Farmakologija

Question 1

Vaistai skirstomi į

Answer 1

etinius (naujai sukurti vaistai, kuriems trunkama apie 15 metų)
generinius (jau esančių vaistų kopijos)
homeopatiniai vaistai (Nors jie registruojami kaip vaistiniai preparatai, tačiau juos registruojant nereikalaujama mokslinių įrodymų dėl jų efektyvumo)

Question 2

Bendroji farmakologija

Answer 2

tikslas išsiaiškinti vaistų poveikį visam organizou remiantis farmakodinamika. Svarbi ir farmakokinetika, nes svarbu išsiaiškinti ir kokybinius ir kiekybinis vaistų kitimus organizme.

Question 3

Specialioji farmakologija

Answer 3

Remiasi eksperimentais ir aiškina vaistų sąveiką ir poveikį atskiriems organams ir jų grupėms.

Question 4

Farmakodinamika tiria

Answer 4

vaistų biologinį ir terapinį poveikį

Question 5

Farmakokinetika tiria

Answer 5

vaistų rezorbciją,
pasiskirstymą organizme,
metabolizmą
ekskreciją.

Question 6

Dozės ir poveikio santykį galima išskirti į du:

Answer 6

farmakokinetinį (dozės ir koncentracijos) ir farmakodinaminį (koncentracijos ir poveikio) komponentus

Question 7

Vaisto biopasisavinimas

Answer 7

bet kuriuo būdu pavartoto vaisto nepakitusi dalis, pasiekusi sisteminę kraujotaką

Question 8

Vaistų vartojimo būdas priklauso nuo:

Answer 8

medikamento savybių (pvz., vaistas tirpus vandenyje ar lipiduose) ir pagal terapines savybes (pvz., norimas greitas veikimas, prolanguotas veikimas, ar norima vietinio veikimo).

Question 9

Vaistų vartojimo būdai.

Answer 9

1. Enterinis. Tai labai dažnas ir saugus vaisto vartojimo būdas (per os)
   A). Per os
   B). Skrandyje neirūs preparatai. (pvz., omeprazolis ar aspirinas) irsta tik plonajame žarnyne taip apsaugodami skrandį
   C). Prolanguoto veikimo preparatai. (vaiste esančios medžiagos gali kontroliuoti rezorbavimąsi ir kokiu greičiu vaistas išsiskirs iš savo formos.
   D). Sublingvalinis - vaistas pro burnos gleivinę rezorbuojasi ir patenka į didįjį kraujotakos ratą, aplenkdamas virškinamąjį traktą ir kepenis.
2. Parenterinis - vaistas per kūno barjerus patenka tiesiai į siteminę kraujotaką. Parenterinis būdas taip pat naudojamas kai pacientas yra be samonės, situacijose, kai reikia skubaus veikimo, šoko metu. (žmogus vemia, viduriuoja, ištiktas traukulių).
   A). Į veną. (noradrenalinas, kalio chloridas, natrio hidrokarbonatas, eritromicinas, kalcio chloridas).
   B). Į raumenis. vaistinės medžiagos greitai patenka į kraujagysles, yra išnešiojamos po visą organizmą ir gali efektyviai veikti.
   C). Į poodį. švirkščiami vaistai rezorbuojasi lėčiau negu į raumenis, nes čia retesnis kraujagyslių tinklas, todėl ilgiau išlieka terapinė preparato koncentracija. Į poodį švirkščiamas insulinas, heparinas ir kt.; negalima švirkšti riebalinio tirpalo, suspensijos.
   Kiti būdai: inhaliacijos, Vietinio poveikio vaistai (pvz. grybeliams), Transdermaliniai pleistrai (pvz. fentanilio pleistrai), Rektalinis (Vaistų vartojamų į tiesiąją žarną, neveikia virškinimo trakto sultys).

Question 10

Priešnuodis vartojamas apsinuodijus vadinamas -

Answer 10

Antidonas

Question 11

Absorbcija -

Answer 11

tai vaisto kelias nuo jo pavartojimo iki patekimo į sisteminę kraujotaką, vykstant įvairiems mechanizmams.

Question 12

Bioprieinamumas

Answer 12

Vaisto įsisavinimas pvz intraveniniu būdu vaistas įsisavins 100%

Question 13

Vaisto įsisavinimo procesui labai svarbu:

Answer 13

kraujo plazmos albuminas, kuris sujungia ir perneša biologiškai aktyvias medžiagas bei medžiagų apykaitos produktus – nuo 1% iki 99%.
Tik NESUSIJUNGUSI vaisto dalis veikia terapiškai.

