neigiamas realus šokas sumažina Y (kainų lygį) ir padidina P (realų BVP). Kainų lygis padidėja, nes tą patį pinigų kiekį išleidžiam mažesniam prekių ir paslaugų kiekiui
(kiekybinė pinigų teorija).
Neigiamas visuminės paklausos šokas
Neigiamas visuminės paklausos šokas sumažina pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį trumpuoju laikotarpiu: sticky prices, misperceptions, sticky wages.
Ilguoju laikotarpiu pagaminamų prekių ir paslaugų kiekis sugrįžta į potencialų lygį (EKONOMIKA PRISITAIKYS).
Austrų ekonominės mokykla
Austrų ekonominės minties pasekėjai teigia, jog būtent per laisva centrinių bankų (visų pirma – JAV FED‘o) pinigų politika ir sukėlė pasaulinę finansų krizę.
Kaip atsiranda pinigai?
Didžiąją dalį pinigų ekonomikoje sukuria komerciniai bankai.
Pinigų sukūrimo procesas įvyksta, kuomet komerciniai bankai suteikia paskolą.
Atitinkamai, pinigai išnyksta, kuomet paskola yra grąžinama.
Pagrindinis CB pinigų politikos instrumentas
Pagrindinis CB pinigų politikos instrumentas - palūkanų normos nustatymas.
Centrinio banko palūkanų norma tiesiogiai veikia realios ekonomikos palūkanų normas, t. y. skolinosi kainą įmonėms ir gyventojams.
CB palūkanų normos dydis daro įtaką
CB palūkanų normos dydis daro įtaką paskolų paklausai:
* Aukšta palūkanų norma – mažesnė paklausa paskoloms
* Žema palūkanų norma – didesnė paklausa paskoloms
Atviros rinkos operacija
Centrinis bankas įgyvendina pinigų politiką vykdydamas atviros rinkos operacijas, kurių metu centrinis bankas komerciniams bankas:
* skolina lėšas ir priima indėlius
* perka arba parduoda vertybinius popierius
Atviros rinkos operacijos tikslas
Atviros rinkos operacijomis siekiama reguliuoti palūkanų normas.
NX
NX – grynasis eksportas (eksportas minus importas). Dar
vadinamas prekybos balansu. Gali būti teigiamas arba
neigiamas.
NX > 0
Kai NX > 0, eksportas yra didesnis nei importas. Tai yra
prekybos perviršis.
NX < 0
Kai NX < 0, eksportas yra mažesnis nei importas. Tai yra
prekybos deficitas.
Nominalus valiutos kursas
kaina, mokama viena valiuta už
kitos valiutos piniginį vienetą.
Realus valiutos kursas
Realus valiutos kursas parodo, kiek prekių ir paslaugų vienoje
šalyje galima iškeisti į kitos šalies prekes ir paslaugas.
Realus valiutos kursas priklauso nuo nominalaus valiutos kurso ir kainų lygio abejose šalyse.
Valiutos paklausa
Didėjanti valiutos paklausa didina jos valiutos kursą.
Pavyzdžiui, didesnis Vokietijos prekių eksportas didina eurų paklausą ir euro nominalų valiutos kursą.
Valiutos pasiūla
Didėjanti valiutos pasiūla mažina jos nominalų valiutos kursą.
Tai įvyksta dėl centrinių bankų pinigų politikos – dėl pinigų pasiūlos didinimo.
Pinigų sąjunga
Pinigų sąjunga – tai kelias valstybes apimanti teritorija, kurioje yra naudojama bendra valiuta. Pavyzdžiui – euro zona, kurią sudaro 19 valstybių.
Įstojusi į pinigų sąjungą, šalis netenka galimybės įgyvendinti
savarankiškos pinigų politikos, kadangi pinigų sąjungoje
veikia vienas bendras centrinis bankas, kontroliuojantis pinigų
pasiūlą (pvz., Europos Centrinis Bankas euro zonoje).
Pinigų sąjungos nauda
- Pigesnis skolinimasis
- Panaikintas valiutų kursų kintamumas
- Pinigų politikos „importas“
- Panaikinti sandorių kaštai
- Panaikinta kainų diskriminacija
Pinigų sąjungos kaštai
- Savarankiškos pinigų politikos atsisakymas
- Prarandama galimybė didinti šalies konkurencingumą atpiginant valiutą
- Atsisakoma laisvai svyruojančio valiutos kurso-automatinio prisitaikymo mechanizmo.
