2 paskaita Flashcards
kraujo savybės...
kas sudaro kraują
Skysta tarpląstelinė medžiaga – kraujo plazma. Joje suspenduoti kūneliai – Eritrocitai, Leukocitai, Trombocitai.
kaip gauname kraujo plazmą
jeigu mūsų natyvų kraują, apsaugodami nuo krešėjimo, nucentrifūguojame ir kraujas išsiskirsto į dvi dalis:
1. Kraujo plazmą
2. Kraujo kūnelius
kraujo serumas
Tačiau jei leistume kraujui sukrešėti ir neapsaugotume jo nuo krešėjimo, kai sukrešėtų kraujas, į kraujo krešulį įsikorporuotų nemažai kraujo plazmos baltymų (fibrinogeno) ir kt. plazmos baltymų ir tokiu atveju gaunam serumą.
kuo skiraisi kraujo serumas nuo kraujo plazmos
plazma turi fibrinogenų, serumas neturi, todėl nekreša
Dažnai kraujo tyrimas atliekamas iš kraujo serumo, nes kai kurie komponentai trukdo nustatyti tam tikras analites
Kraujo plazmos sudėtis
- Vanduo (daugiausia)
- Baltymai
- Mineralinės medžiagos
- Lipidai ir lipoproteinai
- Azotinės medžiagos
- Pieno rūgštis
- Gliukozė ir kt.
ką rodo kraujo plazmos sudėtis
Kraujo plazmos sudėtis rodo mūsų organizmo būklę, galim patologinius procesus pamatyti, įtarti tam tikrus susirgimus.
ką rodo ir kokiu būdu yra reguliuojama kraujo sudėtis
Sudėtis (rodikliai) gana stabili – nes reguliuojama. Šiti rodikliai reguliuojami nerviniu, humoraliniu, neurohumoraliniu būdu. Jei randame pakitusius rodiklius, sutriko kažkoks mechanizmas, galim įtarti kažkokią patologiją.
nuio kokių veiksnių priklauso mūsų kraujo plazmos sudėtis
- Amžiaus (naujagimių, kūdikių, suaugusių, vėlyvo amžiaus žmonių rodikliai varijuoja ir gali kisti)
- Lyties (atskirai vyrų ir moterų rašoma)
- Mitybos (dauguma tyrimų, kurie atliekami iš kraujo plazmos ar iš kraujo serumo dažniausiai rekomenduojama juos atlikti nevalgius. Kai kuriems rodikliams valgymas ir mityba neturi įtakos)
- Genetinių veiksnių
- Aplinkos veiksnių
- Kraujo ėmimo taisyklių
kiek kraujo plazmos sudaro vanduo
90-92 proc
kokios formos yra kraujo plazmos vanduo
LAISVAS VANDUO – gebantis atlikti visas funkcijas
SUJUNGTAS VANDUO – su kraujo plazmos baltymais – jo kiekis priklauso nuo kraujo pH, onkotinio slėgio.
vandens fiziologinė reikšmė
Svarbus tirpiklis – reakcijos vanden. tirpaluose.
Svarbu tiek medžiagų įsisavinimui, tiek rezorbcijai
Svarbu šalinimui, sekrecijai
Nuo vandens kiekio priklauso kraujo tūris, kraujo klampumas, arterinis kraujospūdis (AKS)
Nuo vandens priklauso audinių jautrumas
Labai svarbus termoreguliacijos procesui – su prakaitu šalinama šiluma
Jei mažėtų vandens kraujo kraujo plazmoje:
Kraujas imtų tirštėti, didėtų jo klampumas
Sunkėtų širdies darbas
Greičiau krešėtų kraujas
Vandens kiekio (kraujo tūrio) reguliavimas
Vandens gavimas = vandens šalinimas
kas junta kraujo tūrį (vandens kiekį)
voliumoreceptoriai
osmoreceptoriai
voliumoreceptoriai
Jų yra tuščiųjų venų srityje, kairiajame ir dešiniajame prieširdžiuose
Iš jų aferentinės skaidulos pasiekia pogumburį, aktyviai pogumburio nervinės ląstelės gali arba aktyvinti, arba slopinti ADH sekreciją
Voliumo receptoriai reaguoja į trumpalaikius tūrio pokyčius, mažiau jautrūs nei osmoreceptoriai
Tam, kad sureaguotų voliumoreceptoriai, reikia maždaug netekti bent jau 10% ir mažiau kraujo tūrio.
osmoreceptoriai
Labiau jautrūs
Centriniai - pogumburyje
Periferiniai – kepenyse, širdyje, virškinimo sistemoje, inkstuose