Question 14

Biotranformacija (metabolizmas)

Answer 14

Suskaido vaistus į labiau aktyvius metabolitus
Paverčia vaistą labiau tirpiu vandenyje, kad pagreitėtų ekskrecija

Question 15

Jei mikrosominiai fermentai labai aktyvūs, tai vaisto koncentracija bus mažesnė ir jis veiks silpniau, jei mažai aktyvūs, tai vaisto koncentracija bus didesnė ir jis veiks stipriau.

Question 16

Rezorbcinis veikimas

Answer 16

išryškėja tik vaistams patekus į kraują ir pasiskirsčius audiniuose

Question 17

Etiotropinis veikimas

Answer 17

Vaistų, veikiančių ligos priežastį, veikimas (Pavyzdžiui, antibiotikai etiotropiškai veikia infekcinį uždegimą sukeliančias bakterijas.)

Question 18

Patogenezinis veikimas

Answer 18

vaistai veikia tik kurią nors ligos patogenezės grandį

Question 19

Simptominis veikimas

Answer 19

nuo vaistų išnyksta tik tam tikri ligos simptomai ar sindromai,

Question 20

Dozės tipai:

Answer 20

Gydomoji dozė: minimali (mažiausia)
vidutine, maksimali (didžiausia)
1.vienkartinė
2.paros
3.kursinė
4.smūginė (iškart prisotina organizmą vaistinės medžiagos)
5.Palaikomoji
Toksinė dozė - sukelia apsinuodijimą
Mirtina dozė (letalinė) - sukelia mirtį

Question 21

Vaisto veikimo platuma

Answer 21

intervalas tarp mažiausios ir didžiausios gydomosios dozės

Question 22

Terapinis indeksas

Answer 22

santykis tarp mirtinos dozės ir veiksmingos gydomosios dozės. Kuo didesnė vaisto veikimo platuma ir terapinis indeksas, tuo mažiau jis nuodingas, rečiau perdozuojamas.

Question 23

Polipragmacija

Answer 23

kai vienu metu pacientui neracionaliai skiriama daug vaistų.

Question 24

Sinergistinis veikimas

Answer 24

vaistų veikimas, kai organizmo funkcijos kinta ta pačia linkme. Kartais dėl sinergizmo gali išryškėti toksinis vaisto veikimas

Question 25

Antagonistinis veikimas

Answer 25

sąveika, kai vieni vaistai sumažina kitų vaistų aktyvumą. Vieno ar abiejų vaistų veikimas susilpnėja ar visiškai išnyksta. Ši vaistų sąveika dažnai naudojama apsinuodijus vaistais, ar vaistų sukeliamiems šalutiniams reiškiniams švelninti.
Gali būti fizinis, cheminis arba farmakologinis:
Cheminis antagonizmas – susidaro farmakologiškai neaktyvūs junginiai.
Farmakologinis vaistų antagonizmas gali būti farmakokinetinis ir farmakodinaminis:
Farmakokinetinė sąveika būna kai vienas vaistas pakeičia kito vaisto rezorbciją, biotranformaciją ar ekskreciją;
Farmakodinaminis antagonizmas – kai vaistai tiesiogiai veikia tas pačias ląsteles ar receptorius, susilpnindami ar visai nuslopindami vienas kito veikimą.

Question 26

NRV

Answer 26

Nepageidaujama reakcija į vaistą.
Netikėta NRV- tai tokia reakcija, kuri pasireiškė pacientui, tačiau yra neprašyta arba yra sunkesnė nei yra aprašyta vaisto charakteristikų santraukoje.

Question 27

Vaistų pasisavinimą trukdantys biologiniai barjerai:

Answer 27

Hematoencefalinis - barjeras tarp kraujo ir smegenų skysčio (sunku pro jį prasiskverbti vaistams sergant pvz. meningitu)
Placentos barjeras - nėščiajai vartojant vaistus jis apsaugo vaisių nuo žalingo poveikio.

Question 28

Ištikus anafilaksiniam (alerginiam šokui) yra skiriami antihistamininiai vaistai.

Question 29

Teratogeninis vaisto poveikis pasireiškia vaisiaus anomalijomis