AKD Flashcards
Genas
– tai DNR molekulės paveldimosios informacijos vienetas. Vienoje
chromosomo je genų yra tūkstančiai. Kiekvienas genas lemia tam tikrą požymį
Choromosoma
– ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR molekulė ir baltymas.
Jose saugoma paveldimoji informacija. Žmogus turi 46 chromosomas.
Kariotipas
chromosų rinkinys. Žmogaus kariotipą sudaro 23 poros chromosomų, iš
kurių viena yra lytinių chromosomų pora (moters – XX, vyro – XY).
DNR(deoksiribonukleorūgšties) molekulė
chromosomos dalis. DNR molekulės vija
sudaryta iš fosforo ir angliavandenių, o “kopetėlės” tarp vijų- iš azotinių bazių
Genų aleliai –
– tai giminingų genų pora (pvz., plaukų spalva: tamsi ir šviesi).
Dominuojantis alelis – A, o nustelbtasis (recesyvus) – a.
DNR molekulės dalijamasis
prieš kiekvieną ląstelės dalijimąsi DNR pagamina savo
kopiją. Taip susidaro dvi visiškai vienodos DNR. Taip ląstelės gali atsinaujinti
G. Mendelis
mokslininkas, tyrinėjęs genotipus ir fenotipus.
Genotipas
– genų visuma (esanti chromosomose)
Fenotipas
– organizmo požymių ir savybių visuma (organizmo išvaizda)
Homozigotas
– organizmas, turintis tik dominuojančio (žymima AA) arba tik
recesyvinio požymio alelius (žymima aa).
Heterozigotas
– organizmas, turintis ir dominuojančio, ir recesyvinio požymio alelius
(žymima Aa).
Monhibridinis kryžminimas
tai toks kryžminimas, kai organizmų tėvinės formos
skiriasi viena požymių pora (pvz.: žiedo spalva, vaisiaus forma, plaukų spalva, akių
spalva ar kt.)
Kintamumas
organizmo gebėjimas įgyti naujus požymius.
Paveldimasis kintamumas
kintamumas, susijęs su genotipo pokyčiais, kinta
genotipas ir fenotipas
Nepaveldimasis kintamumas
– (modifikacinis) kintamumas, kurį lemia aplinkos
veiksniai, kinta tik fenotipas
Mutacijos
kintamumas, kurį lemia chromosomų skaičiaus arba genų pokyčiai, dėl
kurių organizme atsiranda naujų požymių.
Jei organizmai dauginasi lytiniu būdu ir mutacijos įvyksta nelytinėse ląstelėse,
palikuoniai jų nepaveldi.
Organizmai, kurie dauginasi vegetatyviniu būdu, pavyzdžiui, atlankomis, tokius
požymius perduoda ir kitoms kartoms.
Lytinės ląstelės, kuri dalyvauja apvaisinant, mutacijos yra paveldimos.
Sindromas
tam tikrų kartu pasireiškiančių klinikinių požymių grupė.
Dauno sindromas
turinčių žmonių plokščias veidas, didelis liežuvis, įstrižas akių
plyšys. Be to, jų lėtesnė fizinė ir psichinė raida, susilpnėjęs imunitetas, trumpesnis
gyvenimo amžius.
Albinizmas
– tokia genų mutacija, dėl kurios organizme negaminamas pigmentas.
Mutagenai
mutacija sukeliantys veiksniai. (fiziniai; cheminiai; biologiniai)
Prie fizinių mutagenų priskiriamas karštis, šaltis, jonizuojančioji ir ultravioletinės
spinduliuotėss, vibracija. Pvz: saules idegimas.
Cheminiams mutagenams priklauso įvairūs reagentai, pesticidai, maisto priedai,
tirpikliai, dervos, asbesto pluoštai. Pvz: rūkalai gali sukelti lūpų, burnos, gerklų,
plaučių ir kitų organų vėžį. Alkoholis besilaukiančiai moteriai gali sukelti presileidimą,
priešlaikinį gimdymą.
Prie biologinių mutagenų priskiriami virusai. Kai kurios vėžio formos yra virusinės
kilmės. Štai gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas.
