2 dalis

Question 1

Nusikaltimo požymiai ir samprata

Answer 1

Nusikaltimas, tai pavojinga ir BĮ uždrausta veika, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė. Požymiai:
1. Veika
2. Pavojinga veika
3. Priešinga teisei veika
4. Veika, už kurią numatyta LAB.

Question 2

Baudžiamojo nusižengimo požymiai ir samprata

Answer 2

Baudžiamasis nusižengimas, tai pavojinga ir BĮ uždrausta veika, už kurį numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
Požymiai:
1. Veika
2. Pavojinga veika
3. Priešinga teisei veika
4. Veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Question 3

Pavojingumas kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymis

Answer 3

Pavojingumas kaip nusikaltimo požymis apibūdinamas dviem rodikliais: pavojingumo pobūdžiu (teisniai gėriai) ir pavojingumo laipsniu(skirtingi faktoriai, žalos dydis, padarymo būdas, įrankiai, tikslai ir pan.).
B. nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, tai nulemia subjektyvieji ir objektyvieji požymiai.

Question 4

Priešingumas teisei kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymis

Answer 4

Abiejų nusikalstamų veikų požymis - priešingumas teisei - apibrėžtas BĮ. Šis požymis reiškia, kad veika, laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, jei atitinka jų sudėčių požymius.

Question 5

Nusikalstama veika ir kiti teisės pažeidimai: panašumai ir skirtumai;

Answer 5

Pagal KT, nustatant teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo, proporcingumo principų ir negalima varžyti asmens teisių labiau, negu būtina šiems tikslams pasiekti.
Nusikalstamas veikas dažniausiai siekiama atriboti nuo administracinių nusižengimų, drausminių nusižengimų ir civilinių pažeidimų.

Skirtumai:
1. Veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis (BK veikos pavojingesnės)
2. Priešingumas teisei (nusikalstamos veikos visada uždraudžiamos BĮ)
3. Sukeliami teisiniai padariniai

Question 6

Nusikaltimų klasifikavimas ir jo reikšmė

Answer 6

Reikšmingiausias klasifikavimas pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, veikos gai būti skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
Nusikaltimai pagal kaltės formą į tyčinius ir neatsargius.
Tyčiniai pagal pavojingumą į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.

Question 7

Nusikalstamos veikos sudėtis: elementai, rūšys ir reikšmė

Answer 7

NVS, tai BĮ numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, lemianti pavojingos veikos pripažinimą nusikalstama veika.
Elementai: (lentelė)
Rūšys: pagrindiniai ir papildomi (fakultatyviniai)
Reikšmė:
NVS laikytina baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, tai ji negali būti laikoma nusikalstama. (nėra nusikaltimo be įstatymo ir nėra nusikaltimo be kaltės)

Question 8

Bendroji nusikalstamos veikos sudėtis ir jos reikšmė

Answer 8

Tai objektyvių ir subjektyvių požymių, būdingų visoms nusikalstamoms veikoms, visuma.
Kitaip tariant, bendroji apima visas NVS.
Reikšmė - padeda mums atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų

Question 9

Rūšinė nusikalstamos veikos sudėtis ir jos reikšmė

Answer 9

Rūšinės NVS, tai tokios sudėtys, kurios turi vieningą rūšinį objektą. Pagal šį kriterijų skiriamos nusikalstamos veikos nuosavybei, viešiesiems interesams etc.
Reikšmė - toks išskyrimas padeda geriau suprasti ir sugrupuoti NVS.

Question 10

Konkrečios nusikalstamos veikos sudėties klasifikavimas pagal pavojingumą

Answer 10

Kiekviena konkreti NVS gali skirtis apvojingumo laipsniu, kuriam įtakos turi subjektyvieji ir objektyvieji požymiai. Pagal tai sudėtys skirstomos į pagrindines, kvalifikuotas ir privilegijuotas.
Pagrindinė, kai nėra nei pavojingumą didinančių, nei mažinančių požymių.
Kvalifikuota, kai be bendrųjų NVS požymių, yra ir pavojingumą didinančių požymių.
Privilegijuota sudėtis, be bendrųjų požymių turi ir veikos pavojingumą mažinančių požymių.

Question 11

Konkrečios nusikalstamos veikos sudėties klasifikavimas pagal aprašymą

Answer 11

Pagal aprašymą sudėtys skirstomos į paprastąsias ir sudėtingąsias, atsižvelgiant į pavojingų veikų įvairovę, struktūrą, aprašymo būdus.
Paprastosios - dar skirstomos į aprašomąsias, blanketines, nukreipiančiąsias.
Sudėtingosios skirstomos į *su dviem veiksmais, *su alternatyviais veiksmais, *su dviem objektais ir *su dviem padariniais

Question 12

Konkrečios nusikalstamos veikos sudėties klasifikavimas pagal konstrukciją

Answer 12

Skirstymas remiasi tuo, kad kiekviena veika gali būti išskaidoma į etapus: pasirengimas veikti, veikimas ir rezultatas.
Taigi, skirstoma į materialiąsias, formaliąsias ir nukirstines.

Question 13

Materialioji nusikalstamos veikos sudėtis ir jos reikšmė

Answer 13

Tokios sudėtys, kurių objektyvioji pusė yra aprašyta visiškai pilnai - apima ir veiką ir padarinius.
Veikos bus baigtos nuo padarinių padarymo. (pvz, reikia ne tik, kad pažeitų sankcijas, bet ir kad sukeltų žalą valstybei)

Question 14

Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis ir jos reikšmė

Answer 14

Toka sudėtis, kuriai pakanka tik veikos padarymo.
Veika yra tokia pavojinga, kad jos padarymo užtenka traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Question 15

Nusikalstamos veikos objektas ir jo reikšmė

Answer 15

Tai BĮ saugomi teisiniai gėriai, į kuriuos kėsinamasi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu

Question 16

Nusikalstamos veikos dalykas ir jo reikšmė

Answer 16

Tai konkretūs, materialūs daiktai, kuriuos veikiant, daroma žala teisiniams gėriams ar sukeliama tokios žalos grėsmė.

Question 17

Veika kaip objektyviosios pusės požymis ir jos reikšmė

Answer 17

Veika kaip nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra priešingas teisei, pavojingas, sąmoningas ir valingas žmogaus elgesys.

Question 18

Neveikimo ypatybės

Answer 18

Veikos forma, kai pasyvus žmogaus elgesys sukelia ar gali sukelti tam tikrų pokyčių.
Neveikimui būdingi pavojingumas ir priešingumas teisei. Neveikimas gali būti paprastas(kai neatliekamas vienas veiksmas) arba sudėtinis (t.y. susidedantis iš daugelio epizodų).
Neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis.

Question 19

Padariniai, jų rūšys ir reikšmė

Answer 19

Nusikalstamais padariniais laikomi objektyvūs nusikalstamos veikos sukelti objekto pokyčiai.
Reikšmė:
*nusikalstami padariniai padeda atriboti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų veikų
*atriboja vienas nv nuo kitų nv
*nusikalstami padariniai gali būti laikomi veiką kvalifikuojančiu arba privilegijuojančiu požymiu
*gali būti laikomi sunkinančia aplinkybe

Rūšys:
*fiziniai
*turtiniai
*nematerialūs (pvz: moraliniai)

Question 20

Priežastinis ryšys, jo rūšys ir reikšmė;

Answer 20

tarp reiškinių susiklostęs santykis, kuriam esat nusikalstama veika sukelia ir nulemia nusikalstamus padarinius.
Kaip NVS požymis, reikalingas tik, materialiosioms sudėtims.
Tai, kad nustatomas priežastinis ryšys, dar nereiškia, kad asmuo kaltas. Tokiam nustatymui būtini NVS būtinieji požymiai.

Skirstomas į:
*paprastąjį (kai padarinius sukelia tiesiogiai kaltininko veika)
*sudėtingąjį (kai padarinius sukelia ne tik kaltininkas, bet prie to prisideda ir kitos sąlygos)

Question 21

Nusikalstamos veikos padarymo laikas kaip objektyviosios pusės požymis

Answer 21

Tai konkretus laikas, kada buvo padaryta nusikalstama veika. Gali būti kvalifikuojamasis požymis.

Question 22

Nusikalstamos veikos padarymo vieta kaip objektyviosios pusės požymis

Answer 22

tai konkreti teritorija, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika. Gali būti ir kvalifikuojamasis požymis, jei NVS sudėtis nurodo vietą kaip būtiną požymį. (pvz veika turi būti padaryta viešoje vietoje)

Question 23

Nusikalstamos veikos subjekto amžius ir jo reikšmė

Question 24

Nusikalstamos veikos subjekto pakaltinamumas ir jo reikšmė

Question 25

JA kaip BA traukiamas subjektas

Answer 25

JA gali būti traukiamas BA tik tokiu atveju, jei spec. dalyje yra nustatyta JA atsakomybė.
Privalomosios JA baudžiamosios atsakomybės sąlygos (turi būti visos):
*veikia subjektas, atitinkantis subjekto požymius
*asmuo veikė JA interesais ir padaryta nauda JA
*asmuo veikė individualiai
*veikiantis asmuo yra vadovas ar užima vadovaujančias pareigas, nes turėjo teisė atstovauti JA ar veikti jo interesais
Diskrecinės JA baudžiamosios atsakomybės sąlygos:
*nv daro fizinis asmuo, kuris yra JA darbuotojas ar įgaliotas atstovas.
*nv padaryta JA naudai
*nv padarymas yra nepakankamos kaltininko priežiūros ar kontrolės rezultatas

Question 26

Apsvaigimo įtaka baudžiamajai atsakomybei

Question 27

Tiesioginė ir netiesioginė tyčia, jų turinys

Question 28

Tyčios rūšys pagal susiformavimo momentą ir jų reikšmė

Question 29

Tyčios rūšys pagal apibrėžtumą (konkretumą) ir jų reikšmė

Question 30

Netiesioginės tyčios atribojimas nuo nusikalstamo pasitikėjimo