Vėžį dažniausiai sukelia asbesto pluoštas, tabako dūmuose esančios medžiagos, taip
pat ultravioletinė spinduliuotė, intensyvi jonizuojančioji spinduliuotė, manoma, kad
įtakos turi ir paveldėjimas.
Yra gėrybiniai ir piktybiniai augliai. Gėrybiniai neplinta į kitus organus ir retai kelia
pavojų gyvybei. Piktybiniai augliai naikina aplinkinius audinius, vėžinės ląstelės
persikelia į kitas organizmo vietas.
Genų terapija
genetinis defektas ištaisomas pakeičiant ląstelės genus. Šiuo būdu
ligos gydomos būtent ten kur jos prasidėjo.
Genetinių metodų taikymas
– nustatant biologinę tėvystę; kuriant genetiškai
modifikuotjus organizmus; teismo medicinoje; surenkant informaciją apie galimas
šeimos paveldimas ligas, jų padarinius ir būdus kaip išvengti
evoliucija
organizmo požymių kaita, apimanti
naujas kartas ir sąlygojanti naujų rūšių
atsiradimą,
kaip vyko gyvybės atsiradimas
jungintis
cheminiams junginiams vandenyje susidarė
pirmosios ląstelės, kai kurios, turinčios
chlorofilo, pradėjo gaminti deguonį ir gyvybė
išplito po žemę,
fosilijos, jų reikšmė evoliucijai
suakmenėjusios mirusių organizmų
liekanos,
jų reikšmė evoliucijai – tirdami fosilijas
mokslininkai sugeba atkurti gyvybės raidos
Žemėje etapus, nustatyti jų amžių, kokios rūšys
kokiu laikotarpiu gyveno, kokia buvo jų mityba,
išvaizda, kaip vystėsi konkreti organizmų
grupė;
kas yra archeopteriksas
– į paukštį panašus
dinozauras, iš kurio išsivystė paukščiai,
gamtinė atranka
tai natūralus procesas, kurio
metu organizmai, kurie nesugeba prisitaikyti,
žūsta, o likusieji sugfeba išgyventi,
antibiotikai
vaistai, naikinantys bakterijas
insekticidai, paaiškinti, kaip organizmai prisitaiko prie
šių cheminių medžiagų
cheminės medžiagos, kuriomis
purškiami laukai, siekiant nužudyti
nepageidaujamus vabalus ir vabzdžius;
jei organizmas
sugeba išgyventi cheminių medžiagų poveikį,
jis perduoda tą gebėjimą savo palikuonims ir šie
tampa atsparūs toms cheminėms medžiagoms;
rūšis, zinoti kaip sudaromas rusies pavadinimas
– panašios išorės ir vidinės sandaros
individų grupė
(rūšis + gentis(lt), gentis + rūšis (lot)),
Klasifikacijos rangai (nuo karalystės iki rūšies),
Karalyste
tipas(gyvunai) Skyrius (agualai, grybai)
klase
eile(grybai,agualai) burys(gyvunai)
seima
gentis
rusis
Kas vadinama endemais
– rūšys, kurios gali gyventi
tik vienam geografiniam regione,
Kas būdinga rezervatams ir nacionaliniams
parkams –
tai teritorijos, kuriose draudžiama ar
ribojama žmogaus veikla, atkuriamos
ekosistemos, atsodinami miškai, kuriami genų
bankai ir saugyklos.
Žinoti po porą Lietuvos šių
saugomų teritorijų Čepkelių,
Kamanų, Viešvilės
valstybinis gamtinis
rezervatas, Žuvinto biosferos rezervatas,
Žemaitijos, Aukštaitijos,
Trakų, Dzūkijos
nacionaliniai parkai
žinoti, kodėl žmogus priskiriamas gyvūnų
karalystei –
kodėl žinduolių klasei
– sudėtingi daugialąsčiai organizmai,
kurių ląstelės yra eukariotinės, turi stuburą,
plaukų danga, pieno
liaukos, šiltakraujai
biologine įvairove –
gyvųjų organizmų ir gyvenamosios aplinkos visuma,
dėl kokių priežasčių nyksta biologinė įvairovė –
žmogaus veikla, klimato kaitą, teršimas
